Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-1549-169/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
e2-1549-169/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
S. J.
Advokatai
Rita Lankutienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovei A. R. ir jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove Živilei Kontenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui S. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nustatyti nepilnametės dukters V. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 € nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; skirti nepilnametės dukters išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise jos motiną; nustatyti S. J. bendravimo su dukra tvarką. Ieškinyje nurodoma, jog dėl atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu gyvenimas kartu su atsakovu tapo visiškai nebeįmanomas, todėl ieškovė su dukra 2016 m. lapkričio pabaigoje išsikėlė gyventi atskirai. Ieškovei išvykus gyventi atskirai, atsakovas nebedirbo ir vaiko išlaikyti nebepadėjo, todėl išlaikymas vaikui priteistinas nuo 2016 m. gruodžio 1 dienos. Šiuo metu ieškovė neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų, kadangi augina V., taip pat ji neturi jokio turto, kuriuo disponuodama galėtų gauti pajamų. Visas jos pajamas sudaro 122,88 € gaunama socialinė parama, sūnui M. mokamas jo tėvo išlaikymas ir ieškovės motinos materialinė parama, be kurios ieškovė tiesiog neturėtų iš ko išlaikyti V. Ieškovės paskaičiavimu, dukros V. gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ieškovė galėtų užtikrinti turėdama tam tikslui ne mažiau kaip 300 € per mėnesį, nes būtiniausias išlaidas sudaro: maistui – 100 €; sveikatos palaikymo reikmėms, vaistams, vitaminams – 20 €; higienos reikmenims, tame tarpe sauskelnėms – 40 €; drabužiams, avalynei – 50 €; ugdymo, lavinimo priemonėms – 30 €; vaikui tenkanti mokesčių už būstą dalis – 20 €; išlaidos auklei – 40 €. Pažymima, jog ieškovė, padedama savo motinos bei iš socialinės paramos galės skirti 100 € per mėnesį, o likusi reikiama dukros išlaikymui suma – 200 € per mėnesį priteistina iš atsakovo, nes jis yra sveikas, darbingas, jam nereikia skirti viso savo laiko mažamečio vaiko priežiūrai, turi galimybę dirbti ir gauti pajamų, todėl turi ne tik pareigą, bet ir galimybes teikti vaiko poreikiams užtikrinti būtiną išlaikymą.

Siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, nustatytina ir vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi tarp vaiko ir motinos yra susiklostę artimi dvasiniai ryšiai, taip pat atsižvelgiant į smurtauti linkusio tėvo charakterį, dukros V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ir iškilus šiam teisminiam ginčui tikslinga įteisinti ir tėvo bendravimo su dukra tvarką.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovė A. R., patvirtinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinį palaikė iš dalies ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis išmokomis po 160 €, likusios ieškinio dalies atsisakė, nurodydama, jog atsisako išlaidų auklei.

Ieškovės atstovė, antrindama ieškovei, nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti jos žodiniais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, išlaikymo suma visiškai pagrįsta. Pažymėjo, jog atsakovas nebus iki vaiko pilnametystės toje vietoje, kur negali teikti išlaikymo, o be to, jo pareiga išlaikyti dukrą išlieka, nes jis dėl netinkamo savo elgesio atsidūrė tokioje padėtyje ir tai neatleidžia nuo vaiko išlaikymo pareigos.

Atsiliepimas

Atsakovas S. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, nes šiuo metu jis yra uždarytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo mokėti neturi galimybės, sutiktų teikti išlaikymą po 50 ar 70 € per mėnesį. Nurodė vaiką oficialiai išlaikęs iki sulaikymo, nors su atsakove kartu ir nebegyvenęs, dirbdamas iki gruodžio mėnesio. Mano, jog ieškovės reikalavimas mokėti už auklę pinigus ir už visus metus yra nesąžiningas, nes vaikui dar tik aštuoni mėnesiai.

Išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. Kontenienė, teikdama išvadą nurodė, jog ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnametės V. J. gyvenamąją vietą su mama A. R. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas. Pažymėjo, jog V. J. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, pritarė ieškinyje suformuluotai dukters ir tėvo bendravimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendi-mu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri jai užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jo interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo S. J. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime klausimas. Kasacinis teismas (LAT 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016) yra pasisakęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti apgalvota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens <...>. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visiškai nutrūkęs. Kadangi atsakovas savo pozicijos dėl minėto reikalavimo nenurodė, o ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra kintanti pagal vaiko amžių, adaptacinė, todėl geriausiai atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.192 straipsnyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikė teismui paskaičiavimus ir savo paaiškinimais įrodinėjo, kad minimaliems aštuonių mėnesių amžiaus dukters Vanesos poreikiams tenkinti išleidžiama apie 300 € kas mėnesį. Motyvuodama tuo, jog šiuo metu neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų, kadangi augina V., taip pat ji neturi jokio turto, visas jos pajamas sudaro 122,88 € gaunama socialinė parama, sūnui M. mokamas jo tėvo 130 € išlaikymas ir ieškovės motinos materialinė parama, todėl atsakovas S. J. turėtų didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė, teismo posėdyje atsisakiusi išlaidų auklei, sumažino reikalaujamo išlaikymo dydį iki 160 €.

Minėta, jog ieškovės pajamas sudaro 122,88 € socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, ji augina sūnų M., kuriam tėvas teikia 130 € išlaikymą, turto neturi, nuomojasi butą ir moka komunalinius mokesčius. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė, šiuo metu jis yra suimtas. Nors atsakovas savo nesutikimą su išlaikymo dydžiu grindė sunkia turtine padėtimi, tačiau akivaizdu, jog į tokią padėtį jis pateko dėl savo nusikalstamo elgesio (daugkartinio smurtavimo ieškovės atžvilgiu), todėl jis negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš atsakovo S. J. priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 € nuo ieškinio priėmimo dienos – 2017 m. balandžio 3 d. iki jos pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai). Ieškovei atsisakius dalies ieškinio ir teismui priėmus jos atsisakymą, nes tie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis), likusi civilinės bylos dalis dėl išlaikymo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas.).

Išlaikymo lėšos nepilnamečiui vaikui V. J. yra būtinos nedelsiant, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio neišlaikė nepilnametės dukters, nes buvo suimtas, iš atsakovo priteistinas 640 € dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 2 d. įskaitytinai, t. y., keturis mėnesius (4 mėnesiai x 160 € = 640 €) (CK 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlai-kymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlai-kymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

V. J. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė A. R., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pagal 2017 m. kovo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 57 € žyminio mokesčio (43 € žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – 160 € x 12 mėn. = 1 920 € x 3 % x 75 %, ir 14 € žyminio mokesčio, skaičiuojamo nuo išlaikymo įsiskolinimo sumos – 640 € x 3 % x 75 %), bei 162,12 € advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-5570 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės A. R. ir atsakovo S. J. nepilnametės dukros V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo S. J. bendravimo su nepilnamete dukra V. J. šią tvarką:

1. iki dukrai sueis vieneri metai (t. y. iki 2017-08-07) tėvas bendrauja su dukra du kartus per savaitę po 2 val. vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai, konkrečią dieną ir valandą suderinus su vaiko motina ne vėliau kaip prieš dieną;

2. nuo 2017-08-07 iki 2019-08-07 (t. y. nuo dukros vienerių iki trejų metų) tėvas bendrauja su dukra nelyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamųjų vietą 18 val.;

3. nuo 2019-08-07, t. y. kai dukrai sueis treji metai, tėvas bendrauja su dukra nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val;

4. atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaikų neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;

5. vaikui susirgus, jis turi sveikti savo įprastoje, ramioje aplinkoje, todėl tėvas sergantį vaiką gali aplankyti, bet ilgesnis tėvo bendravimas su sergančiu vaiku nevyksta ir yra atidedamas iki vaikas pasveiks;

6. kai dukrai sueis treji metai, vaiko motina neribos tėvo bendravimo su vaiku elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

7. pasiimdamas vaiką bendravimui, tėvas privalo užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaiko reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.

8. tėvo bendravimas, numatytas šios tvarkos 1, 2, 3 ir 6 punktuose su vaiku galimas tik tuo atveju, jeigu tėvas bus blaivus, neagresyvus ir užtikrins vaikui saugią aplinką. Iškilus pagrįstai abejonei, jog tėvas atvyko pasimatyti su vaiku neblaivus, agresyviai nusiteikęs ir kad vaikui gali būti nesaugu, motina turi teisę neleisti bendrauti tėvui su vaiku.

Priteisti iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 € (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. balandžio 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 640 € (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 2 d.

V. J. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. R..

Priteisti iš atsakovo S. J. bylinėjimosi išlaidas – 57 € (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 162,12 € (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusią bylos dalį nutraukti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė