- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1483-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14553-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- UAB „Immensum“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029-638/2013 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei UAB „Immensum“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovės UAB „Immensum“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl darbo užmokesčio bei 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės, o atsakovė – priešieškinį ieškovui dėl 52 793 Lt žalos atlyginimo už sugadintą vilkiką. Byloje šalys sutarė, jog atsakovė ieškovui yra skolinga su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovas 2011 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu Lenkijoje sugadino atsakovei priklausantį vilkiką VOLVO FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau vilkikas), todėl, siekdamas, kad bent iš dalies žala būtų kompensuota, ieškovą atleisdama iš darbo nesumokėjo viso jam priklausiusio darbo užmokesčio. Ieškovas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir neįrodė, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės. Lenkijos policija nubaudė ieškovą 100 zlotų bauda, baudos paskyrimo ieškovas neginčijo. Ieškovo nuomone, pati atsakovė yra kalta dėl patirtos žalos, nes nebuvo apdraudusi automobilio transporto priemonių savanorišku draudimu (toliau KASKO draudimu). Taip pat ieškovas nurodė, jog patyrė pergyvenimus ir stresą dėl nuolatinio vėlavimo išmokėti darbo užmokestį, be to, buvo sužalotas avarijos metu, ilgai gydėsi, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš darbdavio (atsakovės).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės išmokas, susijusias su darbo santykiais; priteisė atsakovei iš ieškovo 26 396,5 Lt žalos atlyginimą už sugadintą vilkiką, o ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis ES Reglamentu Nr. 1206/2001, išsiuntė prašymą Wolomino miesto apylinkės teismui surinkti įrodymus: atsiųsti autoįvykio 2011 m. liepos 18 d. Nr. 1371184 medžiagą (t.1, b. l. 117-121), tačiau užbaigė bylos nagrinėjimą nesulaukęs atsakymo ir dėl to, kad ieškovas nenurodė, jog medžiagoje, išskyrus paties ieškovo paaiškinimą, yra daugiau įrodymų, kad eismo įvykis kilo dėl kitos transporto priemonės vairuotojo kaltės. Teismas sprendė, kad dėl eismo įvykio yra ieškovo kaltė, nes jis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį bei nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo atsiradusi kliūtis kelyje, privertusi nuvažiuoti nuo kelio. Teismas nurodė, kad dėl padarytos žalos dydžio ginčo nekilo. Tačiau laikė, jog reikšminga aplinkybė atsakomybei paskirstyti yra pačios atsakovės elgesys, o būtent, kad atsakovė nebuvo apdraudusi automobilio KASKO draudimu. Teismas sprendė, kad atsakovės elgesys, kai net ir gavus pelną transporto priemonė KASKO draudimu nebuvo draudžiama, yra pagrindas iš dalies atleisti ieškovą nuo atsakomybės ir prašomą priteisti žalą sumažino 50 procentų (DK 257 straipsnio 5 dalis).
2. Dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama satisfakcija ieškovui, todėl papildomas neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė. Dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovas buvo sužalotas, yra ir paties ieškovo kaltė, t. y. ieškovas neįrodė, kad dėl avarijos jis nebuvo kaltas, todėl teismas nelaikė, kad dėl šių pergyvenimų yra atsakinga atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria priteistas atsakovei iš ieškovo 26 396,5 Lt žalos atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, taip pat priteisti ieškiniu prašytą neturtinės žalos atlyginimą šiais argumentais:
1. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nebuvo vilkiko apdraudusi KASKO draudimu, todėl nepagrįstai prievolę perkėlė apeliantui. Apelianto nuomone, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą reikia vertinti kaip nepatikimą įrodymą, nes vilkikas buvo apžiūrėtas, įvertinta jo techninė būklė ne po eismo įvykio, o praėjus 17 mėnesių, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti automobilio sugadinimo laipsnio, jo vertės netekimo ir taip nustatyti priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas 2013 m. sausio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje nutarė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą iš Lenkijos policijos, tačiau iki sprendimo priėmimo dienos dokumentai buvo negauti. Be to, teismas nevertino fakto, kad atsakovė neapmokėjo apeliantui už patirtą sveikatos sutrikdymą, t. y. rankos lūžį, o jam buvo išmokėta 80 procentų atlyginimo sumos kaip už buitinę traumą. Kas įrodo atsakovės nesąžiningumą. Taip pat, apeliantas, teikdamas, jog jis nekaltas dėl žalos atlyginimo, nurodė ir kitus įvairius pavyzdžius apie atsakovės neatsakingą verslo vystymą (netinkamai vedamą buhalteriją ir pan.). Be to, 2011 m. spalio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 punkte Nr. 7 „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ nurodyta, jog apelianto vairuojamas vilkikas, prasilenkdamas su kitu automobiliu, išvažiavo į kelkraštį, nuslydo nuo kelio ir įvažiavo į pakelėje stovinčius medžius. Vadinasi, atsakovė žinojo įvykio faktus, pritarė aplinkybėms ir neturėjo pagrindo kaltinti apelianto dėl eismo įvykio, be to, žalos iš apelianto nereikalavo.
2. Dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dirbdamas atsakovės įmonėje vienerius metus apeliantas patyrė infarktą, jam buvo operuota širdis, eismo įvykio metu lūžo ranka, tačiau žala buvo apmokėta pagal buitinės traumos pobūdį. Visą darbo laikotarpį apeliantas gyveno didelėje įtampoje dėl neišmokamo atlyginimo, psichologinio streso iš darbdavio pusės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nesutinka su UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ išvada Nr. 21212012, tačiau, savo žalos įvertinimo nepateikė, kaip teigė teismo posėdyje, „įvertinimo ekspertizės daryti nebandžiau“ (t. 2, b. l. 29), todėl apeliantui nepateikus savo atsikirtimų pagrindą įrodančių duomenų, teismas pagrįstai ir teisėtai pagal CPK 185 straipsnį vertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl žalos padarymo. Be to, apeliantas pažeidė eismo taisykles ir saugaus eismo reikalavimus, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir sudaužė vilkiką. Atvykę į įvykio vietą, Lenkijos kelių policijos pareigūnai surašė nusižengimo saugaus eismui protokolą (Mandat karny Nr. 1371184 (t. l, b. l. 75), kuriuo pripažino vairuotoją (apeliantą) kaltu dėl eismo įvykio ir nubaudė 100 Lenkijos zlotų bauda. Teismui buvo pateikta Lenkijos policijos užpildyta eismo įvykio deklaracija, kuri buvo vairuotojo nubaudimo pagrindas (t. 2, b. l. 10, 11, 12, 13, 14.). Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad „kontakto su kita mašina nebuvo“ (t. 2, b. l. 29), baudos paskyrimo neskundė „baudos neskundė, nes kam čia jau apskųsi“ (t. 2, b. l. 28), todėl bauda dėl eismo įvykio yra įsiteisėjusi ir pagrindžia vairuotojo (apelianto) kaltę. Be to, pasirengimo bylą nagrinėti metu, apeliantas nenurodė, kad medžiagoje galėtų būti kokių nors įrodymų, kad eismo įvykis kilo dėl kitos transporto priemonės vairuotojo kaltės, išskyrus paties jo aiškinimą. Todėl teismas, vertindamas turimus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad dėl eismo įįvykio yra apelianto kaltė, nes jis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, ir nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo atsiradusi kliūtis kelyje, privertusi nuvažiuoti nuo kelio. Be to, kaip numato CK 6.988 straipsnio l dalis, draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškas. KASKO draudimas yra savanoriška draudimo rūšis ir todėl atsakovė, kaip pelno siekianti organizacija, turi susiplanuoti draudimo produktų biudžetą ir galimybes. Kaip rodo teismui pateikta 2011 m pelno–nuostolių ataskaita (t. 2, b. l. 8), atsakovė 2011 m. patytė 173 146 Lt nuostolių, todėl objektyviai negalėjo visų įmonės vilkikų apdrausti savanorišku KASKO draudimu. Be to, šalys buvo sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartį (t. l, b. l. 110).
2. Dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė sutiko su teismo padarytomis išvadomis. Be to, kaip teigė pats apeliantas teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 29), pati Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau VSDFV) pripažino, jog apeliantas kaltas dėl eismo įvykio, todėl jokių išmokų iš jos negavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad apeliantas, būdamas darbo santykiuose su atsakove, 2011 m. liepos 18 d. Lenkijoje, vairuodamas atsakovės jam patikėtą transporto priemonę, nuvažiavo į dešinį kelkraštį ir atsitrenkė į medį. Įvykio metu vilkikas buvo sugadintas, dėl ko atsakovė iš visiškos materialinės atsakomybės sutartį (t. l, b. l. 110) pasirašiusio apelianto prašė priteisti 52 793 Lt žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 77, 79, 146). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų vertindamas byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl apelianto materialinės atsakomybės sąlygų ir dydžio (ribų).
Byloje nėra ginčo, kad buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis su apeliantu, dirbusiu pas atsakovę vairuotoju, pagal kurią apeliantas įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotas materialines vertybes, įskaitant vilkiką (t. l, b. l. 110). Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas ir yra vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą (DK 255 straipsnio 3 punktas). Tačiau tam, kad darbuotojas materialiai atsakytų, turi egzistuoti šios sąlygos: neteisėtas elgesys; priežastinis ryšys tarp neteisėto elgesio ir žalos; pažeidėjo kaltė; darbo santykių tarp šalių buvimas pažeidimo padarymo momentu; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybės (sąlygos), kad žalos padarymo metu šalys buvo susijusios darbo santykiais, ir faktas, kad žalos atsiradimas yra susijęs su apelianto pas atsakovę darbine veikla, neginčijamas. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nekaltas dėl eismo įvykio, nes į medį atsitrenkė prasilenkdamas su kitu automobiliu, išvažiuodamas į kelkraštį. Faktines autoįvykio aplinkybes ir apelianto padarytą Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą patvirtina užsienio valstybės kompetentingo asmens surašytas informacinis pranešimas dėl eismo įvykio (t. 2, b. l. 13–14), tačiau jame nėra duomenų, kad autoįvykyje būtų dalyvavusi kita transporto priemonė. Pranešime nurodyta, jog vilkikas nuvažiavo į dešinįjį kelkraštį ir atsitrenkė į medį. Apeliantas buvo nubaustas bauda už KET pažeidimą. Kaip pats apeliantas aiškino pirmosios instancijos teisme, Lenkijos policijos pareigūno apklausiamas ligoninėje aiškino įvykio priežastis, tačiau raštu nieko nerašė. Pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, kad neįsiminė jokių autoįvykio metu jam sutrukdžiusio automobilio identifikacijos duomenų (1 t., b.l. 29), todėl toks atsikirtimas negalėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui nustatyti kitas autoįvykio aplinkybes, nei pirmiau nurodytame pranešime dėl eismo įvykio, kuris patvirtina apelianto neteisėtą elgesį vairuojant transporto priemonę, dėl kurio buvo sugadintas atsakovės jam patikėtas turtas. Pagal bylos duomenis spręstina, kad vien tik reikalautos eismo įvykio medžiagos iš Lenkijos negavimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nesudaro pagrįstos prielaidos abejoti dėl apelianto kaltės buvimo (CPK 176, 185 straipsniai). Kita vertus, jis nesikreipė į kompetentingas Lenkijos institucijas konstatuoti kito asmens kaltės buvimą, ar kitas aplinkybes, kurios pašalintų jo atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Todėl DK 246 straipsnyje įvardintų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia ir DK 245 straipsnio nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą.
Siekiant pagrįsti apelianto atsakovei padarytos žalos dydį, byloje pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ išvada Nr. 21212012 (t. 1, b. l. 78-89), pagal kurią, panaudojant eismo įvykio metu padarytas fotonuotraukas ir pagal užkonservuotas vilkiko liekanas, buvo padaryta išvada, kad atsakovei dėl vilkiko sudaužymo padaryta 43 144 Lt žala. Apeliantas nesutinka su UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ išvada Nr. 21212012, tačiau, kaip to reikalauja dispozityvumo ir rungimosi civiliniame procese principai (CPK 12, 13 straipsniai), savo atsikirtimus turėjo tinkamai pagrįsti, pateikdamas išvadą paneigiančius įrodymus, t.t. ekspertizės išvadą. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas negalėjo remtis paminėta išvada, kuomet ji yra leistinas rašytinis įrodymas nuostolių dydžiui nustatyti (CPK 177 str. 2 d.), o jos aiškinamajame rašte yra pažymėtina, kad nustatant nuostolį yra apžiūrėta transporto priemonė, nustatyta transporto priemonės rinkos kaina, įvertintas keistinų dalių nusidėvėjimas, nustatyta apgadintos transporto priemonės liekamoji vertė.
Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto nurodytus argumentus dėl to, kad transporto priemonė, kaip padidinto pavojaus šaltinis, nebuvo apdrausta KASKO draudimu ir sumažino atlygintinos žalos dydį, kuomet ji nebuvo padaryta tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė visiškos materialinės atsakomybės sutartimi buvo įsipareigojusi sudaryti darbuotojui normalias darbo ir jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas (2 p, a pap.), todėl taip pat turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl 173 146 Lt nuostolių 2011 metais patyrimo, šiuo atveju nepaneigia teismo padarytos išvados, jog atsakovė vis tik turėjo galimybę apdrausti vilkiką KASKO draudimu 2011 metams, nes 2010 metais buvo gavusi 273 340 Lt pelno (t. 2, b. l. 8). Tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia byloje nustatytų atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų ir nesudaro pagrindo jį visiškai atleisti nuo atsakomybės.
Kolegija taip pat sutinka su teismo padaryta išvada, jog apeliantui priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti nebuvo pagrindo. Tuo labiau, jog dėl eismo įvykio, kurio metu apeliantas buvo sužalotas, yra paties apelianto kaltė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog dėl pergyvenimų yra ir patys atsakingas. Kaip teismo posėdyje nurodė apeliantas (t. 2, b. l. 29), tokių pat nuostatų laikėsi ir VSDFV.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 800 Lt išlaidų už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl iš apeliaciją pralaimėjusio apelianto priteistinos šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme bylą laimėjusiai atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Immensum“ (juridinio asmens kodas 13585568) iš apelianto S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.