Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-02 · Byla Nr. ATP-962-530/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-10-06Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-02
Bylos Nr.
ATP-962-530/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05646-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pareiškėjas
B. K.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Byla Nr. ATP-962-530/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05646-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos 79.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas B. K. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Domeikavos policijos nuovados 2016 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 20-IL-50471 panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Domeikavos policijos nuovados tyrėjas K. A. 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 20-IL-50471 atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi netenkintas B. K. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Domeikavos policijos nuovados 2016 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 20-IL-50471 panaikinimo ir P. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

3. Skunde B. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, bet neteisingai taikė teisės normas. B. K. sklypas yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, todėl jame galioja Kauno rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 169 patvirtintos Kauno rajono savivaldybės teritorijos tvarkos ir švaros taisyklės, tame tarpe ir reikalavimas nešiukšlinti. Įmesdamas į B. K. sklypą šiukšlę, P. K. padarė neigiamą poveikį aplinkai ir atitinkamai pažeidė taisykles. Pagrindo sutikti su teismo išvada, kad jis turėjo teisinį pagrindą įmesti šiukšlę į B. K. kiemą, dėl esą netinkamo dokumento įteikimo, nėra, nes joks teisės aktas nedraudžia asmeniškai dokumentą įteikti į rankas. Teismas klaidingai sprendė, kad esą toks įteikimo būdas neleistinas. Be to, pretenzijos paštu jam nepavyko įteikti.

3.2. Niekuo nemotyvuota ir teismo išvada, kad suglamžytas dokumentas nelaikytinas šiukšle, kadangi Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punktą popierius priskiriamas prie biologiškai skaidžių atliekų. Tiek teisės normos, tiek teismų praktika kategoriškai draudžia bet kokio pobūdžio atliekų išmetimą į teritoriją. Teismas buvo iš dalies nenuoseklus ir pripažinęs, kad P. K. minėtą dokumentą suglamžė ir įmetė į B. K. kiemą, vėliau tai įvardijo „grąžinimu“, nors ką nors „grąžinti“ galima asmeniui, o ne teritorijai, o į rankas P. K. apeliantei dokumento nesiūlė.

3.3. Taip pat pastebėjo, jog tvora pagal savo konstrukciją nėra pritaikyta prikabinti kokį nors dokumentą, be to, P. K. kieme prie tvoros pasodinta gyvatvorė, kuri taip pat būtų trukdžiusi prieiti tiek arti, kad būtų įmanoma skaityti 12 Times New Roman šriftu surašytą dokumentą. Deklaratyvus tvirtinimas, kad B. K. skundą lėmė tik jų konfliktiniai santykiai – paties P. K. pateikti įrodymai patvirtina, kad tai jis ir jo sugyventinė, o ne apeliantė yra linkę skųsti kaimynus dėl vienų ar kitų aplinkybių.

4. Atsiliepime į B. K. skundą, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininkas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Atsiliepime nurodė, jog Domeikavos policijos tyrėjas susipažinęs su pareiškimu, paaiškinimais, bei kitais surinktais dokumentais bei įvertinęs nukentėjusiosios skunde išdėstytas, su įvykiu susijusias aplinkybes bei išvadas, priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, kadangi nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties. Taip pat pagal pateikto skundo argumentus darytina išvada, kad B. K. su įvykiu susijusias aplinkybes bei išvadas laiko pačios nukentėjusiosios subjektyviu vertinimu bei atsižvelgia į tai, jog ji šiuo konkrečiu atveju turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

4.2. Institucijos priimdamos sprendimą negali remtis prielaidomis, abejonėmis, tikimybėmis, ir konstatuoti buvusį padarytą pažeidimą pagal B. K. skunde nurodytą įvykio mechanizmą, kadangi to nepatvirtina surinkta bylos medžiaga pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius pažeidimą bei liudytojų parodymais ir kitos svarbios bylos aplinkybės.

5. Atsiliepime P. K. atstovė advokatė G. S. prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą teismo nutartį, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. B. K. pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kadangi nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, kuria paliktas galioti tyrėjo nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

7. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai netenkino B. K. skundo.

8. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspęsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl to, kad 2016 m. gegužės 26 d. ji pateikė pretenziją kaimynui P. K., kuriame ji nurodė savo poziciją dėl neteisėtų statinių ir želdinių. Tačiau P. K. 2016 m. gegužės 26 d. apie 16 val. trumpai paskaitęs pretenzijos turinį, lapą suglamžė ir įmetė į jos kiemą. B. K. teigia, kad kaimynas P. K. įmesdamas suglamžytą popieriaus lapą į jos kiemą pažeidė ATPK 161 straipsnį ir Kauno rajono švaros ir tvarkos taisyklių 43.1 punktą, kuris draudžia šiukšlinti. Pareigūnas, tikslindamas įvykio aplinkybes 2016 m. gegužės 22 d. apie 19 val. nuvyko adresais (duomenys neskelbtini)., kadangi iš minėtųjų namų galėtų matytis, ar kaimynai dėl popieriaus lapo išmetimo konfliktavo. Bendrauta su I. P. ir A. J.. Abu asmenys nurodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. apie 16 val. jokio konflikto negirdėjo, apie minėtą konfliktą nieko nežino, todėl nustatė, kad pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną iš tikrųjų nėra pagrindo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs skundo argumentus, byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad Domeikavos policijos nuovados pareigūnas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus esančius byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį keisti ar naikinti teismui nėra pagrindo. Su tuo vienareikšmiai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, jog aukštesnysis teismas neabejotinai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais skundo atmetimo motyvais bei kitomis padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja. Tokia yra ir teismų formuojama praktika, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti, bei įvertinus tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Nagrinėjamoje situacijoje papildomai pažymėtina tai, jog B. K. skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti jos dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju pastebėtina, jog P. K. veiksmai rodo ne siekį šiukšlinti kaimynės kiemą, kaip teigia apeliantė, o atsisakymą priimti kaimynės rašytines pretenzijas. Tai rodo valinio aspekto nebuvimą, kuris būtinas siekiant pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 161 str.. Administracinės teisės pažeidimas negali būti traktuojamas, kaip būdas spręsti tarp kaimynų įsivyravusius konfliktiškus santykius ir negali būti pagrindas visais atvejais kelti administracinių teisės pažeidimų bylas.

11.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Domeikavos policijos nuovados tyrėjo K. A. 2016 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 20-IL-50471 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiama nutartimi tai patvirtinta teisingai, todėl naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Dėl proceso išlaidų priteisimo. P. K. advokatė G. S. atsiliepimu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apylinkės ir apygardos teismuose. Prie prašymo nėra pateikti dokumentai patvirtinantys patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl toks prašymas paliktinas nenagrinėtu. Prašymas dėl išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme priteisimo- 276 Eur atmestinas, kadangi šis klausimas išspręstas ginčijama nutartimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė