- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-359-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- G. O.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-250-715/2019, kuria išspręstas ieškovės G. O. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. K. turtui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose priimtas ieškovės G. O. ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovo V. K. 15 000 Eur skolą ir palūkanas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, pateikė priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
2. 2019 m. kovo 7 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma areštuoti atsakovui priklausantį 15000 Eur vertės turtą, o turto nesant – areštuoti pinigines lėšas. Prašymas motyvuojamas tuo, jog ieškinio suma didelė, atsakovas sąmoningai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, be to, atsakovas yra paskelbęs apie savo gyvenamojo namo pardavimą, tad yra pagrindo manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, dėl didelės prašomos priteisti skolos sumos gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo vykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo V. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį 15000 Eur sumos turtą, o nesant tokio turto ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovo 15000 Eur vertės pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove G. O..
4. Teismas sutiko su ieškove, kad, priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl pripažino, kad laikinas atsakovo turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas sprendė, kad prašoma ieškovei priteisti 15000 Eur skolos suma iš fizinio asmens, t. y. atsakovo, laikytina reikšminga bei didele, todėl, atsižvelgęs į tai, jog yra duomenų apie atsakovo siekį parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip išvengiant realaus teismo sprendimo įvykdymo, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirai teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų duomenų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones net nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo ir, atsakovo nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo.
5.2. Apelianto teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad šioje byloje atsakovas taipogi yra pareiškęs priešieškinį reikalavimą ieškovei pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Ieškovė, antrą kartą kreipdamasi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė visiškai jokių papildomų įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadas dėl atsakovo turtinės padėties ar nesąžiningumo, kaip pagrindo konstatuoti siekį išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi duomenimis apie atsakovo parduodamą namą, tačiau kokiais dokumentais šie duomenys byloje yra pagrįsti, apeliantui neaišku. Ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
10. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ieškovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ar jos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, pirmosios instancijos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išskirtinai neakcentavo ieškinio pagrįstumo, tačiau sutiko su ieškove, kad, priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.
12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovei nepateikus nei argumentų, nei duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžiant didele ieškinio suma ir, teiginiu dėl namo pardavimo, darytina išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą.
13. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad vien tik didelė ieškinio suma pati savaime nenusako poreikio taikyti ribojimus disponuoti turtu. Naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi ne vien ginčo sumos dydžiu, bet kartu ir pažymėjo, kad yra duomenų apie atsakovo siekį parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokie faktiniai duomenys rodo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Apeliantas nekilnojamojo turto pardavimo portaluose yra paskelbęs apie parduodamą jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą esantį, (duomenys neskelbtini) mieste, ir toks skelbimas yra ant gyvenamojo namo. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis ne tik ieškinio suma, o vertindamas ir atsakovo ketinimą parduoti turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.