- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- PK-280-298/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-00012-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam J. M., jo atstovui advokatui D. Boreikai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje
A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiskyręs, pensininkas, baustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. balandžio 9 d. apie 14.00 val. Kriaučiūnų k., Zujūnų sen. Vilniaus r. šakių koto medine dalimi vieną kartą sudavė J. M. į pilvo sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą,
t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Kaltinamasis A. G. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad jų santykiai su J. M. iki 2014 m. kovo mėnesio buvo puikūs, tada J. M. su sūnumi pastūmė jo sugyventinę ir ji gavo traumą. 2016-04-05 apie 12.30 val. sugyventinė paprašė nueiti į pievą, sutvarkyti lauką. Tas laukas lygiomis dalimis priklauso jo sugyventinei ir J. M. žmonai, jos seserys. Su savimi turėjo šakes, kad sulyginti iškastus kalnelius. Lygino tuos kalnelius, pastebėjo, kad apie 50 m. nuo jo dega žolės plotas 10x10 metrų. Priėjęs prie degančios žolės, pradėjo lengvai lyginti, gesinti degančią žolę. Nekvietė gaisrinės, nes manė, kad gali pats užgesinti. Vėliau pamatė, kad artinasi J. M., kuris rankose laikė telefoną ir filmavo. Jis J. M. apkaltino, kad pastarasis padegė žolę ir filmuoja. Tarp jų buvo apie pusės metro atstumas. Jis pakėlę ranką, kad užsidengtų ir jo nefilmuotų. J. M. šakių kotu nesudavė. Negali paaiškinti, kaip buvo sužalotas J. M. pilvas. Mano, kad J. M. kaltina jį iš keršto, dėl to, kad J. M. ir jos sūnus pripažinti kaltais dėl jo pareiškimo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. J. M. išėjus, po pusvalandžio atvyko policija. Kai atvyko policija, jis dar dirbo pievoje. Pareigūnai buvo dviese, moteris ir vyras, jie jo klausinėjo apie degančią žolę, apie tai, kad J. M. buvo sužalotas jo neklausė (T 1, b. l. 63-64).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo A. G. gynėjas nesutiko su kaltinimu ir prašė kaltinamąjį išteisinti. Jis nurodė, kad pareikštas kaltinimas nėra įrodytas. Nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti A. G., kadangi 2016-05-16 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. dėl A. G. sužalojimo. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad J. M. buvo suduotas smūgis. Kaltė grindžiama vaizdo įrašu, kur matosi, kad asmuo filmuoja ir jam iš rankų iškrenta telefonas, tačiau nesimato jokio smūgio. Matosi, kad pats nukentėjusysis uždengia objektyvą ranka. Iš vaizdo įrašo matosi, kokiu atstumu vienas nuo kito stovėjo nukentėjusysis ir kaltinamasis, objektyviai tokiu atstumu smūgis negalėjo būti suduotas. Gynėjas taip pat nurodė, kad iš pat pradžių nukentėjusysis teigė, kad niekas nematė įvykio, vėliau, kad matė kaimynas V. B.. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė vieną vietą, vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašą ir pateikus kadruotę, susipažinus su parodymais, pakoregavo savo parodymus, parodė kitą vietą, iš kur stebėjo įvykį, nors padarius įvykio vietos kadruotę, paaiškėjo, kad ir toje vietoje liudytojo V. B. nebuvo. Liudytojas smulkiai nupasakojo, kas kokia ranka ką darė, kad iškrito telefonas, tačiau atstumas nuo įvykio iki liudytojo buvo labai didelis - apie 100 m., tad tiksliai visko matyti buvo neįmanoma. Liudytojo V. B. ir A. G. santykiai yra prasti, todėl jis turi pagrindą apkalbėti A. G.. Jų santykiai yra konfliktiški, yra ne viena byla, kurioje V. B. liudija prieš A. G. J. M. naudai. Sužalojimo faktas byloje nėra normaliai nustatytas. Bylos medžiagoje yra medicininis dokumentas, kuris surašytas 23 val., o įvykis įvyko 14 val. Byloje yra garso įrašas, pranešimas BPC, kuriame apie sužalojimą nėra nieko paminėta. Jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo suduotas smūgis, byloje nėra. Pati situacija patektų į BPK 37 str. dėl mažareikšmiškumo ir nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. J. M. priėjo prie A. G., kad užfiksuotų, tariama, jo neteisėtus veiksmus, tačiau jokių neteisėtų veiksmų neužfiksuota. Vaizdo įrašas yra sukarpytas, susideda iš trijų dalių ir tai leidžia manyti, kad norima nuslėpti nenaudingas aplinkybes ir tai sudaro vaizdą dėl kaltinimo dirbtinumo.
Nukentėjusysis J. M. teisme parodė, kad A. G. pažįsta senai, jis jo žmonos sesers buvęs vyras. Anksčiau santykiai buvo geri. Santykiai pablogėjo po uošvienės mirties, kai liko palikimas. Sūnui pasistačius naują namą santykiai pablogėjo, santykiai blogi apie 4-5 metai. 2016-04-05 apie 14.00 val., jam dirbant kieme už daržinės, prie jo priėjo kaimynas V. B. ir pasakė, kad rūksta dūmai. Pamatęs, kad rūksta dūmai, nusileido nuo kalno ir pastebėjo, kad A. G. degina žolę. Būdamas 30-50 m. atstumu nuo A. G. pamatė, kad pastarasis nešioja žolę iš vienos vietos į kitą per visą plotą. Jis ėjo prie A. G. vienas, nusileido nuo kalniuko, liudytojas V. B. liko. Buvo saulėta diena, nelabai geras apšvietimas. Filmavo įvykį, A. G. pastebėjęs, kad jis filmuoja, apkaltino jį, kad jis padegė žolę. A. G. jam sudavė šakių kotu į pilvo sritį, beveik į pilvo vidurį, po smūgio jam iš rankų iškrito telefonas. Smūgis buvo gan stiprus, jis pajuto skausmą. Jis nuėjo pas sūnų ir jam viską papasakojo. Tada sūnus iškvietė policiją. Policijos pareigūnai nuvyko į tą vietą, kur liko A. G.. A. G. pareigūnams paaiškino, kad nedegino žolės, pasakė, kad dirbo, atsisuko ir pamatė, kad dega žolę. Pareiškimą policijai parašė kitą dieną. Dėl įvykio kreipėsi į medikus, jam buvo diagnozuotas pilvo sumušimas. Gydytojas tik užpildė formą ir davė siuntimą echoskopijai. Tai ne pirmas konfliktas tarp jo ir A. G.. Daugiau jokių kitų žmonių nebuvo, niekas kitas negalėjo matyti jų konflikto. Į gydymo įstaigą kreipėsi tik po 7 valandų, nes buvo pas sūnų namuose, vėliau skausmas nepraėjo ir tada nusprendė vyti į ligoninę. Jis pats nuvažiavo į ligoninę, pats vairavo. Smūgio metu jis stovėjo pusiau šonu, daugiau nugara. Santykiai su kaimynu V. B. normalūs (T 1, b. l. 61-63).
L. V. B. teisme parodė, kad J. M. ir A. G. pažįsta, jie jo kaimynai. Santykiai tarp jų kaimyniški. Anksčiau turėjo problemą su A. G. dėl senos malkinės. 2016-04-05 apie pietūs buvo prie namų, apačioje prie kūdros ir miškelio kilo dūmai. Nuėjo pasižiūrėti, sutiko J. M.. J. M. pasakė, kad jis nieko nedegino. J. M. nuėjo pažiūrėti, kas kur degina, o jis nuėjo prie savo namų, nes reikėjo uždaryti šunį. Po to nuėjo į tą vietą ir iš 60-70 metų atstumo matė, kad A. G. degina žolę, su šakėmis nešioja ugnį ir padeginėja žolę skirtingose vietose. J. M. ėjo iš apačios nuo upelio. J. M. ėjo ištiesęs ranką, filmavo. Iš pradžių A. G. nematė J. M., po to pastebėjo. J. M. ir A. G. stovėjo ne priešais vienas kito, jie abu stovėjo priekiu į jį. Kai A. G. pastebėjo J. M., šonu šakių buku galu sudavė J. M. į pilvo-krūtinės sritį. J. M. nenukrito, nukrito telefonas. J. M. pasišalino, A. G. liko. Buvo iškviesta policija. Atvyko du pareigūnai, t. y. vyras ir moteris. Kai atvažiavo policija, jie davė parodymus. Apklausos metu buvo jis, J. M. ir V. M.. J. M. sakė, kad jam buvo suduotas smūgis ir skundėsi, kad jam skauda. Patvirtino J. M. žodžius, kad jam buvo suduotas smūgis. Kas buvo toliau, nežino. Ar J. M. buvo nuvykęs į medicinos įstaigą, nežino. Nuo jo namo iki įvykio vietos yra 150 metrų. Nuo J. M. ir A. G. pastatų auga krūmai ir medis, po to yra ta vieta be medžių, apačioje kūdra, matomumas geras. Tikslų apkalbėti, atkeršyti A. G. neturi. (T 1, b. l. 114-115).
L. V. M. teisme paaiškino, kad 2016 m. balandžio 15 d. po pietų tvarkėsi pirtyje. Atėjo jo tėvas J. M. ir pasakė, kad kaimynas V. B. pamatė dūmus, tėvas nuėjo į tą vietą pasižiūrėti ir pamatė, kad A. G. degina žolę, tėvas filmavo ir A. G. tėvui sudavė į dešinį šoną šakių bukuoju koto galu. Jie iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jis, tėvas J. M., policijos pareigūnai nuėjo įvykio vietą. A. G. buvo toje pačioje vietoje. Tėvas pareigūnams papasakojo tą, ką ir jam. Kai išėjo iš pirties matė V. B., pastarasis priėjo prie policijos pareigūnų. V. B. jam sakė, kad pamatė dūmus, jo tėvas J. M. nuėjo pažiūrėti, o V. B. grįžo namo, vėliau nuėjo pasižiūrėti, iš kur dūmai. V. B. matė, kaip tėvas išėjo iš krūmų, priartėjo prie A. G., kažką nešė rankoje, kad tėvas parklupo nuo smūgio. V. B. sakė, kad matė įvykį nuo kalno. Remdamasis tėvo žodžiais, jis parašė pareiškimą policijai. Policijos pareigūnai nepasiūlė tėvui kreiptis į medikus. Vakare tėvui pablogėjo sveikata, todėl jis nuvažiavo į ligoninę. Tėvo pilvo srityje buvo raudonas taškas ir kaip suketėjęs guziukas. Su A. G. apie įvykį nekalbėjo. Prieš maždaug 2 metus jų ir A. G. santykiai pablogėjo. Sakė policijai, kad A. G. degino žolę ir dėl to įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas jo tėvas (T 1, b. l. 115-116).
L. V. Kozlovskis teisme paaiškino, 2016-04-05 įvykio gerai nepamena. Buvo konfliktas, kažkas kažką sumušė su grėbliu. Prisimena A. G. ir J. M., V. B.- neatsimena. Vienas asmuo degino žolę, kitas norėjo įspėti, kad nedegintų. Jie tarpusavyje pešėsi dėl žemės. Juos prie namų pasitiko pranešėjas, kitas asmuo buvo laukuose, kurie buvo nuo namų toliau, reikia nusileisti nuo kalniuko. Laukuose buvo išdegintos žolės plotas. Pranešėjas skundėsi, kad jį sumušė su grėblio kotu ar lazda. Patvirtina savo tarnybinį pranešimą. A. G. neigė, kad sudavė J. M.. Be A. G. ir J. M., berods, su pranešėju dar kažkas buvo. Kiek pamena, buvo ir moteris, ir vyras. Neatsimena, ar jie buvo giminaičiai. Pačio konflikto nematė (T 1, b. l. 144).
Liudytojas D. U. teisme parodė, kad 2016-04-14 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškimas buvo dėl žolės deginimo ir tas asmuo, kuris degino žolę, su grėbliu trenkė pranešėjui. Buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Bendravo su abiem asmenimis. Į įvykio vietą nebuvo nuvykęs, medžiagą gavo iš kitų pareigūnų. Buvo gauti dokumentai iš ligoninės, dėl to buvo nustatyta, kad buvo nežymus sveikatos sutrikdymas. Neprisimena, ar teko bendrauti su V. B.. Tarnybinio pranešimo data 02-04, atspausdinta 04-14 – t. y. techninė klaida. Buvo pateikta filmuota vaizdo medžiaga. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, matyti, kad ten žolė deginama ir matosi, kad pareiškėjui buvo suduotas smūgis, nes asmuo filmavo ir sudrebėjo jo ranka. Kai filmavo žolės deginimą ir kai sudrebėjo ranka, tada buvo suduotas smūgis. Tą patį paaiškino ir nukentėjusysis. Filmavimo medžiagoje pačio smūgio nesimato. J. M., berods, dar kažką smūgio metu surėkė. Jam buvo pateikta vaizdo medžiaga – ten yra vienas įvykis, tik iš kelių vaizdo takelių sudarytas. Po smūgio buvo kažkas pasakyta (T 1, b. l. 145).
