Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas nesilaikė saugumo instrukcijų, su kuriomis buvo pasirašytinai supažindintas. Atsakovas nepaaiškino kodėl nepasirinko saugios degalinės. Atsakovas pats patvirtino, kad žinojo apie situaciją Kalė (Calais) uoste, kad ten yra daug migrantų, kurie nelegaliai siekia patekti į Didžiąją Britaniją. Didžiosios Britanijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė nebuvo apsaugota jokiais būdais. Vilkike buvo tento virvė, tačiau ji nebuvo panaudota. Įmonė vairuotoju pasitikėjo ir nemanė, kad patikros lapą jis užpildys netinkamai. Atsakovas elgėsi neatidžiai, neatsargiai, todėl jo kaip profesionalaus darbuotojo elgesys prilyginamas tyčiai. Įvykio metu galiojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuri taip pat įpareigojo atsakovą elgtis atidžiai ir saugoti įmonės turtą. Teismui nusprendus, kad neįrodyta atsakovo tyčia, prašo priteisti 6 vidutinių darbo užmokesčio dydį ieškovei paskirtos baudos, bei visą 169,36 Eur už atsakovą sumokėtą baudą.

Ieškovė neteigia, kad nelegalūs asmenys į transporto priemonę įlipo degalinėje. Atsakovas nesiėmė jokių reikiamų apsaugos priemonių, kad jie (nelegalūs asmenys) iš viso nepatektų į transporto priemonę. Ieškovė pažymi, kad patikros lapas nėra formalus, jis pildomas tik po to, kai atliktos visos reikiamos procedūros, patikros lape nurodyti veiksmai. Tai, kad nebuvo užpildytas patikros lapas, įrodo, kad atsakovas ir nepatikrino transporto priemonės taip, kaip turėjo patikrinti ir nepastebėjo, kad jo transporto priemonėje yra net penki nelegalūs migrantai.

Jei ieškovė pareigūnams būtų pateikusi visus dokumentus, įvykdžiusi reikalavimus ir jei įmonė nebūtų buvusi bausta, ieškovei būtų skirta žymiai mažesnė bauda.

Nėra įrodymų, kad nelegalūs asmenys įlipo ieškovės nurodytoje degalinėje. Mano, kad darbdavys būdamas socialiai atsakingu turėtų dalintis atsakomybe su atsakovu. Didžiosios Britanijos tarnyba atsižvelgė, vairuotojui sumažino baudą 20 kartų, įmonei bauda sumažinta tik apie pusę karto. Atsakovas nėra atsakingas už anksčiau įmonės turėtas baudas. Jei patikros lapas ir būtų užpildytas tiksliai, tai negarantuotų, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys. Ieškovė pati nepateikė Pasienio tarnybai įrodymų, kad tinkamai kontroliuoja savo darbuotojus ir ėmėsi visų veiksmų, kad nepatektų nelegalūs asmenys į transporto priemones. Prašo priimant sprendimą vadovautis tai, kas numatyta įstatyme, bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Ieškovė iš esmės nori prisiteisti tai, ką darbuotojui (atsakovui) yra sumokėjusi per jo darbo laiką įmonėje. Prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas P. A. pagal (duomenys neskelbtini) neterminuotą darbo sutartį, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Hoptransa“ (b.l. 9-11). Darbo sutartis nutraukta darbuotojo, t.y. atsakovo prašymu.

Ieškovė su atsakovu buvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 126-127). Atsakovo vidutinis priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis - 324,12 Eur (b.l. 93-94). Dėl šio dydžio byloje ginčo nėra.

P. A. pasirašytinai supažindintas su tolimųjų reisų vairuotojo pareigine instrukcija, vairuotojo darbo instrukcija dėl atsarginių priemonių ir taisyklių siekiant išvengti kontrabandos ir nelegalių imigrantų patekimo į transporto priemonę (toliau ir Instrukcija) (b.l. 30-31, 32-38).

Ieškovės direktoriaus 2016 m. vasario 19 d. įsakymu atsakovas nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. vasario 29 d. komandiruotas maršrutu Italija-Austrija-Vokietija-Prancūzija-Anglija. Įsakymą pasirašė įgaliotas asmuo - transporto vadybininkas K. V.. Atsakovui priskirtas vilkikas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

2017 m. kovo 7 d. Didžiosios Britanijos Pasienio tarnybos sprendimu už penkių nelegalių migrantų pervežimą į Didžiosios Britanijos teritoriją atsakovui buvo paskirta 3387,12 Eur bauda, o ieškovei - 7338,75 Eur. Išnagrinėjus ieškovės skundus atsakovui paskirta galutinė bauda - 150 svarų (169,36 Eur), o ieškovei – 40000 svarų (4516,16 Eur) bauda. Ieškovė 2017 m. birželio 27 d. sumokėjo jai ir atsakovui paskirtas baudas, iš viso 4685,52 Eur (4150 svarų) ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo (b.l. 13-29).

