Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-332-432/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: e2A-332-432/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: UAB „CASTRADE SERVICE“, M. K., L. M., L. B.
Atsakovas: L. M., I. M., R. V., R. D., J. B., A. M., D. V., T. V., T. L., V. S., G. J. K., R. A., V. A., S. D., A. G., R. K., E. V. U., E. Š., B. K., B. V., S. V., J. K.
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centras, G. M., V. V.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „CASTRADE SERVICE“, M. K., L. M. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „CASTRADE SERVICE“, M. K., L. M. bei L. B. ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties ir protokolo pripažinimo negaliojančiais bei niekiniais nuo jų sudarymo momento pareikštą atsakovams L. M., I. M., L. M., R. V., R. D., J. B., A. M., D. V., T. V., T. L., R. V., V. S., G. J. K., R. A. (R. A.), V. A., S. D., A. G., R. K., E. V. U., E. Š., B. K., B. V., S. V. bei J. K., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, G. M. ir V. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai UAB „CASTRADE SERVICE“, M. K., L. M. bei L. B., kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2017-02-21 jungtinės veiklos sutartį (toliau– sutartis) ir 2017-02-21 protokolą Nr. 1 (toliau– protokolas) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ teikia administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitas paslaugas gyvenamajame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). 2017-03-16 į ieškovą kreipėsi S. D. ir nurodė, jog dėl šio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“, siekdamas išsiaiškinti šių aplinkybių pagrįstumą, kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau- Registrų centras), kuri ieškovui pateikė 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo bei priežiūros jungtinės veiklos sutartį ir 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 1. Ieškovas nurodė, jog sutinkamai su Registrų centro duomenimis, ieškovo administruojame pastate yra trisdešimt šešios patalpos, todėl šiuo konkrečiu atveju sudaryti jungtinės veiklos sutartį reikia devyniolikos turtinių vienetų savininkų balsų, be to, sutartyje yra nurodyta, jog ją pasirašė dvidešimt septyni asmenys, o susirinkimo protokolą pasirašė dvidešimt šeši asmenys, tačiau iš sutarties turinio galima pagrįstai abejoti dėl šios sutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmiausia, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ nebuvo informuotas apie 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimą ir ieškovui nėra žinoma, ar toks susirinkimas įvyko. Be to, abejonių kelia kai kurių namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų, o būtent Nr. 5, Nr. 17, Nr. 21 bei Nr. 24 parašų autentiškumas, o kai kuriais atvejais nesutampa sutartį bei protokolą pasirašę asmenys, todėl dėl šių neatitikimų nėra aišku, kokia yra tikroji namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų valia ir kur ji yra išreikšta– sutartyje ar susirinkimo protokole. Be to, protokole yra nurodyta, jog 2017-02-07 skelbimas apie susirinkimą buvo pakabintas namo susirinkimų lentoje ir skelbimas papildomai buvo įdėtas į patalpų savininkų pašto dėžutes, tokiu būdu namo butų bei kitų patalpų savininkams suteikiant galimybę susipažinti su jungtinės veiklos sutarties sąlygomis, tačiau ieškovai M. K., L. M. bei L. B. pranešimo susirinkimų lentoje nematė, į pašto dėžutę pranešimo apie susirinkimą šie ieškovai taip pat negavo ir jungtinės veiklos sutarties sąlygų nematė. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad protokole atsispindi tik siekis sudaryti jungtinės veiklos sutartį, tačiau iš protokolo turinio negalima daryti pagrįstos išvados apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą, be to, ir šios sutarties projektas nėra pridėtas prie protokolo priedų. Ieškovų teigimu, sutartyje yra nepakankamas kiekis parašų, reikalingų jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti, kadangi ši sutartis nėra pasirašyta penkiasdešimties procentų ir vieno unikalaus turtinio vieneto savininkų.

3. Ieškovų teigimu, dėl galimų procedūrinių pažeidimų sudarant jungtinės veiklos sutartį, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ neteko daugiabučio namo administratoriaus įgaliojimų, be to, namo gyventojai, sudarydami jungtinės veiklos sutartį, apėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 2011-11-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1794 patvirtintą Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo nuostatose numatytą tvarką, kadangi jungtinės veiklos sutartimi namo gyventojai iš tikrųjų siekė tik pridengti sandorį dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo. Ši jungtinės veiklos sutartis turėtų būti pripažinta niekine bei negaliojančia pagal CK 1.78 straipsnio nuostatas. Ieškovų nuomone, tais atvejais, kai yra sudaroma jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, CK 6.972 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta išimtis neturėtų būti taikoma ir tokiai sutarčiai yra taikytina privalomoji notarinė sandorio sudarymo forma. Ieškovai pažymi ir tai, kad jungtinės veiklos sutartyje įgaliotais asmenimis yra numatyti S. D., R. D. bei V. V., tačiau S. D. name (duomenys neskelbtini) nevaldo nekilnojamojo turto, todėl negali būti įgaliotasis asmuo pagal jungtinės veiklos sutartį ir ši jungtinės veiklos sutarties nuostata yra niekinė. Be to, V. V. pasirašė tik pačią sutartį, tačiau nepasirašė protokolo ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu neišbraukti ieškovo UAB „CASTRADE SERVICE“ iš administruojamų daugiabučių namų sąrašo, todėl nėra aišku, kas ir kaip išrinko šiuos asmenis veikti sutarties dalyvių vardu. Ieškovui UAB „CASTRADE SERVICE“ yra žinoma, jog dalies butų ir kitų patalpų savininkų, kurie pasirašė jungtinės veiklos sutartį, valia galėjo būti paveikta, iškraipant faktines aplinkybes, t. y. neteisėtai bei nepagrįstai lyginant ieškovo UAB „CASTRADE SERVICE“ ir UAB „Justiniškių būstas“ teikiamų paslaugų kainas.

Atsiliepimas

4. A. R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės teigimu, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ negalėjo kreiptis į teismą, kadangi neturi tokios teisės– ieškovas nėra namo jungtinės veiklos sutarties šalis, be to, nėra ir daugiabučio namo buto arba kitos patalpos savininkas, o teisės aktuose buvusiam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriui teisė reikšti savarankiškus reikalavimus dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties nėra numatyta. Be to, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“, reikšdamas šį ieškinį, siekia trukdyti daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkams patiems prižiūrėti daugiabutį namą (duomenys neskelbtini). CK nuostatose numatytas sutarties laisvės principas nedraudžia atsakovams pasitelkti UAB „Justiniškių būstas“ vykdyti jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovų teiginiai, jog jungtinės veiklos sutartimi iš tikrųjų yra siekiama susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, apeinant CK ketvirtosios knygos nuostatas, yra nepagrįsti. Atsakovės teigimu, iš CK 4.84 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai patys gyventojai neišreiškė bendros valios prižiūrėti turtą, o gyventojams tokią valią išreiškus, administratoriaus įgaliojimai nutrūksta savaime, todėl ieškinys prieštarauja šiai CK nuostatai. Be to, atsakovė pažymėjo ir tai, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir ieškovo UAB „CASTRADE SERVICE“ sudaryta sutartis yra kvalifikuotina kaip paslaugų teikimo, todėl paslaugų gavėjai, t. y. patalpų savininkai, bet kada gali pareikšti valią tokią sutartį nutraukti, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai daugiabučių namų butų bei kitų patalpų savininkų valia yra išreikšta rašytine forma, nevisiškas valios išreiškimo formos atitikimas teisės aktų reikalavimus nesudaro pagrindo paneigti savininkų aiškiai išreikštą valią dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo, o bendraturčių valiai yra teikiama pirmenybė prieš administratoriaus ekonominį interesą gauti naudą iš teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, t. y. ieškinyje yra teigiama, jog buvo pažeista daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo tvarka, tačiau kartu yra tvirtinama, kad toks susirinkimas iš viso nebuvo šaukiamas, be to, ieškovams šiuo atveju kyla pareiga pateikti duomenis, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog susirinkimas nebuvo sušauktas arba buvo sušauktas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau ieškovai šios įrodinėjimo pareigos nesilaikė, todėl atsakovė mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, CK šeštosios knygos nuostatose nėra numatyta būtina sąlyga jungtinės veiklos partneriams pasirašyti jungtinės veiklos sutartį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškinys yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas įrodymais. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

5. Dublike ieškovai papildomai nurodė, jog su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka. Ieškovai niekada neneigė atsakovų teisės sudaryti jungtinės veiklos sutartį, tačiau ši sutartis turi būti sudaroma pagal teisės aktų nuostatas, o ir pati sutartis turi išreikšti butų bei kitų patalpų savininkų valią, bet ne būti tik trečiųjų asmenų iniciatyva sudaryta valios išraiškos iliuzija, kuria siekiama pakeisti vieną daugiabučio gyvenamojo namo administratorių kitu administratoriumi. Be to, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ pažymėjo ir tai, jog ieškovo, t. y. kaip daugiabučio namo administratoriaus, įgaliojimai iš tikrųjų nėra pasibaigę, kadangi atliekant nesąžiningus konkurencijos veiksmus, buvo pakeistas daugiabučio namo administratorius, nesilaikant administratoriaus pakeitimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovų atsiliepime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti taikoma, sprendžiant šį šalių ginčą, kadangi šių bylų ginčo dalykas nesutampa su ieškovų ir atsakovų ginčo dalyku. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ papildomai nurodė, jog palyginus 2017-02-21 ir 2017-05-10 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo turinius matyti, kad 2017-05-10 susirinkime dalyvavo dalis asmenų, kurie nedalyvavo 2017-02-21 susirinkime, o 2017-02-21 susirinkime dalyvavo dalis asmenų, nedalyvavusių 2017-05-10 susirinkime. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2017-03-09, t. y. beveik dviem mėnesiais anksčiau, atsakovės R. V. nurodytos jungtinės veiklos sutarties sudarymo datos (2017-05-10). Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė L. M. papildomai nurodė, jog apie 2017-05-10 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą ieškovei nebuvo žinoma, o pačiame 2017-05-10 susirinkime ieškovė dalyvavo, tačiau protokole yra klaidingai nurodyta, kad ieškovė darbotvarkės klausimais, t. y. jungtinės veiklos sutarties sudarymui bei namo administratoriaus keitimui, balsavo „už“, kadangi iš tikrųjų ieškovė šiais klausimais balsavo „prieš“. Ieškovai prašė teismo pripažinti 2017-02-21 jungtinės veiklos sutartį ir 2017-02-21 protokolą Nr. 1 niekiniais bei negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo nurodė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2017-03-09 yra įregistruotas juridinis faktas apie 2017-02-21 sudarytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį. Be to, trečiojo asmens veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės ir nenumato imperatyvios pareigos trečiajam asmeniui tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu yra tvarkomi Registrų centro duomenys, pagrįstumą bei teisėtumą, todėl trečiasis asmuo neidentifikavo jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių asmenų. Trečiasis asmuo, spręsdamas 2017-02-21 jungtinės veiklos sutarties įregistravimo klausimą, patikrino, ar kiekvienas sutartį pasirašęs asmuo yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), buto savininkas arba bendraturtis ir nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CK nuostatose numatyta dauguma tokiai sutarčiai sudaryti. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ nėra jungtinės veiklos sutarties šalis ir šiam ieškovui įstatymų nuostatos nenumato teisės ginti viešąjį interesą ir įrodymų, kokios būtent ieškovo teisės yra pažeistos, atsakovams sudarius jungtinės veiklos sutartį, šis ieškovas nepateikė, todėl šis ieškovas negali reikšti tokio pobūdžio reikalavimų teisme. Pažymėtina ir tai, kad tiek CK nuostatose, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje daugiabučio namo administratoriui nėra numatyta teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį, todėl šiuo atveju ieškovas neturi ir procesinio teisinio suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su ieškovo UAB „CASTRADE SERVICE“ argumentais dėl notarinės formos privalomumo jungtinės veiklos sutartims, kuriose yra susitariama dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, kadangi partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu buvo patvirtinta pačia jungtinės veiklos sutartimi, todėl notarinis įgaliojimas veikti visų partnerių vardu šiuo atveju nėra reikalingas. Be to, ieškovo argumentai, jog jungtinės veiklos sutartyje jos dalyvių vardu buvo įgaliotas veikti S. D., kuris name neturi nuosavybės, negali būti įgaliotas asmuo, todėl sutartis yra niekinė, taip pat yra nepagrįsti, kadangi jungtinės veiklos sutartimi jos dalyvių vardu buvo įgalioti veikti dar du asmenys – R. D. bei V. V., name valdantys atitinkamai Nr. 23 bei Nr. 30 butus. S. D. paskyrimas nedaro negaliojančia visos sutarties. Aplinkybė, jog ne visi namo butų savininkai, kurie pasirašė jungtinės veiklos sutartį, yra pasirašę ir protokolą, taip pat nesudaro teisinio pagrindo jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine bei negaliojančia. Trečiasis asmuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

7. Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-12 sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai sudarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir šią sutartį pasirašė: R. V. (butas Nr. 1), A. K. (butas Nr. 2), T. V. (butas Nr. 3), V. S. (butas Nr. 5), G. J. K. (butas Nr. 7), R. A. (butas Nr. 8), T. L. (butas Nr. 9), R. V. (butas Nr. 13), N. M. (butas Nr. 14), G. G. ir A. G. (butas Nr. 15), R. K. (butas Nr. 16), Č. M. (butas Nr. 17), E. V. U. (butas Nr. 19), E. Š. (butas Nr. 20), B. K. (butas Nr. 21), J. B. (butas Nr. 22), R. D. (butas Nr. 23), A. V. ir B. V. (butas Nr. 24), A. M. (butas Nr. 25), S. V. (butas Nr. 26), L. M. (butas Nr. 27), J. K. (butas Nr. 28), G. S. (butas Nr. 29), V. V. (butas Nr. 30) bei G. M. (butas Nr. 31). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2017-02-21 daugiabučių namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 1 pasirašė : R. V. (butas Nr. 1), D. V. (butas Nr. 3), V. S. (butas Nr. 5), R. A. (butas Nr. 8), T. L. (butas Nr. 9), R. V. (butas Nr. 13), N. M. ir A. M. (butas Nr. 14), G. G. (butas Nr. 15), Č. M. ir I. M. (butas Nr. 17), R. K. (butas Nr. 19), E. Š. (butas Nr. 20), B. K. (butas Nr. 21), J. B. (butas Nr. 22), R. D. (butas Nr. 23), A. V. ir B. V. (butas Nr. 24), A. M. ir I. M. (butas Nr. 25), S. V. (butas Nr. 26), L. M. (butas Nr. 27), J. K. (butas Nr. 28) bei G. M. (butas Nr. 31). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017-03-16 ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ gavo S. D. pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2017-02-21 buvo sudaryta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutartis ir vykdydami šią sutartį, namo gyventojai prašo perduoti namo dokumentaciją bei patį namą naujajam administratoriui. Iš rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2017-03-09 yra įregistruotas juridinis faktas apie tai, jog 2017-02-21 buvo sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis. 2017-03-24 ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ pateikė atsakymą į 2017-03-14 S. D. raštą, kuriame nurodė, jog neperduos S. D., kaip namo atstovui, namo dokumentacijos bei paties namo. 2017-03-17 į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 29, 30, 31, 32, 33, 35 bei 36 gyventojai, prašydami neišbraukti ieškovo UAB „CASTRADE SERVICE“ iššio namo administratorių sąrašų. UAB „Justiniškių būstas“ teikiamų daugiabučio namo bendrojo objektų administratoriaus paslaugų 1 kv. m. kaina yra 0,33 Eur, o UAB „CASTRADE SERVICE“- 0,75 Eur. 2017-05-10 daugiabučių namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 2 pasirašė: R. V. (butas Nr. 1), V. S. (butas Nr. 5), G. J. K. (butas Nr. 7), T. L. (butas Nr. 9), R. K. (butas Nr. 12) R. V. (butas Nr. 13), A. M. (butas Nr. 14), A. G. (butas Nr. 15), L. K. (butas Nr. 16), I. M. (butas Nr. 17), E. R. U.(butas Nr. 19), E. Š. (butas Nr. 20), B. K. (butas Nr. 21), J. B. (butas Nr. 22), R. D. (butas Nr. 23), B. V. (butas Nr. 24), L. M. (butas Nr. 25), L. M. (butas Nr. 27), J. K. (butas Nr. 28), A. P. (butas Nr. 32), M. K. (butas Nr. 33) bei L. M. (butas Nr. 35). Pranešimas apie 2017-05-10 vykstantį namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimą buvo parengtas ir šiame pranešime buvo nurodyta, jog pranešimas yra pakabintas 2017-04-26.

10. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog susirinkimas realiai vyko bei įstatymų nuostatų nustatyta tvarka apie šį susirinkimą buvo informuota, priešingai, ieškovai, ginčydami šias aplinkybes, turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų susirinkimo buvimą bei informavimą apie jį, tačiau tokių įrodymų nėra. Taip pat sprendimą priėmusiam teismui nesukėlė abejonių ieškinyje nurodytų namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų, o būtent Nr. 5, Nr. 17, Nr. 21 bei Nr. 24 parašų autentiškumas, kadangi ieškovai, ginčydami parašų autentiškumą, įrodymų taip pat nepateikė (nėra rašysenos ekspertizės ir kt.). Sprendimą priėmęs teismas sprendė, kad nesant šių įrodymų, negalima ir daryti išvados, jog ieškinyje nurodyti parašai yra suklastoti ir neautentiški. Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2017-03-09 yra įregistruotas juridinis faktas apie 2017-02-21 sudarytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, be to, sprendžiant 2017-02-21 jungtinės veiklos sutarties įregistravimo klausimą, buvo patikrinta, ar kiekvienas sutartį pasirašęs asmuo yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), buto savininkas arba bendraturtis. ir ar buvo pagal teisės aktų nuostatas būtina dauguma tokiai sutarčiai sudaryti. Nenustačius sutarties prieštaravimų teisės aktams, ieškovų ginčijama sutartis buvo registruota, kaip atitinkanti visus privalomuosius reikalavimus tokiai sutarčiai sudaryti bei registruoti.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK nuostatose numatytas sutarties laisvės principas nedraudžia atsakovams pasitelkti UAB „Justiniškių būstas“ vykdyti jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovų teiginiai, jog jungtinės veiklos sutartimi iš tikrųjų yra siekiama susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, apeinant CK ketvirtosios knygos nuostatas, yra nepagrįsti. Iš CK 4.84 straipsnio nuostatose įtvirtinto reguliavimo teismas padarė išvadą, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai patys gyventojai neišreiškė bendros valios prižiūrėti turtą, o gyventojams tokią valią išreiškus, administratoriaus įgalinimai nutrūksta savaime, todėl ieškovų argumentai ir dėl šios ieškinio dalies atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir ieškovo UAB „CASTRADE SERVICE“ sudaryta sutartis yra kvalifikuotina kaip paslaugų teikimo, todėl paslaugų gavėjai, t. y. patalpų savininkai, bet kada gali pareikšti valią tokią sutartį nutraukti, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją teismų praktiką, tais atvejais, kai daugiabučių namų butų bei kitų patalpų savininkų valia yra išreikšta rašytine forma, nevisiškas valios išreiškimo formos atitikimas teisės aktų reikalavimus nesudaro pagrindo paneigti savininkų aiškiai išreikštą valią dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo. Bendraturčių valiai yra teikiama pirmenybė prieš administratoriaus ekonominį interesą gauti naudą iš teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų, todėl atitinkami ieškovų argumentai, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

12. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, jog namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis ir šia sutartimi jo teisės bei pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. Be to, CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Teismas taip pat priėjo išvadą, jog ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ negalėjo pareikšti tokio pobūdžio reikalavimų, kadangi šis ieškovas neturi procesinio teisinio suinteresuotumo (nėra jungtinės veiklos sutarties šalis ir nėra ir daugiabučio namo butų arba kitų patalpų savininkas, o teisės aktuose daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriui tokia teisė reikšti savarankiškus ieškininius reikalavimus dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuginčijimo nėra numatyta). Be to, ieškovui įstatymų nuostatos nenumato ir teisės ginti viešąjį interesą, o įrodymų, kokios paties ieškovo teisės buvo pažeistos, atsakovams sudarius jungtinės veiklos sutartį, ieškovas nepateikė.

13. Pirmosios instancijos teismas 2019-06-14 priėmė papildomą sprendimą dėl atsakovės R. V. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „CASTRADE SERVICE“, M. K., L. M. bei L. B., atsakovei R. V., išlaidas advokato pagalbai apmokėti- 242 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliantai (ieškovai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 sprendimą bei 2019-06-14 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti visiškai bei perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliantai teigia, jog ieškovų ginčijama sutartis pažeidžia apelianto UAB „CASTRADE SERVICE“ interesus (jos pagrindu yra atsisakoma apelianto UAB „CASTRADE SERVICE“ paslaugų) ir sukelia apeliantui UAB „CASTRADE SERVICE“ teisines pasekmes (atsiranda įpareigojimas sutarties dalyviams perduoti bendrojo naudojimo objektus, kaupiamąsias lėšas ir t. t.). Be to, iki sutarties sudarymo apeliantas UAB „CASTRADE SERVICE“ turi pareigą ir interesą teikti paslaugas pastate, kadangi jį tą daryti įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymas „Dėl UAB „CASTRADE SERVICE“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-1922.

16. Apeliantai laikosi pozicijos, jog 2017-02-21 susirinkimas nevyko, o 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog svarstoma galimybė sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir tokiai galimybei yra pritarta, tačiau pats jungtinės veiklos sutarties projektas, jos sąlygos nebuvo svarstomi, sutarties projekto kaip priedo prie 2017-02-21 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo nėra. Sutartyje esančių parašų nepakanka tokios sutarties sudarymui (tiksliau, jos kvalifikavimui kaip butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui, priimtam CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka). Todėl apeliantai mano, jog sudarant sutartį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 25 punktas.

17. Apeliantai pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas- ieškovų ginčijamos sutarties teisėtumas. Apeliantai pasirinko neginčyti 2017-05-10 daugiabučių namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 ir pagal jį sudarytos jungtinės veiklos sutarties, kadangi 2017-05-10 daugiabučių namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 2 pats savaime teisinių pasekmių nesukelia (kadangi pagal jį nutariama pritarti jungtinės veiklos sutarties su atrinkta administravimo įmone ateityje ir nutariama pritarti jungtinės veiklos sutarčiai, kurios turinys nežinomas ir dėl aukščiau išvardintų aplinkybių objektyviai negali sutapti su 2017-02-21 sutarties turiniu). Apeliantų nuomone, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, galimai UAB „Justiniškių būstas“ 2017-05-10 inicijuoto pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo tikslas buvo bandymas legitimuoti 2017-02-21 sutartį. Teigia, jog tuo metu tiek ir UAB „Justiniškių būstas“, tiek ir pastato butų ir kitų patalpų savininkams buvo žinoma apie šią apeliantų 2017-03-30 inicijuotą bylą, suvokiant, kad 2017-02-21 pastato butų ir kitų patalpų susirinkimas nevyko, o ginčijama sutartis yra sudaryta su trūkumais, dėl kurių ji pripažintina negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