L. S. Jankauskaitė teisme parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rintinėje. 2016-04-05 įvykio neprisimena. Buvo gautas iškvietimas, kad deginama žolė, kilo konfliktas tarp giminaičių. Prisimena, kad bendravo su A. G., J. M. ir V. B.. Ten buvo nudegintas kažkoks žolės plotas. Pareiškėjas J. M. pasakė, kad A. G.- asmuo, kuris degino žolę, jam kažkuo sudavė į pilvą. Kitas vyras buvo kaimynas, kai jie atvyko, jis jau buvo, nepamena, ar jis jai ką nors aiškino. Jai atvykus pagal iškvietimą, ją pasitiko nukentėjusysis su sūnumi, taip pat buvo kaimynas. Kiek pamena, A. G. buvo prie žolės ir lyg bandė užgesinti (T 1, b. l. 165).
Iš asmens ambulatorinės gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2016-04-05 J. M. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl pilvo skausmo. J. M. nustatytas pilvo sumušimas (T 1, b. l. 69-70).
Nukentėjusiojo J. M. 2016-09-22 pateiktame vaizdo įraše matyti, kad A. G. degančioje pievoje su šakėmis iš vienos vietos į kitą pernešinėja žolę, su kojomis trypia degančią žolę. Tarp filmuojančio asmens ir A. G. yra atstumas. Vaizdo įraše matoma, kad A. G. vaikšto po pievą, vėliau telefonas susvyruoja, asmuo objektyvą uždengia pirštais (T 1, b. l. 110).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veikos inkriminavimui nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (LAT nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).
Kaltinamojo A. G. parodymai, kad jis netrenkė J. M., kad tokiu būdu J. M. nori jam atkeršyti, laikytina jo gynybine versija, kurią paneigia kita bylos medžiaga, t. y. liudytojų parodymai, asmens ambulatorinės gydymo statistinės kortelės išrašas.
Nukentėjusiojo J. M. parodymus, kad 2016-04-05 apie 14 val. A. G. jam trenkė šakų kotu, patvirtina liudytojų V. B. ir V. M. parodymai. Liudytojas V. B., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodė, kad paklausė J. M., iš kur rūksta dūmai. Pastarajam nuėjus pasižiūrėti, jis nuėjo namo, o vėliau grįžo pažiūrėti iš kur rūko dūmai, ir būdamas ant kalniuko apie 60-70 metrų nuo įvykio vietos, matė, kad A. G. šakių koto galine dalimi trenkė J. M. į pilvo sritį. Nuo smūgio J. M. suklupo, bet nenukrito. Liudytojas V. M., taip pat būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad J. M. jam pasakė, kad A. G. trenkė jam šakių kotu į pilvo sritį. Šią aplinkybę jam patvirtino kaimynas V. B., kuris betarpiškai matė įvykį.
Teismas sutinka su A. G. gynėjo pozicija, kad iš filmuotos vaizdo medžiagos sunku vienareikšmiškai spręsti ar buvo atvaizduotas V. B. minėtame vaizdo įrašę, tačiau tą aplinkybę, kad V. B. betarpiškai matė įvykį patvirtina liudytojos S. J. parodymai, kur ji parodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykusi į įvykio vietą, ją pasitiko J. M., V. M., su jais buvo V. B.. Įvykio vietoje ji bendravo su A. G., J. M. ir V. B..
J. M., V. M., V. B. parodymai, ambulatorinės gydymo statistinės kortelės išrašas, patvirtina aplinkybę, kad J. M. dėl smūgio į pilvo sritį pajuto fizinį skausmą. Skausmui nepraėjus keletą valandų J. M. kreipėsi į gydymo įstaigą.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, jog A. G. 2016 m. balandžio 5 d. apie 14.00 val. Kriaučiūnų k., Zujūnų sen. Vilniaus r. šakių koto medine dalimi vieną kartą sudavė J. M. į pilvo sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris pensininkas, išsiskyręs, baustas administracine tvarka, neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusysis J. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 370 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, patirtą fizinį skausmą, taip pat į kaltinamojo asmenybę ir jo turtinę padėtį, t. y. kad kaltinamasis yra pensininkas, nedirba, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies ((duomenys neskelbtini) str.).
Nukentėjusiojo J. M. patirtos 191,58 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (T 1, b. l. 18), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VVS PP Maišiagalos PN medžiaga Nr. M-1-01-26215-16, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Maišiagalos policijos nuovadai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,
nusprendė:
A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per šį laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju J. M..
Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. G. priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. M. 191,58 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. G..
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VVS PP Maišiagalos PN medžiagą Nr. M-1-01-26215-16, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Maišiagalos policijos nuovadai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.