- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-210-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38247-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. T. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 03.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas viešoje vietoje, išėjo į gatvę, priėjo prie gatvėje sustojusio taksi automobilio „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įžūliai elgdamasis delnu trenkė į automobilio variklio gaubtą, po ko priėjo prie taksi automobilio vairuotojos ir per atidarytą automobilio langą be jokios priežasties ranka sudavė vieną kartą A. K. į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. A. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į baudą.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad paskirta bausme bausmės tikslai nebus pasiekti, nes jis turi darbo kontraktą Norvegijoje. Tuo pačiu nurodoma, kad, siekiant užtikrinti jo mažametės dukters interesus, neproporcinga skirti laisvės apribojimą, kadangi nuolatinis teisėsaugos pareigūnų lankymasis neigiamai paveiktų jos psichologinę raidą. Apelianto vertinimu, jis visiškai prisipažino, yra neteistas, žalos nepadarė, su visais susitaikė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl įvykis yra mažareikšmis ir turėtų būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Skunde nurodoma, kad bauda būtų tinkamiausia bausmė, nes laisvės apribojimas jam prilygsta laisvės atėmimo bausmei. Apeliantas sutinka ir su viešaisiais darbais, kadangi laisvės apribojimas nebuvo tinkamai individualizuota bausmė ir paskirta neadekvačiai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir skirti baudą, leidžiant ją sumokėti per 6 mėnesius, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras neprieštaravo dėl laisvės apribojimo pakeitimo bauda.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
A. T. apeliacinis skundas tenkinamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju yra prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimą į baudą. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas spręs tik bausmės skyrimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš į baudžiamąją bylą pridėtos darbo sutarties matyti, kad A. T. nuo 2019 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti Norvegijoje esančioje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 14 d. apklausiamas A. T. parodė, jog dirba Norvegijoje, tai yra jo pagrindinis pajamų šaltinis, prašė užbaigus tyrimą išspręsti jo išvykimo klausimą (t. 1, b. l. 53).
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę – laisvės apribojimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis.
8. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad A. T. yra nuteistas pirmą kartą, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas nesunkus nusikaltimas, 2019 m. spalio 8 d. duomenimis per 1 metus nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), turi oficialų darbą Norvegijoje, kurį jis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. jis neįsidarbino užsienyje po nusikalstamos veikos padarymo ar po bausmės paskyrimo, todėl negalima teigti, jog siekia išvengti paskirtos bausmės vykdymo, be to, dar ikiteisminio tyrimo metu jis prašė, užbaigus tyrimą, išspręsti jo išvykimo klausimą dėl turimo darbo užsienyje. Nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jis savo vandališkais veiksmais, įžūliu elgesiu, smurtu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau, atsižvelgiant į jo asmenybę aukščiau nurodytus charakterizuojančius duomenis, laikytina, jog jo veiksmai iš anksto nebuvo suplanuoti ir buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio.
11. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taigi bausme yra siekiama ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-518/2019).
12. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės apribojimo bausme iš esmės būtų pasiektas išimtinai vienintelis – nubaudimo tikslas, ji šiuo atveju yra per griežta, todėl, siekiant pasiekti visų bausmės paskirtį sudarančių tikslų, yra pagrindas paskirti A. T. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis), jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).
13. A. T. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 05.15 val., iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 13.43 val. (t. 1, b. l. 47), buvo laikinai sulaikytas, todėl jo laikino sulaikymo laikas yra įskaitomas į paskirtą bausmę vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi. Laikinasis sulaikymas prilyginamas kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu taip pat įskaitomas į paskirtą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012). Taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikino sulaikymo laikas (viena diena) prilyginamas 2 MGL dydžio baudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį: A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskirti baudą – 50 MGL (2500 Eur) dydžio.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 05.15 val., iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 13.43 val. (1 parą), prilyginant vieną sulaikymo parą 2 MGL dydžio baudai, ir A. T. paskirti galutinę bausmę – baudą – 48 MGL (2400 – dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio.
Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.