- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2-7582-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01151-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Atsakovas
- E. K.-M.
- Ieškovas
- UAB „Visana“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Visana“ ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Visana“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės priteisti 27 918,05 Eur skolą, pagal 2006 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2 559,71 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006 m. gegužės 2 d. tarp ieškovės, kaip nuomotojo ir atsakovės, kaip nuomininko, buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise naudotis 162,29 kv. m bendro ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančias Stiklių g. 3, Vilniuje (unikalus objekto Nr. 10/940-3612-02-0). Už naudojimąsi visomis nuomojamomis patalpomis atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovui 11 250,00 Lt (3 258,23 EUR) plius PVM nuomos mokestį bei apmokėti faktines išlaidas už teikiamas komunalines bei ryšio paslaugas: telefoninius pokalbius, šaltą ir karštą vandenį, elektrą, nuomojamų patalpų valymą (Nuomos sutarties 4.1 punktas). Vėlesniais susitarimais (priedais Nr. 1-13) prie Nuomos sutarties šalys tęsė nuomos sutartį papildomiems laikotarpiams, susitarė dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo bei tam tikriems atitinkamiems laikotarpiams laikinai keitė nuomos mokesčio dydį. Atsakovė patalpas nuomojo iki 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė savo iniciatyva, šalių susitarimu nuomos sutartį nutraukė ir tos pačios datos „Nuomojamų patalpų perdavimo- priėmimo aktu“ nuomojamos patalpos buvo perduotos ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad atsakovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl šalyje paskelbto karantino, dėl kurio atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, neės negalėjo vykdyti savo veiklos. Šalių bendradarbiavimas vyko apie 20 metų. Ieškovė pranešimą dėl skolos ieškojimo atsakovei pateikė 2020-05-04 ir karantino metu nustatė neproporcingai trumpą terminą iki 2020-05-19 skolai apmokėti, negavus apmokėjimo nepagrįstai karantino metu 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi dėl skolos priteisimo į teismą. Ieškovė suteikė per trumpą terminą atsiskaityti, dar nesibaigus pandemijai. Atsakovė visuomet sąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir pabrėždamas sutarties šalių pareigas bendradarbiauti ir kooperuotis, atsakovė ieškovės tiek derybų metų, tiek ir dviem rašytiniais prašymais siūlė protingai apsvarstyti galimybę tinkamai užbaigti 2006-05-02 nuomos sutartimi perduotų patalpų nuomą ir nuomos mokestį sumažinti, nes esama krizė atsakovei sudarė rimtų laikinų finansinių padarinių, dėl to karantino metu buvo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, valstybei. Ieškovė su prašymu sutiko tik dalinai, sutiko įsiskolinimą sumažinti iki 22 062,28 Eur su PVM reikalaudama šią sumą mokėti iki 2020-05-19 ir negavus šių pinigų dar paskelbto karantino metu nusprendė nutraukti derybas ir kreiptis į teismą su 30 477,76 Eur turtiniu reikalavimu. Atsakovė mano, kad tokie ieškovės veiksmai, atsižvelgus į paskelbto karantino sąlygas, neatitinta protingumo ir sąžiningumo principų. Kai ieškovė pareikalavo sumokėti skolą, atsakovės veikla dar buvo paralyžiuota, ir tik vasaros viduryje buvo sutvarkyti visi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių pagrindu atsakovė kreipėsi į valstybės institucijas dėl finansinės paramos suteikimo. Ieškovė nepagrįstai reikalauja 0,5 proc. dydžio delspinigių, nes jie apskaičiuoti ne pagal šalių 2006 m. gegužės 2 d. sudarytą nuomos sutartį, taip pat pažeidžiant praktikoje nusistovėjusį 0,02 proc. netesybų dydį. Nurodė, kad ieškovei priklausančiose patalpose ieškovė vykdė veiklą suvenyrais, todėl pagrindines pajamas gaudavo vasarą turizmo sezono metu. Pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką, šaltuoju metų laiku, kai atsakovės pajamo buvo mažos, susidarydavo nuomos mokesčio skola ieškovui kurią, atsakovė sumokėdavo vasarą ir dėl to ieškovė jokių pretenzijų nereiškė.
Ieškovė prašė ieškinį tenkinti, preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nepanaikina jos prievolės atsiskaityti, be to, atsakovė nepagrįstai remiasi šalyje paskelbtos pandemijos faktu dėl negalėjimo atsiskaityti, kadangi atsakovė su ieškove neatsiskaito jau nuo 2019 m. spalio mėn. Atsakovės argumentas, jog šalys derėjosi ir dėjo pastangas spręsti ginčą taikiai nepagrįstas, kadangi ieškovė nepadengė nė dalies skolos sumos, t. y. ne tik skolos už patalpų nuomą, bet nesumokėjo komunalinių mokesčių. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neatsiskaito ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl nesąžiningumo. Taip pat nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai, kadangi šalių nuomos sutartyje šalys sutarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Teismo preliminarus sprendimas pakeičiamas ir ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2006 m. gegužės 2 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise naudotis 162,29 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Stiklių g. 3, Vilniuje (unikalus objekto Nr. 10/940-3612-02-0). Už naudojimąsi visomis nuomojamomis patalpomis atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 11 250,00 Lt ( 3 258,23 Eur) plius PVM nuomos mokestį bei apmokėti faktines išlaidas už teikiamas komunalines bei ryšio paslaugas: telefoninius pokalbius, šaltą ir karštą vandenį, elektrą, nuomojamų patalpų valymą (Nuomos sutarties 4.1 punktas).
Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad už patalpų nuomą ir mokesčius už faktines išlaidas už atsakovei suteiktas komunalines, ryšio ir apsaugos paslaugas atsakovei 2019 m. spalio mėn. - 2020 m. balandžio mėn. išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03198, 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03211, 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03212, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03219, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03220, 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03225, 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03226, 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03239, 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03240, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03247, 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03248, 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VIS Nr. 03249. Bendra neapmokėta įsiskolinimo suma pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 27 918,05 Eur. Iš ieškovės sudarytos skolos detalizacijos matyti, jog 2020-04-29 dienai atsakovės skola ieškovei sudaro 30 477,76 Eur, iš kurių - 27 918,05 Eur skola pagal 13 anksčiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų ir 2 559,71 Eur delspinigiai.
Dėl skolos už nuomą pagal 2006 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsakovė 2006-05-02 nuomos sutartimi su visais jos pakeitimais įsipareigojo mokėti už patalpų nuomą nuomos mokestį. Ieškovė sutartyje nustatytas patalpas perdavė atsakovei, o atsakovė jas priėmė.
Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą už atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį pagal šalių 2006-05-02 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutartyje šalys susitarė, jog nuomos mokestis sudarys 3 258,23 Eur (11 250,00 Lt), prieduose 1-13 šalys numatė, kad be nuomos mokesčio atsakovė mokės už visas nuomojamoms patalpoms suteiktas paslaugas (komunalines, apsaugos, telekomunikacijų )bei mokėti nekilnojamojo turto mokesčius.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovės išnuomotomis patalpomis naudojosi iki 2020 m. balandžio 29 d., kada tarp šalių buvo sudarytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė patalpas ieškovei. Iš ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovės įsiskolinimas nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio 29 d. sudaro nesumokėtas nuomos mokestis, t. y. 27 918,05 Eur su priskaičiuotomis komunalinėmis paslaugomis ir kitais mokesčiais, įskaitant PVM ir 2 559,71 Eur delspinigiai, iš viso 30 477,76 Eur. Nors atsakovė nesutiko su skola nurodydama, jog atsiskaityti negalėjo dėl sunkios finansinės padėties dėl šalyje įvesto karantino, kadangi atsakovės veikla susijusi su prekių pardavimu ir dėl karantino sąlygų atsakovė negalėjo vykdyti veiklos, tačiau tokie atsakovės prieštaravimai iš esmės nepanaikina atsakovės prievolės atsiskaityti pagal 2006-05-02 nuomos sutartį. Ieškovė už patalpų nuomą nemokėjo dar iki visuotino karantino, kuris buvo paskelbtas 2020-03-16 Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 ir baigėsi 2020-06-17, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės prieštaravimai, jog ji veiklos negalėjo vykdyti dėl ne nuo jos valios priklausiusių aplinkybių (visuotinio karantino paskelbimo), kadangi iki 2020 m. kovo 16 d. atsakovė veiklą galėjo vykdyti be apribojimų.
Pažymėtina, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kaip nesutikimą su ieškovės ieškiniu reikalavimu dėl skolos priteisimo pagal 2006-05-02 nuomos sutartį, nurodė, jog anot atsakovės minėta nuomos sutartis tarp šalių buvo pasibaigusi ir toliau šalys tarpusavio įsipareigojimus vykdė iš esmės pagal susiklosčiusią tarpusavio verslo praktiką. Kaip matyti iš sutarties 5.1 p. matyti, kad sutartis galioja 5 metus nuo sutarties sudarymo. Nustatyta, jog nuomos sutarties priedu Nr. 5, šalys 2009-01-04 sutarė, jog nuomos sutartis sudaroma (pratęsiama) 7 metų laikotarpiui iki 2015-12-31, duomenų jog vėliau ši sutartis būtų pakeista, atnaujinta ar papildyta nėra. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog šalių sutartis, tokia redakcija, dėl kokios šalys sutarė raštu, galiojo iki 2015-12-31, po šio termino 2006-05-02 sutartis, šalims neišreiškus valios dėl jos nutraukimo, pasibaigus sutartyje numatytam jos galiojimo terminui bei vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir CK 6.481 straipsniu, tapo neterminuota ir galiojo iki 2020-04-29, kai šalys, bendru sutarimu pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Tokia nuomos sutarties vykdymo tvarka leidžia konstatuoti, jog sutarties sąlygos šalims tiko ir buvo priimtinos, ieškovė toliau leido naudotis jai priklausančiomis patalpomis, o atsakovė mokėjo šalių sutartą nuomos mokestį. Pažymėtina, jog pati atsakovė nuomos sutartį laikė galiojančia, kadangi kaip matyti iš atsakovės ieškovei 2020 m. kovo 30 d. siųsto pranešimo, ji sutartį savo iniciatyva prašė nutraukti nuo 2020 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, jog rašytinė šalių nuomos sutartis nebegaliojo.
CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė skolos nemokėjo nuo 2019 m. spalio mėnesio ir liko skolinga 27 918,05 Eur. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neįvykdė prievolės mokėti nuomos sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines, ryšių bei kitas su patalpų išlaikymų susijusias paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau byloje kilo ginčas dėl skolos dydžio.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog derybų su ieškove metu sutiko mokėti nuomos mokesčio skolą už laikotarpį iki karantino šalyje pradžios, t. y. 2020 m. kovo 16 d., šiam laikotarpiui taikant nuolaidą, o reikalavimą dėl skolos, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., atmesti.
Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų, ieškovės skola susidarė nuo 2019 m. spalio mėn., objektyvių duomenų dėl kurių atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų byloje nenustatyta, šių aplinkybių atsakovė taip pat nenurodė. Teismo vertimu, taikyti atsakovės prašomos nuolaidos nuomos mokesčiui laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo 16 d., nėra pagrindo, todėl vadovaujantis šalių nuomos sutartimi bei CK 6.38 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistina skola už nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo 16 d., (už kovo mėnesį priteisiant pusę sąskaitoje nurodytos skolos). Atsakovės skola minėtu laikotarpiu sudaro 22 135,78 Eur.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog ginčo, jog komunalinių mokesčių priteisimo tarp šalių iš esmės nėra. Teismas iš šalių pateiktų įrodymų taip pat konstatuoja, jog patalpų priėmimo-perdavimo aktą atsakovė su ieškove pasirašė tik 2020-04-29, todėl ieškovės reikalavimas priteisti komunalinius mokesčius, susidariusius dėl patalpų išlaikymo už karantino laikotarpį, t. y. nuo 2020-03-16 iki 2020-04-29 (patalpų ieškovei faktinio perdavimo diena), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Iš ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, jog atsakovės skola už komunalines paslaugas karantino laikotarpiu sudaro 224,32 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIS03247 ir 613,58 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. VIS03249, iš viso 837,90 Eur. Kadangi ieškovės prašoma priteisti skola už komunalines paslaugas pagrįsta rašytiniais įrodymais, sąskaitos faktūros atsakovei įteiktos, prieštaravimų dėl jose nurodytų sumų atsakovė nepareiškė nei šalių ginčo sprendime iki kreipimosi į teismą, nei teisme, todėl ši 837,90 Eur skola už komunalines paslaugas karantino laikotarpiu pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIS03247 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIS03249, laikoma pagrįsta ir priteistina ieškovei.
CK 6.212 str. 2 d. numatyta, jog jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Teismo vertinimu, nors tarp šalių nuomos sutartis galiojo iki 2020-04-29, tačiau nuo karantino šalyje įvedimo, t. y. 2020-03-16 iki 2020-04-29, kai sutartis buvo nutraukta, atsakovė savo komercinės veiklos, susijusios su gintaro dirbinių ir lino audinių prekyba nuomojamose patalpose realiai nevykdė dėl šalyje įvestų griežtų prekybos ribojimo, kai prekyba ne pirmojo būtinumo prekėmis prekybos vietose (patalpose) negalėjo būti vykdoma. Teismas, spręsdamas dėl skolos už laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2020-04-29, įvertina šalių ilgametę tarpusavio bendradarbiavimo praktiką, trukusią beveik 14 metų, t. y. nuo 2006 m. gegužės 2 d., kai šalys sudarė nuomos sutartį dėl kurios vykdymo ginčų neturėjo iki sutarties nutraukimo 2020 m. balandžio 29 d. Įvertina tai, kad šalyje dėl viruso COVID-19 pandemijos 2020 m. kovo 16 d. įvedus karantiną, tai turėjo įtakos daugeliui šalies verslo subjektų, tame tarpe ir atsakovės ūkinei veiklai ir realioms galimybėms vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais daro išvadą, jog dėl pandemijos paskelbto karantino atsiradusius nuostolius šalys turėtų dalintis lygiomis dalimis. Juo labiau, kad kaip matyti iš ieškovės UAB „VISANA“ 2020-05-01 atsakymo į 2020-04-30 prašymą, šalių derybose pati ieškovė sutiko už visą karantino laikotarpį neskaičiuoti nuomos mokesčio.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 22 135,78 Eur skolą už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas iki 2020-03-16 ir 837,90 Eur skolą už komunalines paslaugas karantino laikotarpiu pagal 2006 m. gegužės 2 d. nuomos sutartį, iš viso 22 973,68 Eur.
Dėl delspinigių priteisimo
Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškovės prašomų priteisti 2 559,71 Eur delspinigių. Nuomos sutarties 4.4 p. sąlygų nustatyta, kad atsakovei neatsiskaičius laiku, už kiekvieną kalendorinę dieną skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos. Atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašomais priteisti delspinigiais, kadangi nuomos sutartis yra negaliojanti, todėl delspinigiai negali būti skaičiuojami. Su šiais atsakovės teiginiais teismas nesutinka. Kaip nurodyta aukščiau, teismas konstatavo, jog šalių nuomos sutartis po 2015-12-31 liko galioti neterminuotai, todėl ieškovė turėjo teisę reikšdama ieškinį taikyti sutartines netesybas kaip tai numatyta šalių nuomos sutarties 4.4 p.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė delspinigius paskaičiavo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. balandžio 29 d., kai nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė savo prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdė dar iki karantino paskelbimo šalyje, t. y. 2020 m. kovo 16 d., laikoma, jos atsakovė pažeidė savo prievolę tinkamai vykdyti sutartį, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas. Pagal ieškovės pateiktą delspinigių apskaičiavimo aktą matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovei priskaičiuota 2 478,69 Eur delspinigių. Ši suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Be to, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. pvz. 2016 m. gegužės 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Pažymėtina, jog CK 6.258 str. 4 d. numatyta, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nors atsakovė savo prievolės laiku atsiskaityti už nuomos paslaugas neįvykdė, tačiau sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgtina į šias aplinkybes: abi sutarties šalys privatūs juridiniai asmenys, šalys bendradarbiauja ilgą laiką vykdant 2006-05-02 nuomos sutartį, atsakovės prievolės įvykdymo praleidimo laikotarpis nėra ilgas (nuo 2019-10-01 iki 2020-04-29), taip pat į tai, jog atsakovės veikla po karantino paskelbimo šalyje iš esmės buvo apribota ir nuomojamomis patalpomis pagal jų verslo paskirtį atsakovė negalėjo pasinaudoti bei tai, jog atsakovė bendradarbiavo su ieškove, vedė derybas dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius ir karantino laikotarpiu būtų pernelyg pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą.
Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui (CK 6.212 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek ieškovė būdami verslo subjektai negalėjo protingai numatyti, jog 2020 m. pavasarį paskelbtas karantinas bus esminė priežastis nutraukti iki tol 16 metų vykdytą nuomos sutartį. Kaip nustatyta, šalys nutraukė nuomos sutartį 2020-04-29 ieškovės iniciatyva, šiai nebegalint vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovei taikant netesybų institutą, kai atsakovės galimybės vykdyti veiklą ir gauti pajamas buvo suvaržytos, iš esmės būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, o netesybų priteisimas tokių aplinkybių kontekste atliktų ne ieškovės minimalių nuostolių kompensavimo, o atsakovės nubaudimo funkciją. Todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, CK 6.258 str. 2, 3, 4 d., CK 6.212 str. 2 d. atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja pagrindą atleisti atsakovę nuo delspinigių už netinkamą sutarties vykdymą atsiskaitant su ieškove už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 8 dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį. Ieškovės ir atsakovės 2006-05-02 sudaryta nuomos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, laikoma komercine sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 952 Eur, iš kurių 1 573 Eur išlaidos teisinei pagalbai ir 379 Eur žyminis mokestis. Patenkinus 83,51 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 313,61 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 316,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 630,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu teismas
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės UAB „Visana“ ieškinį tenkinti iš dalies:
priteisti iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės 22 973,68 Eur skolą, 2 478,69 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 452,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Visana“ naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. K.-M. individualios įmonės ieškovės UAB „Visana“ naudai 1 630,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Palikti galioti teismo 2020-06-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.