Atsakovas faktinių apylinkių, kad buvo rasti penki nelegalūs migrantai jo vairuojamo vilkiko puspriekabėje ir paskirtų bei ieškovės sumokėtų baudų dydžių neginčija.

Ieškovė dėl sumokėtų sumų priteisimo 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. DGKS – 6381 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo, nes praleistas trijų mėnesių terminas ir termino neatnaujino.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad Darbo kodekse (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnyje (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709)) nustatytas trijų mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 str.) normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Darbo kodekse nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą.

Taigi, procedūrinio trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas, šiuo atveju nepanaikina ieškovės subjektinės teisės reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo.

Nagrinėjimu atveju tarp šalių susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai. Iš darbo teisės kylantys darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojantys teisiniai santykiai dėl ieškovei paskirtos ir jos sumokėtos baudos (4516,16 Eur) ir civiliniai teisiniai santykiai dėl ieškovės už atsakovą sumokėtos 169,36 Eur baudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010).

Atsakovo darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), todėl šalių darbo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK, patvirtintas 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais)) galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis, 2016 m. rugsėjo 14 d., Nr. XII-2603) materialinės teisės normos, kadangi darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo dienai buvo nutrūkę, o materialinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė galiojant 2002 m. Darbo kodeksui.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad padarinių dėl baudų paskyrimo už nelegalių asmenų vežimą (važiavimą) atsirado kiekvienai šaliai: transporto priemonės savininkui – ieškovei ir jos vairuotojui – atsakovui, nes turėjo sumokėti skirtas baudas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių: 1) šalis siejo darbo santykiai; 2) ieškovei priklausiusioje ir atsakovo vairuotoje transporto priemonėje Kalė (Calais) uoste buvo rasti penki nelegalūs migrantai, už kuriuos tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo skirtos baudos, kurias abi sumokėjo ieškovė; 3) ieškovės pateikto patikslinto atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir paskirtų bei ieškovės sumokėtų baudų dydžio. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės taikymo ir jo piniginės prievolės buvusiam darbdaviui.

Ieškovė prašo priteisti abi jos sumokėtas baudas, nes teigia, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką savo tyčiniais veiksmais (dideliu nerūpestingumu, kas prilyginama tyčiai) arba teismui nenustačius tyčios - šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumą ir už atsakovą ieškovės sumokėtą baudą.

Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 str.), o materialinės atsakomybės pagal darbo teisę bendroji taisyklė yra tokia, kad ši atsakomybė yra ribota (DK 254 str., 2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija).

DK 245 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinės atsakomybės taikymo sąlygos: padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). DK 253 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės.

Pažymėtina, kad materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

DK 255 straipsnyje išvardinti atvejai, kad darbuotojai privalo atlyginti visą materialinę žalą. Šiuo atveju reikšmingi trys punktai: kai žala padaryta tyčia, žala padaryta nusikalstama veika ir kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Atmestini ieškovės teiginiai dėl nuskalstamos veikos. Daryti tokią išvadą byloje duomenų nepakanka. Iš Didžiosios Britanijos Pasienio tarnybos pateiktų raštų galima daryti išvadą, kad baudos nagrinėjamu atveju buvo skiriamos taikant civilinę atsakomybę už nelegalių migrantų gabenimą (b.l. 19, 26). Duomenų, kad buvo konstatuota baudžiamojo proceso nustatyta tvarka atsakovo nusikalstama veika, nėra.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016 m. vasario 27 d. atsakovo vairuojamame vilkike, važiavusiame į Didžiąją Britaniją, Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai atlikus patikrinimą Prancūzijos Kalė (Calais) uoste, aptikti penki nelegalūs asmenys (b.l. 13-28). Bauda atsakovui už nelegalių asmenų vežimą skirta pirmą kartą (b.l. 27).

Ieškovė teigia, kad dėl šio fakto yra atsakovo kaltė, nes jis neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys. Atsakovas sustojo Calais AS 24 degalinėje, kuri yra 12 km iki Kalė (Calais) uosto, užsipilti degalų, nors Instrukcijos 6.6. p. įtvirtintas draudimas sustoti arčiau nei 100 km iki uosto (b.l. 38). Su šia Instrukcija atsakovas buvo supažindintas ir šios aplinkybės jam buvo žinomos. Atsakovas neneigė, kad buvo sustojęs šioje degalinėje, tačiau teigė, kad turėjo ieškovės darbuotojo – vadybininko, žodinį leidimą duotą telefonu. Vadybininko vardo ir pavardės atsakovės negalėjo nurodyti. Liudytoju apklaustas K. V. neigė šiuos atsakovo teiginius. Nurodė, kad jis buvo paskirtas atsakovo vadybininku nagrinėjamos komandiruotės metu. Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais liudytojo parodymais (CPK 189 str., 185 str.).

Byloje jokių duomenų, kad atsakovas buvo priverstas sustoti Calais AS 24 degalinėje dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nėra. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Atsakovas teigė, kad ieškovė neįrodė, kad migrantai įlipo būtent šioje degalinėje, todėl jis nėra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, tačiau nelegalūs asmenys vis tiek pateko į jo vairuojamą transporto priemonę be jo žinios. Teismas su šiais teiginiais nesutinka. Ieškovė neįrodinėjo, kad nelegalūs asmenys į transporto priemonę įlipo būtent minėtoje degalinėje. Net, jei asmenys į transporto priemonę pateko ir ne draudžiamoje sustoti degalinėje, tai nepašalina atsakovo atsakomybės. Atsakovas neįrodė, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių, siekiant apsaugoti transporto priemonę nuo pašalinių asmenų (CPK 12 str., 178 str.).

Ieškovė įvykdė savo pareigas supažindinti atsakovą su darbo funkcijomis ir kitomis būtinomis darbo sutarties sąlygomis (DK 95 str. 1 ir 2 d., b.l. 30-38). Vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodomą faktą, jog atsakovas buvo patyręs vairuotojas, patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ieškovas nuo 2013 m. su pertraukomis dirbo ieškovės įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, yra dirbęs Didžiosios Britanijos regione (b.l. 42-46, 142-153). Tai patvirtino ir pats atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Taip pat atsakovas savo parašu patvirtino supažindinimo su pareiginiais nuostatais faktą (b.l. 30-31). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. nepakankamai rūpestingą pareigų vykdymą, dėl kurių atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami.

Liudytojas K. V. parodė, kad klausimyno tekstą, kuris buvo adresuotas Didžiosios Britanijos Pasienio tarnybai ir kurį turėjo užpildyti atsakovas, išvertė jis (b.l. 74-79). Atsakymų esmę suformulavo atsakovas. Tai, kad atsakovas teigė nemokantis anglų kalbos ir pats negalėjo suformuluoti tokių atsakymų, kokie buvo pateikti Pasienio tarnybai, nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo. Atsakovas neneigė, kad paaiškinimai pasirašyti jo. Be to, jei atsakovui ir nebuvo žinoma apie konkrečios baudos skyrimo aplinkybes ir dydį, jo nesidomėjimas įvykio tyrimo aplinkybėmis negali būti laikomas rūpestingu ir tinkamu elgesiu DK 35 ir 228 straipsniuose nustatyta prasme.

Ieškovė pateikė sąrašą degalinių, kuriose atsakovas galėjo sustoti (b.l. 130). Degalinėje Nr. F- 62730, kuri yra 12 km iki Kalė uosto, ir kurioje atsakovas pylėsi degalus (b.l.81-82), yra pateiktame sąraše. Ieškovės atstovė paaiškino, kad sąrašas nebuvo atnaujintas, todėl jame ir buvo degalinė, tačiau dėl susidariusios išskirtinės situacijos dėl migrantų srautų buvo patvirtintos instrukcijos draudžiančios sustoti 100 km iki Kalė uosto. Teismui nėra pagrindo nesivadovauti šiais paaiškinimais (CPK 12 str., 185 str.). Atsakovo teiginiai, kad jis stodavo, nes ir kiti vairuotojai stodavo, o Instrukcijoje nurodytą draudimą sustoti, jis supranta kaip draudimą stovėti, o ne sustojimą įsipilti degalų, tik įrodo, atsakovo nerūpestingumą vykdant savo, kaip darbuotojo pareigas. Pažymėtina, kad atsakovas buvo supažindintas su instrukcija, kurioje yra aiškiai įtvirtinta, kad 100 km iki uosto vairuotojas turi nedaryti jokių sustojimų, todėl privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas.

Atsakovo vairuotoje transporto priemonėje, sustojus degalinėje 12 km iki Kalė uosto, dar buvo likę 188 l degalų (b.l. 81-82). Atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, kad esant tokiam degalų likučiui, jis galėjo nuvažiuoti iki uosto ir persikėlus įsipilti kuro. Be to, bylos duomenimis atsakovas buvo sustojęs pailsėti. Teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovės teiginiais, kad atsakovas galėjo įsipilti degalų nuo šio sustojimo už dviejų kilometrų esančioje degalinėje, kuri yra saugiu atstumu nuo uosto (b.l. 128-129).

Atsakovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių: į Didžiąją Britaniją vyko ne pirmą kartą; tolimųjų reisų vairuotoju dirba daugiau nei devynerius metus; jam buvo žinoma apie padėtį Kalė uoste), todėl privalėjo ir pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu (DK 35 str. 1 d.).

Atsakovo neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo faktas nustatytas, nes buvo pažeisti Jungtinės Karalystės įstatymai dėl nelegaliai vežamų migrantų transporto priemonėje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų tam, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalūs asmenys.