Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. B. (M. B.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

10. Skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-879-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame J. B. įtraukta į X eiliškumo - perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams, grupę Nr. 4. Iš Skyriaus 2019 m. spalio 21 d. protokolo Nr. 48PRT-132-(14.48.6.) „Dėl I-XII eiliškumo pretendentų, pageidaujančių grąžinti natūra ir gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Juodšilių seniūnijoje, Juodšilių kadastro vietovėje, 2019 m. liepos 9 d. susirinkimo protokolo“ (toliau – ir Protokolas) matyti, kad į susirinkimą atvyko J. B. paveldėtojo M. B. įgaliotas asmuo J. B., kuris iš laisvos valstybinės žemės fondo be kitų žemės sklypų pasirinko ir žemės sklypą laisvos valstybinės žemės fondo žemėje pažymėtą Nr. 39. Juodšilių kadastro vietovės Projekto viešas svarstymas vyko 2019 m. rugpjūčio 5 d.–2019 m. rugpjūčio 19 d. Šiomis dienomis suinteresuotieji asmenys galėjo reikšti Skyriui pasiūlymus ir pretenzijas raštu. Dėl suprojektuoto žemės sklypo Nr. 448-6 pasiūlymų arba pretenzijų per nurodytą laikotarpį Skyrius negavo. Skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1967-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos Juodšilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Projektas (toliau – ir Projektas), kuriame pretendentei J. B. suprojektuotas ginčo žemės sklypas. Skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 48SK-3004-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 448-6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone Juodšilių seniūnijoje Juodšilių kaime nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (Žemės sklypo suformavimo)“ suformuotas žemės sklypas ir Sprendimu J. B. atkurtos nuosavybės teisės į lygiavertį 0,0918 ha ploto žemės sklypą. Remiantis NTR duomenimis M. B. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2021 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JŠ-2372 pagrindu.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės ploto įtraukimo į laisvos valstybinės žemės fondą metu, Žemės sklype faktiškai nebuvo statinių, o nebaigtas statyti, sugriuvęs statinys nebuvo pažymėtas NTK žemėlapyje ir nebuvo įregistruotas NTR, o įregistruotas tik 2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, Skyrius pagrįstai įtraukė į laisvą valstybinės žemės fondą laisvą žemės sklypo plotą, pažymėtą Nr. 39, ir Sprendimu J. B. atkūrė nuosavybes teises į Žemės sklypą.

13. NTR duomenų bazės duomenimis (reg. Nr. 44/2239216) pareiškėjai kartu su A. K. bendros dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso: pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). A. K. 2022 m. sausio 26 d. (prašymo reg. Nr. 48FP-680) kreipėsi į Skyrių dėl leidimo įsigyti kitos paskirties žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

14. Atsižvelgdamas į NTR duomenimis bei ūkinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) didelį fizinio nusidėvėjimo procentą (57 proc. ir 70 proc.), Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais (toliau – ir Nuostatai), nusprendė atlikti faktinį duomenų patikrinimą vietovėje, kad įvertinti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės naudojimą. 2022 m. spalio 13 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-3709-(14.48.140.) (toliau – ir Patikrinimo aktas), iš kurio matyti, kad Žemės sklype yra neregistruoto statinio likučiai – apgriuvę pamatai ir požeminė statinio dalis – rūsys. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-2362-1141/2023, proceso Nr. 2-52-3-00256-2023-2) buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į Vilniaus rajone, Juodšilių kaime esantį pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, 2023 m. sausio 12 d. UAB „Krianta“ Nekilnojamojo daikto (registro Nr. 44/2578864) elektroninės kadastrinių matavimų bylos plane, pažymėtą 1I1/b ir R.

15. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra sunykęs ir nėra naudojamas pagal paskirtį, Sprendimo panaikinimas ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus – išskirti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjai priklausančiam pastatui su rūsiu eksploatuoti, patenkinimas, atsakovo vertinimu, pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels, kadangi prie sunykusio, faktiškai neegzistuojančio pagalbinio pastato, kuris nėra naudojamas pagal paskirtį, pareiškėjai nebus suformuotas ir parduotas valstybinės žemės sklypas. Pareiškėja, norėdama patekti į sunykusio pastato rūsį, turėtų kreiptis į Žemės sklypo savininką (M. B.) dėl statinio servituto nustatymo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo informavo kad 2018 ar 2019 m. (tiksliai neprisimena) kreipėsi į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusį A. K. (jo mirusios motinos J. B. tėvas) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono Abolų k. (visi su prašymų pateikti dokumentai saugomi NŽT Vilniaus r. skyriuje). Po to jis iš NŽT gavo pakvietimą į žemės sklypų projektavimą, į kurį pagal įgaliojimą nuvyko jo sūnus J. B.. Projektavimo metų jis pasirinko siūlomus sklypus, įskaitant ir Žemės sklypą. 2020 m. spalio 1 d. jis gavo Sprendimą.

II.

19.4. Projekto viešas svarstymas vyko 2019 m. rugpjūčio 5 d.–2019 m. rugsėjo 19 d. Šiomis dienomis suinteresuotieji asmenys galėjo reikšti Skyriui pasiūlymus ir pretenzijas raštu. Dėl suprojektuoto ginčo žemės sklypo pasiūlymų arba pretenzijų per nurodytą laikotarpį Skyrius negavo.

19.7. Remiantis NTR duomenimis, M. B. nuosavybės teisės į Žemės sklypą įregistruotos 2021 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. JŠ-2372 pagrindu.

21. Atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypo ploto įtraukimo į laisvos valstybinės žemės fondą metu, jame faktiškai nebuvo statinių, o nebaigtas statyti, sugriuvęs statinys nebuvo pažymėtas NTK žemėlapyje ir nebuvo įregistruotas NTR, įregistruotas tik 2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, teismas sprendė, jog Skyrius pagrįstai įtraukė į laisvą valstybinės žemės fondą laisvą Žemės sklypo plotą, pažymėtą Nr. 39, ir Sprendimu J. B. atkūrė nuosavybes teises.

22. Teismo vertinimu, byloje nėra dokumentų, kurie leistų abejoti dėl Žemės sklypo suformavimo. Pagal 1995 m. parengto Plano ribas Žemės sklypas negalėjo būti formuojamas, kadangi teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį turėjo būti rengiamas šis planas, Vilniaus rajono skyriuje nėra. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, apie tai, kokio ploto valstybinės žemės sklypas buvo skirtas pareiškėjai, taip pat nėra duomenų (kvitų) apie mokėjimą už pareiškėjai skirtą naudojamą valstybinę žemę.

23. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad, tvirtinant laisvos valstybinės žemės fondą, Žemės plotas buvo laisvas, nes jame nebuvo NTR įregistruotų ir faktiškai ant žemės esančių statinių, NTR įregistruotas tik 2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, projekto autorius pagrįstai įtraukė valstybinį žemės plotą, pažymėtą Nr. 39, į laisvos valstybinės žemės fondą ir Sprendimu J. B. pagrįstai atkūrė nuosavybės teises.

24. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei argumentus dėl Sprendimo pripažinimo teisėtu ir pagrįstu, atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti išskirti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjai priklausančiam pastatui su rūsiu eksploatuoti.

25. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš byloje NTR duomenų bazės duomenų nustatyta, kad pareiškėjai kartu su A. K. bendros dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso: pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). A. K. 2022 m. sausio 26 d. kreipėsi į Skyrių dėl leidimo įsigyti kitos paskirties žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). NTR duomenimis, pareiškėjos ir A. K. nuosavybės teise valdomų ūkinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra didelis fizinio nusidėvėjimo procentas, t. y. 57 ir 70 proc. Iš Patikrinimo akto matyti, kad Žemės sklype yra neregistruoto statinio likučiai – apgriuvę pamatai ir požeminė statinio dalis – rūsys. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-2362-1141/2023, proceso Nr. 2-52-3-00256-2023-2) buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į Vilniaus rajone, Juodšilių kaime esantį pagalbinį pastatą su rūsiu, 2023 m. sausio 12 d. UAB „Krianta“ Nekilnojamojo daikto (registro Nr. 44/2578864) elektroninės kadastrinių matavimų bylos plane, pažymėtą 1I1/b ir R. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra sunykęs ir nėra naudojamas pagal paskirtį, teismo vertinimu, skundžiamo Sprendimo panaikinimas ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus – išskirti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjai priklausančiam pastatui su rūsiu eksploatuoti, patenkinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels, kadangi prie sunykusio, faktiškai neegzistuojančio pagalbinio pastato, kuris nėra naudojamas pagal paskirtį, pareiškėjai nebus suformuotas ir parduotas valstybinės žemės sklypas. Pareiškėja, norėdama patekti į sunykusio pastato rūsį turėtų kreiptis į Žemės sklypo savininką M. B. dėl statinio servituto Žemės sklype nustatymo.

26. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas Juodšiliuose buvo slepiamas, taip pat nenustatė sąsajų tarp M. B. sūnaus užimamų pareigų ir sprendimo atkurti jam nuosavybės teises.

27. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT, atstovaujama Vilniaus rajono skyriaus, teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą išskirti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą jai priklausančiam asmeninės nuosavybės teise pastatui su rūsiu, eksploatuoti.

III.

28. Pareiškėja V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjos manymu, Žemės sklypas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio sąlygas. Teismas nenagrinėjo institucijų pareigų apimties, vertinant Žemės sklypo faktinę situaciją ir ją priskiriant laisvai (neužstatytai) žemei arba nustatant, kad tai yra valstybės išperkama žemė, bei apsiribojo formaliu konstatavimu, kad byloje nėra dokumentų, kurie leistų abejoti dėl Žemės sklypo suformavimo. Be to, nuosavybės teisės suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos ne į turėtą žemės sklypą su tokiomis ribomis, kokios jos buvo iki nacionalizavimo, bet suformuojant du atskirus naujus žemės sklypus.

33. Pareiškėjos vertinimu, nepaisant to, kad pastatas su rūsiu buvo apgriuvęs (60 proc. nusidėvėjimo) ir nebuvo įregistruotas NTR – bylą nagrinėjęs teismas privalėjo remtis kasacinio teismo praktika aktualiu ginčui klausimu ir vertinti tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Institucijos neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ginčo teritorijoje, nesiėmė jokių veiksmų patikrinti, ar Žemės sklypas yra laisvas, ar jis realiai nėra užimtas eksploatuojant trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančius statinius. Pareiškėja įrodė, kad Žemės sklype yra teisėtai pastatytas bei teisiškai įregistruotas statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamojo daikto, kuriam eksploatuoti yra reikalinga dalis Žemės sklypo, todėl žemė privalėjo būti vertinama kaip užstatyta ir valstybės išperkama.

34. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius apie jos šeimai suteiktą 30 a valstybinės žemės plotą, reikalingą pastatams eksploatuoti, t. y. pateikė 1995 m. Planą, kuris apėmė ir pagalbinį pastatą su rūsiu (pastato matmenys 5.00 x 5.55), kuris buvo derinamas su žemėtvarkos skyriumi ir kuriame aiškiai atsispindi suteiktas 30 a žemės sklypo plotas pareiškėjos šeimai, bei 1984 m. Vilniaus raj. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštą, kuris patvirtina, jog pareiškėja su šeima išsipirko būtent jai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąją namą su pagalbiniais pastatais bei 30 a žemės sklypu. Ji įgijo teisę į nekilnojamojo turto vienetus tokia apimtimi, kokia atsispindi su skundu pateiktame Plane. Plane buvo numatytas analogiškas žemės sklypo 30 a plotas, gyvenamajam namui su priklausiniais (įskaitant ir ginčo statinį) naudotis, kuriuos de facto naudojo ir toliau naudoja pareiškėja (jos šeima).

37. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismas įvertino bei nustatė, kad Žemės sklypo suformavimo metu NTR nebuvo įregistruoti pareiškėjai priklausantys statiniai. Statiniai nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2020 m. liepos 28 d., o pareiškėjai priklausantis pagalbinis pastatas NTR įregistruotas tik 2023 m. balandžio 6 d. Taip pat teismas įvertino pareiškėjos pateiktą Planą bei nustatė, kad jis nebuvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju ir Plane pažymėtos ribos nebuvo įregistruotos NTR ir nepažymėtos Nekilnojamojo turto žemėlapyje. Nepatvirtintas ir nesuderintas Planas Skyriui pateiktas tik 2022 m. sausio 26 d. kartu su A. K. prašymu (reg. Nr. 48FP-680) įsigyti namų valdos žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais. Nors Planas buvo rengtas siekiant privatizuoti Žemės sklypą, tačiau prašymą privatizuoti Žemės sklypą pareiškėja Skyriui pateikė tik 2023 m. sausio 30 d. (prašymo Nr. 48FP-651). Pareiškėjos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR įregistruotos tik nuo 2022 m. gruodžio 30 d., todėl teismas pagrįstai nurodė, kad suformuoti ir privatizuoti namų valdos žemės sklypo 1995 m. pareiškėja neturėjo juridinio pagrindo.

38. Priešingai nei teigia pareiškėja, NŽT nėra A. K. vardu 2018 m. registruoto prašymo dėl namų valdos privatizavimo. Nei pareiškėja, nei A. K. taip pat nepateikė įrodymų, kad 2018 m. prašymas buvo pateiktas NŽT. 1984 m. Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pranešime pateikta informacija dėl gyvenamojo namo aptarnavimo, o ne apie privatizuotą žemės sklypo plotą, kadangi 1984 m. nebuvo privačios žemės, o visa žemė priklausė valstybei. Pareiškėja nepateikė žemės sklypo skyrimo dokumentų arba įrodymų, jog ji sumokėjo už 0,30 ha plotą.

39. Žemės sklypo įtraukimo į laisvos valstybinės žemės fondą metu iš Nekilnojamojo turto žemėlapio buvo aiškiai matyti, kad jokio pastato jame nėra, pagalbinis pastatas nebuvo įregistruotas NTR, todėl nebuvo poreikio atlikti Žemės sklypo patikrinimą vietoje. Pareiškėja, teigdama, kad pagalbinis pastatas faktiškai egzistuoja ir jai priklauso nuosavybės teise nuo 1973 m. nenurodė, dėl kokių priežasčių net iki 2023 m. delsė įregistruoti jį NTR. Remiantis Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis, pastatas-ūkinis pastatas yra nusidėvėjęs net 70 proc., būklė – nebaigtas statyti, o Patikrinimo metu nustatyta, kad pagalbinio pastato faktiškai nėra, likęs tik rūsys, kuris yra po žeme ir jo nematyti. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ploto įtraukimo į laisvos valstybinės žemės fondą metu, jame faktiškai nebuvo statinių, o nebaigtas statyti, sugriuvęs statinys nebuvo pažymėtas NTK žemėlapyje ir nebuvo įregistruotas NTR, o įregistruotas tik 2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, Skyrius pagrįstai įtraukė į laisvą valstybinės žemės fondą laisvą žemės sklypo plotą, pažymėtą Nr. 39, ir Sprendimu J. B. atkūrė nuosavybes teises į Žemės sklypą.

40. Atsakovas pažymi, jog aplinkybė, jog statinys įregistruotas NTR, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Taigi svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinė žemė, kuriame yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Pareiškėjai prie sunykusio pastato nebus formuojamas žemės sklypas, todėl jai jokių teisinių pasekmių skundžiamo Sprendimo panaikinimas nesukels.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 48S-449-(14.48.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. B., bei įpareigojimo išskirti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pagalbinio pastato, skirtą jam eksploatuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

45. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

46. Teisėjų kolegija, palyginusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos skundą turinį, nustatė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstyti argumentai: perrašytos faktinės bylos aplinkybės, nustatytos Sprendime, pacituotas atsakovo atsiliepime nurodytas teisinis reguliavimas (teisės normos ir teismų praktika), perrašyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstyti argumentai iš esmės ta pačia, atsiliepime nurodyta, tvarka. Nustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina apskųsto Sprendimo teisėtumo, nesuformuluoja savarankiškų motyvų dėl pagrindinių skundo argumentų, pagrįstų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu ir ginčui aktualių teisės normų ir teismų praktikos taikymu ir aiškinimu nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kaip minėta, yra besąlyginis pagrindas jį panaikinti.

47. Teismo sprendimą panaikinus dėl vieno iš sprendimo negaliojimo pagrindų, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

48. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą patenkinti pareiškėjos skundą, pažymėtina, kad šiuo atveju vien tik apeliacinės instancijos teismui įvertinus pareiškėjos argumentus, kurių, kaip nustatyta, tinkamai neįvertino ir jų iš esmės neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, reikštų, kad bus pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, neužtikrinus galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą. Todėl aptartas apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

49. Apibendrinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.