- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-418/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos pirkliai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intista“
- Advokatai
- Romas Jonuška
- Kategorijos
- 125.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos pirkliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-809-524/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intista“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pirkliai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Intista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Baltijos pirkliai“ dėl 641 250,10 Lt skolos, 12 866,86 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 16 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas atliko darbus viešbučių apartamentų komplekse su komercinėmis patalpomis, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už darbus iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio 30 dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Taip pat nurodė, kad atsakovas nustatytu laiku už atliktus darbus neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, ieškovui iš atsakovo priteisė 641 250,10 Lt skolos, 12 866,86 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gegužės 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 3 109,27 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo priteisė 2 161,32 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo, nurodė, jog neatsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus vadovaudamasis rangos sutarties 8.6.2 punktu, numatančiu atsakovui teisę sulaikyti mokėjimus, jei ieškovas atsilieka nuo darbų grafiko daugiau kaip 30 dienų. Pagal paskutinį pateiktą 2007 m. lapkričio mėn. grafiką darbai nėra atlikti iki šiol, o ieškovas daugiau grafikų neteikė, tuo pažeisdamas sutarties 5.2.21 punkto vykdymą. Be to, dėl uždelsimo ieškovas yra skolingas atsakovui pagal sutarties 9.2 punktą.
Atsiliepimu į prieštaravimus ieškovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog atsakovas neginčija atliktų darbų, nurodytų 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. pažymose. Šias pažymas atsakovo atstovas pasirašė, darbus priėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui UAB ,,Intista“ iš atsakovo UAB ,,Baltijos pirkliai“ 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 7,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš UAB ,,Baltijos pirkliai“ 32,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga įrodo, jog 2007 m. gegužės 16 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, priešgaisrinio gesinimo sistemų montavimo darbus viešbučių apartamentų komplekse su komercinėmis patalpomis ,,Elija“ Mokyklos g. 62, Palangoje, 3-9 korpusuose, nurodydamas statybos darbų pradžią – 2007 m. gegužės 16 d., o pabaigą 2008 m. kovo 16 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, nesumokėdamas ginčo sumos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, už 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėnesį atliktus darbus, perduotus ir priimtus pažymomis, remiasi aplinkybe, jog netinkamai buvo vykdomas sutarties 5.2.21 punktas, t. y. atsakovas sulaikė mokėjimą už atliktus darbus, nes nebuvo sudaromi kas mėnesį atliekamų darbų grafikai, todėl ieškovas nuolat vėluodavo. Teismas akcentavo, kad tokia atsakovo pozicija yra susijusi su sutarties vykdymu ir šalių paaiškinimais įrodyta, jog ginčų dėl sutarties vykdymo nebuvo iškelta, atsakovas nesikreipė į teismą dėl netinkamo sutarties 5.2.21 punkto vykdymo. Todėl teismas, įvertinęs šalių elgesį vykdant sutartį bei susiklosčiusią dalykinę praktiką, darė išvadą, kad atsakovas neturi teisės remtis grafikų nepateikimo aplinkybe, nes sutarties vykdymo proceso metu jis to nereikalavo, o priešingai, pats dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo su juo suderinami atskirų darbų įvykdymo terminai ir tai matyti iš šių susirinkimų protokolų. Iš šalių paaiškinimo teismas nustatė, kad atsakovo atstovo L. Bertulio 2008 m. sausio 7 d. ir 2008 m. vasario 5 d. priimti darbai buvo susiję su grindų šildymu korpusuose Nr. 3-9, pažymos fiksavo 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. atliktus darbus ir atsakovo atstovas, juos priimdamas, jokių pretenzijų dėl terminų neišreiškė. Protokolai nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. sausio 8 d. įrodo, jog šalys nuolat aptarinėjo šių darbų vykdymą, nustatinėjo jų atlikimo terminus ne tik ieškovui, bet ir statybvietės paruošimo terminus atsakovui, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas neteisėtai sulaikė mokėjimą už atliktus ir jo priimtus darbus remdamasis termino praleidimo ir grafikų nepateikimo aplinkybėmis, nes paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad šalys protokoluose buvo sutarusios dėl kitų terminų ir tai nedraudžia pati sutartinio termino prigimtis. Remdamasis šiais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog rangovas dėl savo kaltės atsiliko nuo pagrindinio ar patikslinto mėnesinio darbų grafiko daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, t. y. gali pasinaudoti sutarties 8.6.6 punkto numatyta mokėjimo sulaikymo teise. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo poziciją grindžia ir netinkamu darbų perdavimu, nurodydamas, kad perduoti darbai turėjo būti priimti valstybinės komisijos. Tačiau kartu nurodo, jog darbai, už kuriuos atsakovas delsia sumokėti, buvo priimti atsakovo paminėtais priėmimo-perdavimo aktais ir tai atitinka sutarties 7.1-7.3 punktus, kuriais šalys buvo sutarusios, jog galima perduoti ir priimti statybos darbus ar jų etapus. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovas nesutiko su perduotų darbų mastu, panaudotų medžiagų kiekiu ar kokybe. Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad dalį sumos už atliktus darbus, nurodytus darbų atlikimo aktuose, atsakovas sumokėjo. Be to, sutarties 7.3 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašyti ieškovo pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą arba pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas ir pareikalauti pašalinti trūkumus per protingą terminą. Teismas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas dėl 2007 m. gruodžio mėnesio ir 2008 m. sausio mėnesio atliktų darbų šiuo sutarties punktu buvo pasinaudojęs, o atsakovo pranešimai apie netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymą ieškovui išrašyti dėl kitų darbų. Remdamasis paminėtais argumentais, teismas priėmė sprendimą, kuriuo paliko nepakeistą 2008 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Baltijos pirkliai“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:
Teismas vertino tik mokėjimo už atliktus darbus pagal sutartį pareigą numatančias sutarties sąlygas, o dėl atsakovo argumentų, kodėl mokėjimai buvo sulaikyti, ir dėl tokią teisę numatančių sutarties sąlygų (sutarties 8.6.2 punktas) teismas nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas buvo atsilikęs nuo darbų grafiko, kas užfiksuota tiek susirinkimų protokoluose, tiek atsakovo reikštose pretenzijose.Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys susitikimų protokoluose nustatinėjo kitokius nei sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus, nes šalių atstovų susirinkimo protokolais negalėjo būti keičiamos esminės sąlygos ir terminai, taip pat ir galutinis sutarties 4.1 punkte numatytas terminas atlikti darbus iki 2008 m. kovo 16 d. Ieškovo vėlavimą atlikti darbus patvirtina po minėtos datos surašyti darbų atlikimo aktai, sąskaitos faktūros, Statybos darbų žurnalo įrašai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki šiol ieškovas neatliko visų sutartyje numatytų darbų, t. y. vėluoja savo įsipareigojimus įvykdyti daugiau negu 30 dienų.Teismas nepagrįstai teigė, jog atsakovas savo prieštaravimus grindė tuo, kad ieškovas nepateikė patikslintų darbų grafikų, bei tuo, kad ieškovo perduoti darbai turėjo būti priimti ,,valstybinės komisijos“. Šiomis aplinkybėmis atsakovas savo pozicijos negrindė. Teismo motyvacija priskiriant atsakovui jo nenaudotus argumentus ir neanalizuojant atsakovo nurodytų argumentų patvirtina, kad tikroji bylos esmė nebuvo atskleista, kas pažeidžia proceso teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Intista“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimui pagrįsti ieškovas nurodo tokius motyvus:
Apeliantas savo poziciją motyvuoja mažesne nei numatyta sutartyje atliktų darbų suma. Pažymėtina, kad 2007 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. SR-58 nurodoma, jog dalį darbų iš ieškovo perima atsakovas, toks susitarimas aptartas ir 2007 m. lapkričio 13 d. protokole. Taigi, darbų apimtis sumažėjo abipusiu susitarimu.Apeliantas teigia, kad iki sutartyje nustatytos 2008 m. kovo 16 d. darbai nebuvo pabaigti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie darbai buvo nebaigti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ne kartą uždraudė vykdyti darbus.Apeliantas nurodo, kad vadovaujasi sutarties 8.6.2 punktu, numatančiu galimybę sulaikyti mokėjimus, jei ieškovas dėl savo kaltės atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto mėnesio darbų vykdymo grafiko daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad ieškovas kalendorinius grafikus buvo pateikęs atsakovui, tačiau šis jų neakceptavo, savo nuomonės dėl jų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutartimi bei šalių susitarimu nustatytų darbų atlikimo terminų praleidimo bei mokėjimo už atliktus darbus sulaikymo teisėtumo.
CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šias įstatymų nuostatas yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007 taip pat pažymėdamas, jog, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.), o vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas. Todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos statybos rangos sutarties (t. 2, b. l. 157-167) nuostatos dėl mokėjimo už atliktus darbus sulaikymo aiškintinos pagal CK 6.193 straipsnį ir teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pagal minėtą statybos rangos sutartį ieškovo (rangovo) pareiga - per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal atsakovo (užsakovo) užduotį, o atsakovo pareiga yra priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).
Pagal CK 6.687 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taip pat šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.
Kaip minėta, šalys 2007 m. gegužės 16 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurią, jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. 2008 m. spalio 17 d., nutraukė (t. 4, b. l. 42, 50). Rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, priešgaisrinio gesinimo sistemų montavimo darbus viešbučių apartamentų komplekse su komercinėmis patalpomis ,,Elija“ Mokyklos g. 62, Palangoje, 3-9 korpusuose. Šalys nustatė, jog darbų pradžia sutampa su sutarties pasirašymo diena, o pabaigos datą nustatė 2008 m. kovo 16 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už 2007 m. gruodžio mėnesį ir 2008 m. sausio mėnesį pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas nurodė, kad darbus atliko, tačiau atsakovas už dalį darbų nesumokėjo. Atsakovas neneigė, kad nesumokėjo už atliktus darbus, ginčo dėl atliktų darbų kainos nėra, tačiau nurodė, kad nesutiko sumokėti ieškovo reikalaujamos sumos argumentuodamas tuo, jog pagal rangos sutarties 8.6.2 punktą jis turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, nes ieškovas dėl savo kaltės atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto mėnesinio darbų vykdymo grafiko daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta rangos sutarties 7.1-7.3, 8.2, 8.4 punktuose ir visi darbai, ieškovo atlikti 2007 m. gruodžio mėnesį ir 2008 m. sausio mėnesį, buvo priimti sutartyje numatyta tvarka, tačiau neapmokėti (civ. byla Nr. L2-733-524/2008, b. l. 23-26).
Apeliantas pažymėjo, jog ieškovas, dalyvaudamas užsakovo organizuojamuose pasitarimuose priimtuose susirinkimų protokoluose pripažindavo atsilikimą nuo grafiko, tačiau numatytų darbų atlikimo terminų vis tiek nesilaikė. Atkreiptinas dėmesys, kad prieštaravimuose dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. preliminaraus sprendimo (t. 1, b. l. 13) atsakovas teigė, kad darbus buvo vėluojama atlikti būtent dėl ieškovo kaltės, tačiau jos (kaltės) neįridinėjo, tuo tarpu apeliaciniame skunde tokios aplinkybės nei nurodo, nei įrodinėja. Kartu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pretenzijų dėl 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio mėnesiais atliktų darbų kokybės ar terminų nereiškė nei priimdamas darbus, nei vėliau. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas sulaikė mokėjimą už ieškovo atliktus darbus vadovaudamasis vieninteliu faktu – ieškovo atliekamų darbų terminų pagal rangos sutartį praleidimu.
Byloje nustatyta, kad rangovas neįvykdė savo įsipareigojimo ir nebaigė statybos darbų iki rangos sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2008 m. kovo 16 d., tačiau byloje taip pat nustatyta, kad iki reikalavimo sumokėti už atliktus darbus atsakovas pretenzijų dėl atsilikimo nuo grafiko nereiškė. Taip pat byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas neužtikrino darbų fronto, t. y. ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos iki minėtos dienos baigti darbus. Pavyzdžiui, apie sprendimą sustabdyti darbus minima 2007 m. rugpjūčio 14 d. protokole Nr. 20 (t. 2, b. l 94), 2007 m. spalio 15 d. protokole Nr. 38 (t. 2, b. l. 42), 2007 m. lapkričio 7 d. protokole Nr. 52 (t. 1, b. l. 135), o 2008 m. sausio 22 d. pranešime Nr. SR-27 ir 2008 m. sausio 28 d. pranešime Nr. SR-68 atsakovas nurodė, kad darbus vykdyti draudžiama (t. 3, b. l. 142). Pažymėtina ir tai, kad rangos sutarties 2.2 punktas numato užsakovo (atsakovo) pareigą sudaryti sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti, 4.4 punktas numato, jog, užsitęsus statybos darbams ne dėl rangovo (ieškovo) kaltės, jų atlikimo terminas pratęsiamas tam laikui, kurį buvo uždelstas. Be to, apeliantas teigė, jog iki šiol ieškovas atliko darbų už 6 710 147,06 Lt, nors pagal sutartį iki 2008 m. kovo 16 d. jų turėjo atlikti už 8 599 898,55 Lt sumą, tai taip pat patvirtina, jog ieškovas vėluoja savo įsipareigojimus atlikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokie apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindas pripažinti atsakovo mokėjimo ieškovui už atliktus darbus sulaikymą teisėtu, juo labiau kad iš bylos medžiagos matyti, kad šalys abipusiu susitarimu sumažino darbų apimtis (t. 1, b. l. 26, 127).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtų darbų sustabdymų bei draudimų dirbti įtakos darbų atlikimo terminams apeliantas nepaneigė nei paaiškinimais, nei įrodymais (CPK 178 str.), o tarp šalių nuo rangos sutarties vykdymo pradžios susiklosčiusi dalykinė praktika, kai šalys lanksčiai sprendė darbų atlikimo metu iškilusius klausimus ir tuo metu jokių pretenzijų viena kitai nereiškė, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja CK 6.200 straipsniui, numatančiam pareigą šalims vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, taip pat atitinka jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei rangos instituto esmę ir negali būti pagrindas mokėjimams už atliktus darbus sulaikyti.
Apeliantas skunde pažymėjo, kad teismas nepasisakė dėl rangos sutarties 8.6.2 punkte numatytos atsakovo teisės sulaikyti mokėjimus. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškino šio punkto nuostatą visos rangos sutarties kontekste, vertino tarp šalių susiklosčiusią bendravimo praktiką bei analizavo rangos sutartį pagal kitas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sulaikyta suma priklauso ieškovui kaip atlikto objekto statybos darbų apmokėjimo dalis, kuri jam nebuvo išmokėta remiantis sutarties 8.6.2 punktu, tačiau atsakovas nepagrįstai sutapatino paties mokėjimo sulaikymo esmę su atsisakymu mokėti, nors tokia sankcija rangos sutartyje iš viso numatyta nebuvo (rangos sutarties 9.2-9.3 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Atkirtos ranga“ v. UAB ,,Belvilis“, bylos Nr. 3K-3-235/2009, pažymima, jog įstatyme nustatyta galimybė sustabdyti prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma. Tačiau sutarties šalys sutartyje gali sutarti ir dėl kitokių šalims priimtinų atsiskaitymo sąlygų, įskaitant ir mokėtinų sumų sulaikymo teisės apimtį. Toks susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.). Tačiau atsakovo nurodomame rangos sutarties 8.6.2 punkte šalys susitarė tik tiek, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę sulaikyti mokėjimus, jei rangovas (ieškovas) dėl savo kaltės atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto mėnesinio darbų vykdymo grafiko daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Bylos duomenys, kaip jau minėta, patvirtina, kad darbai yra atlikti, atsakovas dėl jų pretenzijų nepareiškė, ieškovo kaltės neįrodė.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių atstovų susirinkimų protokoluose nustatytus darbų atlikimo terminus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tiek sutartis (4.2, 4.3, 6.12 punktai), tiek, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, šalių bendradarbiavimo praktika paneigia tokią apelianto poziciją (CK 6.691, 6.200 str., CPK 185 str.).
Kaip minėta, ieškovo tvirtinimu, rangos sutartis buvo nutraukta. Todėl bet kokiu atveju nutraukus rangos sutartį rangovui (ieškovui) turėjo būti sumokėta atsakovo sulaikyta suma (CK 6.671 str.). Nors byloje nėra duomenų, dėl kieno kaltės nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi priimti jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).
Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nurodyti, jog atsakovas sulaikė mokėjimą už atliktus ir priimtus darbus remdamasis ir grafikų nepateikimo aplinkybe (nors šia aplinkybe atsakovas apskritai nesirėmė), iš esmės su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, nes atsakovas tiek prieštaravimuose dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. preliminaraus sprendimo (t. 1, b. l. 13), tiek apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 33) akcentavo, kad ieškovas pagal rangos sutarties 5.2.21 punktą nevykdė pareigos kiekvieną mėnesį iki 25 dienos pateikti ir suderinti su užsakovu (atsakovu) patikslintą kito mėnesio darbų grafiką. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pasisakyti dėl apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir tai negali būti traktuojama kaip bylos esmės neatskleidimas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai darbų perdavimą statybų techninę priežiūrą vykdančiam ekspertui laikė sąlyga, susijusia su valstybinės komisijos priėmimu, tačiau dėl to naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei ištyrė faktines bylos aplinkybes. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl jį naikinti arba keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „Baltijos pirkliai“ prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (t. 4, b. l. 16). Kadangi teisėjų kolegija netenkina atsakovo apeliacinio skundo, atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovo (CPK 84, 93, 96, 302 str.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (t. 4, b. l. 116), o ieškovui UAB „Intista“ - advokato teisinės pagalbos išlaidos (t. 4, b. l. 117-118) (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 96, 98, 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bedrovės „Baltijos pirkliai“ (į. k. 152428462) į valstybės biudžetą 4 771 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 7 Lt (septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ (į. k. 152428462) uždarosios akcinės bendrovės „Intista“ (į. k. 300105488) naudai 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.