- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-639-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14553-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Immensum“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1029-638/2013 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Immensum“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Immensum“ priešieškinį ieškovui S. B. dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 52793,00 Lt žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 52793 Lt vertės ieškovo piniginių lėšų ir (ar) turto areštą. Nurodė, kad ieškovo padaryta žala atsakovės įmonei labai didelė, turtinė prievolė nėra užtikrinta jokiomis priemonėmis, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo 52793 Lt vertės ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio ieškovo pinigines lėšas, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Teismas nurodė, kad priešieškinis yra susijęs su turtiniu reikalavimu, todėl atsakovė turi pagrindo prašyti areštuoti ieškovo turtą. Priešieškinio suma fiziniam asmeniui yra didelė, todėl teismas laikė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos motyvus:
1. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, nepateikė įrodymų, kad ieškovo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Be to, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tačiau priešieškinis pareikštas ieškovui dėl įmonei padarytos turtinės žalos, todėl teismas privalėjo proporcingai areštuoti ir atsakovei priklausantį turtą ir sąskaitas.
2. Teismas neįsigilino į ieškinio esmę, neatsižvelgė į tai, kad priešieškinio reikalavimas nepagrįstas. Teismas visų pirma turėjo išsiaiškinti, kiek pagal darbo santykius ieškovui yra skolinga atsakovės įmonės, kokią sumą įmonė turi sugrąžinti ieškovui kaip atlyginimą, komandiruotpinigius ir delspinigius, taip pat kodėl atsakovės įmonė nesikreipė į draudimo kompaniją dėl turtinės žalos atlyginimo, ir tik tada priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atžvilgiu, atitinkamai pritaikius tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės turtui bei turtiniams interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad priteistina priešieškinio suma jam, kaip fiziniam asmeniui, nėra didelė ar, kad jo turimas turtas ar būsimos pajamos leis įvykdyti teismo sprendimą. Nepateikus minėtų įrodymų, nepaneigta sprendimo neįvykdymo prezumcija.
2. Priešieškinio pagrindas yra pagrįstas, nurodant visas LR DK 246 straipsnyje numatytas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, ir prie priešieškinio pridėtais įrodymais. Atskirojo skundo motyvai dėl priešieškinio pagrindo yra atmestini, nes laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Dėl to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra analizuojamas ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumas ar kitos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas teigia, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas. Ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Nesant akivaizdžių duomenų apie priešieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia ir tuo, kad teismas nenustatė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą, t. y. duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą (lėšas) ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Kita vertus, būtinybę areštuoti apelianto turtą ir/ar lėšas pagrindžia tai, kad nepritaikius suvaržymų apeliantui būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti, apsunkinti turtą (lėšas), jei jis nuspręstų taip pasielgti.
Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo didele priešieškinio suma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio (priešieškinio) suma yra ne vienintelis, bet vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris gali patvirtinti ar paneigti grėsmę, jog teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieškovui, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. Ieškinio (priešieškinio) dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, todėl reikia vertinti, ar konkrečiam subjektui ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė. Taigi, didelės ieškinio (priešieškinio) sumos prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011). Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti skolininkas, nagrinėjamu atveju - ieškovas. Tačiau šiuo atveju kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, jis nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. duomenų apie gaunamas finansines pajamas, patiriamas išlaidas pragyvenimui, apie nuosavybės teise turimą turtą, vidutinę jo rinkos vertę, kitas turtines prievoles ir/ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų, kad būtų galima nustatyti, ar jo finansinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto priešieškinio suma jam nėra didelė. Esant tokiom aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimą, jei jis liks palankus atsakovės įmonei, yra, ir atsakovės prašymu pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o apelianto motyvai šios teismo išvados nepaneigė.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismas nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.