Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Rietavo savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja yra žemės ūkio bendrovės „G.“ pajininkų bendrovės narių daržinės ir silosų tranšėjų, kuriuos žemės ūkio bendrovės „G.“ komisija už pajinius įnašus perdavė bendrovės nariams, pirkėja. Tačiau pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisių į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kol nėra nustatytas juridinis faktas, kad R. B. įgijo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pareiškėja turi teisę nagrinėjamoje byloje pareikšti pareiškimą.

7. Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

8. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad nei pareiškėja, nei žemės ūkio bendrovės „G.“ bendrovės nariai pajininkai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, ir jie nėra (nebuvo) minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkai. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjos ir ne buvusių pajininkų vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei, esami duomenys patvirtina, kad daržinė su siloso tranšėjomis išvis nėra įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai viešame registre. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad daiktai – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siloso tranšėja, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siloso tranšėja, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio bendrovės „G.“ likvidacinės komisijos susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta bendrovės daržinę ir šiaudus padalinti aštuoniems pajininkams lygiomis dalimis: V. A., K. Z., T. V., U. J., V. A., D. G., Š. J., D. J. (protokolo punktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su daržine pajininkams buvo perduotos ir dvi siloso tranšėjos, kurios yra šalia daržinės. Byloje pateikti dokumentai, kaip pažymos, pirkimo – pardavimo aktai, sutartys ir kt., iš kurių matyti, jog buvo perleistos turtinės teisės: (duomenys neskelbtini) A. J. Š. pardavė savo daržinės dalį už 100 Lt pareiškėjai R. S. (dabar B.); (duomenys neskelbtini) B. D. V. padavė savo ir savo mirusio vyro daržinės dalis už 100 Lt pareiškėjai R. S.; D. B. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. V. – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) J. D. pardavė savo daržinės dalį už 200 Lt pareiškėjai R. S. J. D. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. D. pardavė savo daržinės dalį ir anksčiau iš J. U. nupirktą jo daržinės dalį už 200 Lt pareiškėjai R. S. J. U. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, kad kiti pajininkai V. T. (mirė (duomenys neskelbtini)), A. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), K. Z. (mirusi), savo pajų dalis pareiškėjai jau buvo pardavę anksčiau, dokumentų pareiškėja neranda.

9. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuo daržinės, siloso tranšėjų pastatymo, jie nebuvo inventorizuoti, registruoti viešajame registre, taip pat neįregistruotos nuosavybės teisės į juos, pareiškėjai atlikus kadastrinius matavimus, daržinei, siloso tranšėjoms suteiktas adresas, unikalus numeris, nustatytos statinio charakteristikos. Pareiškėjos teigimu, nei nuo daržinės ir siloso tranšėjų perėjimo pajininkams, nei per visą tą laiką, kai pareiškėja išpirko daržinę su siloso tranšėjomis, niekas pretenzijų dėl šio turto nereiškė, pareiškėja daugiau kaip dešimt metų naudojasi daržine su siloso tranšėjomis pagal paskirtį, valdė atvirai, sąžiningai. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime, nesuformuotame valstybinės žemės sklype esantis pastatas – daržinė, nėra įregistruotas registrų centre. Statinys ir teritorija apie statinį yra prižiūrimi R. B. Dėl minėto pastato – daržinės naudojimo (duomenys neskelbtini) seniūnija pretenzijų nėra gavusi. Nagrinėjamu atveju pateikti ir duomenys iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kurie patvirtina, kad pareiškėja ūkininkauja istoriškai jos protėviams priklausančiuose žemės sklypuose – jos prosenelis A. T. toje vietovėje gyveno ir 1932 metais valdė 14,56 ha žemės. A. T. turėjo dukrą – B. T. G. (pareiškėjos senelę), kuri susilaukė pareiškėjos mamos – D. G. B. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nacionalizuota žemė buvo pradėta grąžinti ir pareiškėjos senelė dalį šios žemės atgavo, o kitą nusipirko pareiškėja, 2007 metais pradėjusi protėvių žemėje ūkininkauti. Kol tarybiniais laikais pareiškėjos prosenelio žemę valdė kolūkis, žemėje buvo pastatyti įvairūs statiniai. Iširus kolūkiui turtą perėmė ŽŪB „G.“, o jam iširus, dalį statinių kaip pajininkė gavo ir pareiškėjos senelė, kuri iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad paliko pareiškėjai. Daržinei, siloso tranšėjoms, adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jie negali būti įregistruoti viešame registre, ir pareiškėja įregistruoti minėtų pastatų kitu būdu galimybės neturi.

10. Byloje suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Rietavo savivaldybės administracija, valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui iš esmės neprieštaravo, jeigu tik yra nustatyti visos reikalingos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą, neginčijo pareiškėjo pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai.

11. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuojama, kad žemės ūkio bendrovės „G.“ pajininkai bendrovės nariai visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinę, o pareiškėja – yra įsitikinusi, jog niekas neturėjo daugiau už pajininkus bei nupirkus daržinę sus siloso tranšėjomis teisių į minėtą turtą. Pareiškėja daržinę, siloso tranšėjas nepertraukiamai naudojo ir valdė teisėtai, byloje nėra duomenų, kad valdymas būtų neteisėtas, daroma išvada, kad visą valdymo laiką daržinė, siloso tranšėjos pareiškėjos buvo valdomos teisėtai, atvirai ir kaip savi. Be to, aptariamas daržinę, siloso tranšėjas pareiškėja valdė nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

12. Teismui nustačius visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėja R. B. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu (duomenys neskelbtini), siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu „k“, siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu „2k“, adresas (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjos R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu (duomenys neskelbtini), siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu „k“, siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu „2k“, adresas (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas tam, kad būtų įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.