Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-145, kuriuo priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 30 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. liepos 30 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-145 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. L..

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė M. L. skundą dėl Komisijos nutarimo nurodydamas, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus, nes pataisos namuose jis laikėsi neformalių kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, ir nors nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, jis 10 kartų skatintas, tačiau buvo ir 19 kartų baustas. Teismas nurodė, kad socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, jog M. L. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Pažymėjo, jog nuteistasis turi problemų identifikavimo srityje, linkęs tam tikras problemas ignoruoti ar jų sprendimus palikti savaiminei eigai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nuodyta, kad vertinant nusikaltimo aplinkybes destabilizuojančioje aplinkoje, tai yra vartojant alkoholį, kilus subjektyviai interpretuojamai stresinei situacijai, pasireiškė nuteistojo elgesio kontrolės sunkumai. Būdamas laisvėje, kai nėra išorinė kontrolės, nėra baimės patirti nuteistajam nepageidaujamą poveikį, jis gali elgtis impulsyviai ir rizikingai, jo veiksmai gali lengvai peraugti į agresyvų elgesį.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstoma socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuteistasis turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apelianto skunde akcentuotos aplinkybės, o būtent tai, už kokią nusikalstamą veiką jis nuteistas, kokios jos pasekmės, apibūdina asmens pavojingumą visuomenei, kas yra reikšminga svarstant ir lygtinio paleidimo galimybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmė be prevencinės paskirties turi ir nubaudimo už padarytas veikas, teisingumo įgyvendinimo bei tinkamo nuteistojo elgesio užtikrinimo paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. M. L. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2019 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje 2021 m. gegužės 24 d. (nuteistojo asmens bylos t. 1, b. l. 86-95) nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (50 taškų), be to, nuo ankstesnio vertinimo ji sumažėjo 5 taškais. Taigi, egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje. Skunde nuteistasis M. L., prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tvirtina, jog teismas visiškai nepagrįstai neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai bei jo elgesiui, jo charakterio dominuojantiems bruožams. Pastebėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmių ištaisyti neįmanoma. Ši veika rodo didelį nuteistojo pavojingumą, be to, šį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Svarbu ir tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra savo veikos nevertina kritiškai, bandydamas dalį kaltės dėl kilusių pasekmių perkelti pačiam nukentėjusiajam.

10. Lygtinio paleidimo komisijai M. L. buvo pristatomas trečią kartą. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, bausmės atlikimo metu nedirba, pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą perkelia savo artimiesiems, nuteistojo probleminės sritys yra susijusios su gyvenimo būdo ypatumais, agresyvus elgesys, problemų identifikavimo, sprendimo ir savo elgesio pasekmių nenumatymas, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybines sritis. Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės ir intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminologinius poreikius, taip pat atlikti ne mažiau kaip tris nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

11. 2021 m. gegužės 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo M. L. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimu naudojant OASys metodiką nustatyta, kad asmens rizika vidutinė, tai yra 50 svertinių balų, iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 2, kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 48. Kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma sumažėjo 5 svertiniais balais, lyginant su 2020 m. lapkričio 20 d. atlikta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (buvo nustatyta 53 balai). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose prevencinėse priemonėse, per bausmės atlikimo laikotarpį baustas 19 kartų (paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 18 d.), skatintas 10 kartų (nuteistojo asmens bylos t. 1, b. l. 90-92, 110), bausmės atlikimo metu Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje mokosi pagal siuvinių gamintojo programą, nors pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-112 M. L. leista užsiimti individualia kūrybine veikla (piešimu, tapymu, lipdymu) jam paskirtoje gyvenamoje patalpoje bei turėti šiai veiklai skirtas priemones.

12. Be šių aplinkybių reikšminga yra ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą ir šiuo metu savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad šiuo metu vis dar pastebimi jo bendravimo ir emocijų valdymo sunkumai. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis jam nepalankioje situacijoje gali tapti priešiškas, kilus subjektyviai interpretuojamai situacijai, pasireiškė nuteistojo elgesio kontrolės sunkumai. Svarbu pažymėti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus, kadangi jis pataisos namuose siekdamas išlaikyti nuteistųjų tarpe atitinkantį jo lūkesčius statusą, laikėsi neformalių kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Nors nuteistasis nėra priešiškas apribojimams, imperatyvioms įstatymų normoms reglamentuojančioms bausmių vykdymo tvarką, tačiau stokoja lankstesnio požiūrio. Nuteistasis pasižymi aukštu pažeidžiamumu, nors užsiėmimų su specialistu eigoje sustiprėjo jo pasitikėjimas savimi, jis ramiau reaguoja į konfrontacijas, tačiau vis dar pastebimas nuteistojo polinkis į gynybiškumą, negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, emocijų ir elgesio kontrolės sunkumai, sunki finansinė padėtis dėl turimų skolų šiuo metu. Pažymėtina ir tai, kad M. L. asmens byloje yra ir daugiau duomenų, pagal kuriuos jis buvo pataisos įstaigose charakterizuojamas kaip impulsyvus, agresyvus bei turintis savitvardos problemų, taip pat stokojantis identifikavimo, sprendimo ir savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių, turintis neigiamų nuostatų į visuomenės vertybes. Pažymėta, jog padarytas nusikaltimas yra susijęs su pykčio jausmu konfliktinėje situacijoje, susikaupusiuose kituose jausmuose ir netinkama šios emocijos išraiška. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors pats nuteistasis yra motyvuotas išvengti nusikalstamumo ateityje, nori dirbti, tačiau aptartos nuteistojo asmenybės charakteristikos, nepaisant išklausytų elgesio korekcijos programų, gali apsunkinti sėkmingą integraciją laisvėje. Todėl apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs šias aplinkybes nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad pritaikius M. L. lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Papildomai, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis turėtų maksimaliai stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Pagal 2021 m. gegužės 24 d. socialinio tyrimo išvadą matyti, kad nuteistasis būdamas jauno amžiaus iki suėmimo nesimokė, niekur nedirbo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam priteistas nusikaltimo metu padarytos nukentėjusiajam 5 220,01 Lt turtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimas ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, darbo užmokesčio negauna, tačiau nemažą dalį materialinės žalos atlygino nuteistojo motina. Pagal 2018 m. balandžio 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymą, nuteistasis M. L. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. nukentėjusiajam žalos padengimui persiuntė 400 Eur. Taigi, viena iš nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmių yra materialinė atsakomybė, kurią jis prisiima, tačiau perkelia šią naštą artimiems žmonėms ir vykdo iš esmės tik jų pagalba. Atkreiptinas dėmesys, jog pastarajai skolai nuteistasis turi skirti didesnį dėmesį, stengtis aiškiai nusistatyti prioritetus, įsisavinti esamą problemą, stengtis asmeniškai prisidėti prie žalos atlyginimo, siekiant kuo greičiau atlyginti padarytą žalą.

13. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims narėms. Vertinant šį argumentą pažymėtina, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 Dėl lygtinio paleidimo nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio. Tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeisti, todėl minėti skundo argumentai yra nepagrįsti.

14. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir detaliai įvertino nuteistojo pastangas resocializuotis, atsižvelgė jo charakterio bruožus, detaliai aptarė specialistės pateiktą jo asmenybės bei elgesio įkalinimo įstaigoje vertinimą, motyvuotai nurodė, kodėl šios pastangos nelaikytinos pakankamomis. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės ir intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius, taip pat rekomenduojama atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas apylinkės teismo nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo daryti kitokią, nei apylinkės teismas, išvadą.

15. Taigi, skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo skunde nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas O. prieš Lenkiją bei Kauno ir Vilniaus apygardos teismų praktika šiuo atveju nekeičia nagrinėjamos situacijos įvertinimo, kaip jau minėta šioje nutartyje, kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus ir analizuojamas neatsiejamai nuo nustatytų aplinkybių. Šiai dienai lygtinai paleidus M. L. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas M. L. skundą atmeta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį palieka galioti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.