18. Pagal 2012-09-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl UAB „CASTRADE SERVICE“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-1922, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ buvo paskirtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi. 2017-02-21 vyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų susirinkimas. Susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime buvo nutarta pritarti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant jungtinės veiklos sutartį; jungtinės veiklos įgaliotais asmenimis išrinkti S. D., R. D. ir V. V. (1 t., e. b. l. 12); taip pat kvorumo sprendimu ir surinktais gyventojų parašais nuspręsta pasirinkti namo bendrojo objektų valdymo ir priežiūros administruojančią įmonę UAB „Justiniškių būstas“. 2017-02-21 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų, (kurių skaičius 36) savininkai sudarė namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su UAB „Justiniškių būstas“ (1 t., e. b. l. 15- 19). Sutartis VĮ Registrų centre įregistruota 2017-03-09.

19. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutartį. Ieškovai ieškinį grindė motyvais, kad sutartis yra neteisėta, nes nebuvo sudaryta butų savininkų susirinkime, sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019-06-21 sprendimu reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Apeliantai su priimtu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, skunde ginčija 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo bei priežiūros jungtinės veiklos sutarties teisėtumą.

20. Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami, nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją, ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

21. 2012-09-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl UAB „CASTRADE SERVICE“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-1922, ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ buvo paskirtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi. Namo bendraturčiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, 2017-02-21 sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Nors administratoriaus paskyrimas ir jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais, priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems pagal sutarties nuostatas atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016).

22. Dėl ankstesnėje nutarties pastraipoje aptartos teismų praktikos sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Todėl ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįstai buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog ieškovas UAB „CASTRADE SERVICE“ neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytą jungtinės veiklos sutartį.

23. CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė; absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva). Apeliantai teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-1047 patvirtintos pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 25 punkto nuostatas. Apeliantai teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2017-02-21 neįvyko. Ieškovai nurodo, kad 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole įrašyta, jog buvo apsvarstyta galimybė sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir tokiai galimybei buvo pritarta, tačiau pats jungtinės sutarties projektas, jos sąlygos nebuvo svarstomos, sutarties projektas kaip priedas prie 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo nebuvo pridėtas. Sutartyje esančių parašų nepakanka tokiai sutarčiai sudaryti (jos kvalifikavimui kaip butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui, priimtam CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka).

24. Pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad administratoriaus pakeitimo iniciatyva priskirta butų ir kitų patalpų savininkams. Kad savininkų sprendimas pakeisti administratorių būtų teisėtas, jis turi būti priimtas ne tik savininkams priskirtos kompetencijos ribose, bet ir laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos. 2017-02-21 jungtinės veiklos sutartį pasirašė 27 savininkai iš 36. Nė vienas iš jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių asmenų (atsakovų) bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prieštaravimo dėl sudarytos jungtinės veiklos sutarties, nenurodė, kad sutartį pasirašė dėl suklydimo. 2017-02-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad vienbalsiai nuspręsta įpareigoti įgaliotus asmenis, išrinktus 2017-02-21 susirinkimo metu, organizuoti jungtinės veiklos sutarties pasirašymą, per mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo dienos teisės aktų numatyta tvarka perimti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir sutarties sudarymo faktą įregistruoti VĮ Registrų centre. Taip pat vienbalsiai nutarta namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirti UAB „Justiniškių būstas“. Susirinkime dalyvavo 25 asmenys iš 36 (1 t., e. b. l. 11- 14). 2017-02-21 jungtinės veikos sutartį pasirašė 27 namo gyventojai (1 t., e. b. l. 15- 19). Gyventojai buvo sušaukę ir 2017-05-10 susirinkimą, kurio metu papildomai balsavo dėl pritarimo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus pakeitimui ir pritarimo jungtinės veiklos sutarties sudarymui (3 t., e. b. l. 70- 73). Iš 2017-05-10 protokolo matyti, jog iš 36 butų susirinkime dalyvavo 22 ir 19 pasisakė „už“ svarstomą klausimą, „prieš“ – 0. Išvadą, jog 2017-02-21 ir 2017-05-10 įvyko namo butų savininkų susirinkimai ir gyventojai aiškiai išreiškė savo valią dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant jungtinės veiklos sutartį ir naujos administruojančios įmonės pasirinkimo, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2017-03-09 yra įregistruotas juridinis faktas apie 2017-02-21 sudarytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį. VĮ Registrų centre sprendžiant 2017-02-21 jungtinės veiklos sutarties įregistravimo klausimą, buvo patikrinta, ar kiekvienas sutartį pasirašęs asmuo yra daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), buto savininkas arba bendraturtis ir buvo nustatyta, jog egzistuoja CK nuostatose numatyta dauguma tokiai sutarčiai sudaryti, todėl ieškovų ginčijama sutartis ir buvo registruota, kaip atitinkanti visus privalomuosius reikalavimus tokiai sutarčiai sudaryti bei registruoti (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis). Šios pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų veiksmų ir sandorių, kuriuos ginčija ieškovai, teisėtumą.

25. Apeliantai nepateikė argumentų ir įrodymų, nuginčijančių jungtinės veiklos sutarties, susirinkimo, kurio metu buvo nutarta tokią sutartį sudaryti ir sutarties įregistravimo teisėtumą. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ginčydami ieškinyje nurodyto 2017-02-21 susirinkimo faktą, apeliantai turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šio susirinkimo protokole (rašytiniame susirinkimo faktą patvirtinančiame įrodyme) įtvirtintas aplinkybes. Tai galėjo būti susirinkimo dalyvių liudijimai teisme ir paaiškinimai, kaip jų duomenys ir parašai atsirado protokole, ekspertizių aktai, jei ieškovai ketino ginčyti susirinkimo dalyvių parašų tikrumą ir kiti įrodymai. Tačiau apeliantai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškinyje išdėstytas pozicijas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinio skundo argumentai pagrįsti ne faktais ir įrodymais, o prielaidomis (žr. apeliacinio skundo 21 punktą). Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nuspręsdamas, jog aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinyje pareikšti reikalavimai, privalo įrodyti ieškovai. Tokia pozicija atitinka CPK 178 straipsnio nuostatas ir ieškovų galimybes. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas.

26. Apeliaciniame skunde nurodytose CK 4.84 straipsnio nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas tik tuomet, kai patys gyventojai neišreiškė bendros valios prižiūrėti turtą, o gyventojams tokią valią išreiškus, administratoriaus įgaliojimai nutrūksta savaime. Tad šios teisės normos nuostatos (ar jų pažeidimas, kaip nurodyta apeliaciniame skunde) nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas nedraudžia atsakovams pasitelkti UAB „Justiniškių būstas“ vykdyti jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovų teiginiai, jog jungtinės veiklos sutartimi iš tikrųjų yra siekiama susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, apeinant CK ketvirtosios knygos nuostatas, yra nepagrįsti. Paminėtos nuostatos nedraudžia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bet kada išreikšti valią patiems prižiūrėti bendrą daugiabučio namo turtą ar pasirinkti šiam tikslui įgaliotinius. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2017-02-21 susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumo laikytina pagrįsta, o ieškovai nepateikė įrodymų, kurie būtų leidę teismui padaryti priešingą išvadą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

27. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Byla išspręsta ne ieškovų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kitų asmenų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

nutaria:

Atmesti ieškovų UAB „CASTRADE SERVICE“, M. K., L. M. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza