Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., Ž. S., dalyvaujant ieškovo L. R. atstovei advokato padėjėjai V. Š., atsakovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui L. R., atsakovei E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovams E. B. ir A. K., tretiesiems asmenims Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarei L. P., Z. C. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir šiam sandoriui pirkimo – pardavimo sutarties taisyklių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas L. R. teismo prašo: 2015-12-08 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 4697), sudarytą tarp E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestiniu sandoriu ir šiam sandoriui taikyti pirkimo – pardavimo sutarties taisykles; nustatyti, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko 0,6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 600 Eur; priteisti iš ieškovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų E. B. ir A. K. ieškovo L. R. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai E. B. ir A. K. su ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarė L. P. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutinka, bei prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 35-37, 51, 107, 136,137).

Trečiasis asmuo Z. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 105), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovė E. B. 2015 m. gruodžio 8 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., kuria atsakovui A. K. padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-13). Ieškovo teigimu, tarp šalių – atsakovų E. B. ir A. K. nebuvo sudaryta dovanojimo sutartis, nes atsakovai niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nėra artimi giminaičiai ir netgi nebuvo artimi pažįstami. Pasak ieškovo, atsakovams buvo žinoma apie galiojančią jo, ieškovo L. R., pirmumo teisę pirkti šalia jam nuosavybės teise esančio sklypo esantį atsakovės E. B. dovanotąjį žemės sklypą. Ieškovo teigimu, atsakovai, suprasdami tai, kad negalės sudaryti ginčo sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių, jei jis neatsisakys pirmumo teisės įsigyti sklypo savo nuosavybėn, todėl ir sudarė ne pirkimo – pardavimo, o dovanojimo sutartį. Ieškovas taip pat nurodo, jog jam asmeninės nuosavybės teisės yra registruotos į žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį(duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo gretimus žemės sklypus įregistruotos atitinkamų asmenų, tame tarpe ir atsakovo A. K. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį – žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į tą patį, kurį atsakovas A. K. yra įgijęs iš atsakovės E. B. pagal ginčijamą 2015-12-08 dovanojimo sutartį. Be to, ieškovas nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Pasak ieškovo, vertinant aplinkybes, ar jis atitinka minėtus reikalavimus, atkreiptinas dėmesys į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas: <...> Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, <...>. Ieškovo teigimu, jam priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas Lietuvos teritorijoje, ieškinio surašymo dieną, yra 2,38 ha, t. y. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, akivaizdu, kad įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (ar žemės sklypą) atsakovai, sudarydami dovanojimo sandorį, pažeidė. Ieškovo teigimu, jei atsakovė E. B. būtų norėjusi parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ji pagal aukščiau minėtą įstatymą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privalėjo pranešti pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Anot ieškovo, tokia prievolė savininkui kyla, kada jis nori jam priklausantį sklypą parduoti. Kai savininkas savo žemės sklypą dovanoja ar sudaro mainų sutartį, toks reikalavimas įstatyme nėra numatytas. Ieškovo teigimu, atsakovė ilgą laiką norėjo parduoti jai priklausantį žemės sklypą. Taip pat ieškovas nurodo, jog jis pats 2015-12-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo patalpose, kai buvo nagrinėjama jo kita civilinė byla, išgirdo pokalbį tarp atsakovo A. K. ir jo atstovo, kad atsakovė E. B. A. K. turi padovanoti jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. Pasak ieškovo, po 2015-12-08 teismo posėdžio jis nuėjo pas atsakovę E. B. ir jai pasakė, kad girdėjo, jog ji turi važiuoti pasirašinėti dovanojimo sutartį. E. B. nurodė, jog jau yra davusi A. K. savo garbės žodį ir paėmusi iš jo 600 Eur.

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad E. B. ir A. K. sudarius dovanojimo sandorį buvo pažeistos jo teisės pirmumą įsigyti žemės sklypą. Pirmumo teisę pirkti E. B. nuosavybės teise priklausantį sklypą jis turėjo kartu su Z. C.. Z. C. padavus ieškinį teismui, jis nusprendė nesikreipti į teismą. Kadangi Z. C. ieškinį atsiėmė, todėl jis nusprendė pateikti ieškinį teismui. Z. C. pretenzijų, jog jis įsigytų žemės sklypą, neturi.

Tokiu būdu, ieškovas įsitikinęs, kad atsakovas A. K. iš atsakovės E. B. žemės sklypą nusipirko už 600 Eur, todėl įvyko ne dovanojimo sandoris, o pirkimo – pardavimo sandoris.

Atsakovė E. B. nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). padovanojo A. K., su kuriuo juos siejo draugiški santykiai. Anot atsakovės E. B., nors jie ir nebuvo giminaičiai, tačiau artimai bendrauja. Atsakovės teigimu, A. K. padeda prižiūrėti žemės sklypus, jis turi traktorių, todėl ji ir nusprendė jam padovanoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pasak atsakovės E. B., dovanojant žemės sklypą buvo išreikšta tikroji tiek jos, tiek jo valia, todėl ši dovanojimo sutartis nebuvo apsimestinė. Atsakovė nurodo, jog ji ir anksčiau yra padovanojusi kitą jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą kaimynui V. Z.. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Atsakovės manymu, nepateikus šių įrodymų neaišku, ar ieškovas turėjo galimybę įsigyti pirmumo teise į šiuo metu A. K. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Atsakovės E. B. teigimu, ji savo žemės sklypą padovanojo A. K. ir ji niekam nebuvo sakiusi, kad šį žemės sklypą nori parduoti. Pasak atsakovės, ji iš A. K. jokių pinigų nėra gavusi ir apie tai, nei L. R., nei jo motinai L. O. R. nesakė. Anot atsakovės E. B., ieškovas taip teigia, kadangi jis ant jos pyksta, kad ji jam nepardavė šio žemės sklypo, o be to, jos ir R. santykiai yra blogi, nes ją ieškovo tėvas Antanas buvo sumušęs ir jie bylinėjosi teismuose. Atsakovės teigimu, netiesa, kad ji už iš A. K. gautus pinigus išsipirko valstybinę žemę. Pasak atsakovės E. B., ji už žemę sumokėjusi 272,78 Eur dar prieš dovanojimo sutarties pasirašymą, ji turėjo ir turi pinigų, nes gauna išmokas už invalidumą bei dirba ir gauna darbo užmokestį jos sugyventinis Z. L.. Atsakovė nurodo, jog iš šių pinigų ir sumokėjo už žemės sklypą. Atsakovė E. B. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1877-301/2016 pagal Z. C. ieškinį jai ir A. K. dėl to paties reikalavimo. Atsakovės nuomone, šį ieškinį paduoti teismui buvo įkalbėjęs Z. C. ieškovas L. R., tačiau ši byla išnagrinėta nebuvo, nes Z. C. savo ieškinį atsiėmė. Atsakovė E. B. prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. B. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ji buvo dovanojimo sandorio iniciatorė. Kadangi R. su A. K. pykosi, todėl ji nusprendė A. K. padovanoti žemės sklypą, kad nereiktų iš R. maldauti, jog jie duotų A. K. darytis kelią. Su R. nesutinka ir nebendrauja, ieškovo tėvas buvo ją sumušęs. Namo langus pirko išsimokėjimu iš pensijos. Dovanojimo sutarties sudarymo metu už žemės sklypą su valstybe jau buvo atsiskaičiusi. Ieškovas jai darė spaudimą ir grasino, jog jei nesakys jo naudai, kad gavo pinigus, gal tėvas vėl ateis sumušti. Sutinka su A. K., kuris padeda prižiūrėti žemę, duoda traktorių, už tai atlygio neima.

Atsakovas A. K. nurodo, kad E. B. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jam padovanojo, nes juos siejo draugiški santykiai. Pasak atsakovo, nors jie ir nebuvo giminaičiai, tačiau jie artimai bendravo. Atsakovo A. K. teigimu, jis jai padėdavo apdirbti žemės sklypus, nes jis turėjo traktorių. Anot atsakovo, todėl ji jam ir nusprendė padovanoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovo A. K. teigimu, padovanojant žemės sklypą buvo išreikšta tikroji tiek jo, tiek jos valia ir todėl ši dovanojimo sutartis nebuvo apsimestinis sandoris. Atsakovas nurodo, jog kiek jam žinoma atsakovė yra padovanojusi ir kitą jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą kaimynui V. Z.. Atsakovo A. K. teigimu, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Atsakovo manymu, nepateikus šių įrodymų neaišku ar ieškovas turėjo galimybę įsigyti pirmumo teise į E. B. priklausiusį žemės sklypą. Pasak atsakovo, jis negirdėjo, kad E. B. buvo sakiusi, kad žemės sklypą nori parduoti ir ar buvo siūliusi jį pirkti kam nors iš kaimynų. Anot atsakovo, jis E. B. jokių pinigų nedavė. Atsakovas A. K. nurodo, kad jam E. B. buvo sakiusi, kad jos ir R. santykiai yra blogi, nes ją L. R. tėvas Antanas sumušęs ir jie bylinėjosi teismuose. Atsakovo teigimu, netiesa, kad jis E. B. davė pinigų, už kuriuos ji išsipirko valstybinę žemę. Atsakovas A. K. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-607-301/2016 pagal jo, A. K., ieškinį L. R. dėl kelio servituto nustatymo per L. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo nuomone, šioje byloje jam pateikus duomenis apie tai, kad jis įsigijo iš E. B. žemės sklypą, kuris ribojasi su L. R. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir atsisakius nuo dalies reikalavimo, atsakovas L. R. supyko ir jam pradėjo kenkti paduodamas šį ieškinį bei buvo įkalbėjęs paduoti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1877-301/2016 ir Z. C., kuris vėliaus savo ieškinį atsiėmė. Atsakovo teigimu, L. R. yra suinteresuotas įsigyti šį atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas A. K. prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jis bendrauja su E. B. sugyventiniu. Žemės ūkyje reikalinga technika, už kurią jis neima atlygio. E. B. pasiūlė padovanoti žemės sklypą, o jis tą dovaną priėmė.

Trečiasis asmuo Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė L. P. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog 2015-12-08 ji patvirtino Žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė E. B. padovanojo atsakovui A. K. žemės ūkio paskirties sklypą, turintį 0,6800 ha bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pasak trečiojo asmens Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., dovanojimo sutartį patvirtino vadovaudamasi dovanojimo sandoryje dalyvaujančių šalių – atsakovės (dovanotojos) E. B. ir atsakovo (apdovanotojo) A. K. išreikšta valia bei ketinimais siekiant tikslo sudaryti žemės sklypo neatlygintinį perleidimo sandorį, taip pat suderintomis ir nurodytomis sąlygomis, pareiškimais, patvirtinimais bei pateiktais tokio pobūdžio sandoriui sudaryti reikalingais dokumentais, kurie nurodyti Žemės sklypo dovanojimo sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiojo asmens Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. teigimu, jos patvirtinta ginčijama Žemės sklypo dovanojimo sutartis yra suderintos abiejų sutarties šalių – atsakovės (dovanotojos) E. B. ir atsakovo (apdovanotojo) A. K. valios išraiška. Atsakovė (dovanotoja) E. B., būdama žemės sklypo perleidėja ir atsakovas (apdovanotasis) A. K., kaip nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijėjas, sudarydami žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartį, aiškiai ir suprantamai kiekvienas išreiškė savo valią. Notarė L. P. nurodo, jog Žemės sklypo dovanojimo sutarties šalys pačios pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalies pagrindu sudaryti neatlygintino turto perleidimo sandorį, t. y. atsakovė (dovanotoja) E. B. kreipėsi į notaro biurą turėdama aiškų ketinimą perleisti be atlygio (neatlygintinai) jai asmeninė nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą 0,6800 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., konkrečiam jos pasirinktam asmeniui, atsakovui A. K., o atsakovas (apdovanotasis) A. K. – aiškų ketinimą priimti iš atsakovės (dovanotojos) perleidžiamą jam be jokio atlygio žemės sklypą. Pasak trečiojo asmens Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., abiems dovanojimo sandorio šalims, t. y. ir turto perleidėjai E. B., ir turto įgijėjui A. K., dovanojimo sutarties sąlygos ir teisinės pasekmės dėl neatlygintino žemės sklypo perleidimo jos buvo išaiškintos. Trečiojo asmens Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. teigimu, tokį atsakovės (dovanotojos) E. B. apsisprendimą perleisti jai priklausantį žemės sklypą neatlygintinai kitam asmeniui, ir atsakovo A. K. apsisprendimą priimti jam dovanojamą E. B. žemės sklypą, patvirtino 2015-12-08 Žemės sklypo dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė L. P. nurodo, jog kokios nors aplinkybės apie paslėptus vienos ir/ar kitos šalies, t. y. žemės sklypo perleidėjos E. B. ir žemės sklypo įgijėjo atsakovo A. K. ketinimus sudaryti apsimestinį sandorį ir/ar turėtus kitus tikslus nei tvarkant žemės sklypo dovanojimo santorio sudarymui reikalingus dokumentus, nei sandorio sudarymo metu neiškilo. Trečiojo asmens Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. teigimu, jai nebuvo žinoma jokia informacija ar priežastys dėl kurių nebūtų buvę galima sudaryti žemės sklypo dovanojimo sandorio bei jo patvirtinti. Notarė nurodo, jog visos jai žinomos šios ginčijamos žemės sklypo 0,6800 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., perleidimo sandorio sudarymo aplinkybės yra išdėstytos jos patvirtintoje 2015-12-08 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei dokumentuose, kurių pagrindu sutartis buvo patvirtinta. Trečiasis asmuo Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė L. P. prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Z. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Liudytoja D. M. yra atsakovės E. B. sesuo, o liudytoja O. L. R. – ieškovo motina, t.y. asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir teismas jų neaptaria.

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą nuosavybės teise kitai šaliai (apdovanotajam) (CK 6.465 str. 1 d.). Dovanojimo sutartis yra neatlygintina, todėl apdovanojamasis pagal ją neprisiima jokių įsipareigojimų. Įstatymo norma, reguliuojanti dovanojimo sutartį, įtvirtina laisvą savininko disponavimą turtu.

CK 1.87 str. 1d. nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Dovanojimo sutartis, kaip minėta, yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1d.). Taigi, pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 str. 3d. nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.(Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1695-565/2016).

Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-31) 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įstatyme įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, –CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka.

Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis kiek tai nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisėtų interesų, taigi asmuo turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. LR CK įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškiantis, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriški įsipareigojimai sudaryti sutartį (LR CK 6.156 str. 1 d., 2 d.). Asmenys turi teisę pasirinkti tokios rūšies sutartį kuri geriausia atitinka jų interesus. Sutartyje turi būti suderinta abiejų sutarties šalių valia, nes sutartis ir yra suderintos sutarties šalių valios išraiška. Sutarties šalys negali pakeisti tik imperatyvių teisės normų (LR CK 6.157 str.).

Ieškovas neįrodė, kad atsakovė E. B. buvo įsipareigojusi sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar, kad ji turėjo pareigą nustatytą įstatymu pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti (LR CPK 178 str., LR CK 6.156 str. 2d.). Ta aplinkybė, kad tarp ieškovo ir atsakovės vyko pokalbis apie sudarytą sandorį, kuris atsakovei nežinant buvo įrašomas, ir teismo posėdžio metu kaip įrodymas pateiktas teismui (b.l. 57-62), nereiškia, kad buvo E. B. įsipareigojimas žemės sklypą parduoti. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas provokavo atsakovę pasakyti, kad iš A. K. gavo 600 eurų už žemę, atsakovė šios aplinkybės nepatvirtino nei pokalbio metu, nei teismo posėdžio metu. Kitų įrodymų apie pinigų sumokėjimą ar gavimą iš šio sandorio ieškovas nepateikė.

Notarė L. P. nurodė, jog dovanojimo sutartį patvirtino vadovaudamasi dovanojimo sandoryje dalyvaujančių šalių – atsakovės (dovanotojos) E. B. ir atsakovo (apdovanotojo) A. K. išreikšta valia bei ketinimais siekiant tikslo sudaryti žemės sklypo neatlygintinį perleidimo sandorį, taip pat suderintomis ir nurodytomis sąlygomis, pareiškimais, patvirtinimais bei pateiktais tokio pobūdžio sandoriui sudaryti reikalingais dokumentais, kurie nurodyti Žemės sklypo dovanojimo sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Notarės L. P. teigimu, jos patvirtinta ginčijama Žemės sklypo dovanojimo sutartis yra suderintos abiejų sutarties šalių – atsakovės (dovanotojos) E. B. ir atsakovo (apdovanotojo) A. K. valios išraiška. Atsakovė (dovanotoja) E. B., būdama žemės sklypo perleidėja ir atsakovas (apdovanotasis) A. K., kaip nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijėjas, sudarydami žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, aiškiai ir suprantamai kiekvienas išreiškė savo valią. Notarė L. P. nurodo, jog Žemės sklypo dovanojimo sutarties šalys pačios pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalies pagrindu sudaryti neatlygintino turto perleidimo sandorį, t. y. atsakovė (dovanotoja) E. B. kreipėsi į notaro biurą turėdama aiškų ketinimą perleisti be atlygio (neatlygintinai) jai asmeninė nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą 0,6800 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., konkrečiam jos pasirinktam asmeniui, atsakovui A. K., o atsakovas (apdovanotasis) A. K. – aiškų ketinimą priimti iš atsakovės (dovanotojos) perleidžiamą jam be jokio atlygio žemės sklypą. Abiems dovanojimo sandorio šalims, t. y. ir turto perleidėjai E. B., ir turto įgijėjui A. K., dovanojimo sutarties sąlygos ir teisinės pasekmės dėl neatlygintino žemės sklypo perleidimo jos buvo išaiškintos. Trečiojo asmens Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. teigimu, tokį atsakovės (dovanotojos) E. B. apsisprendimą perleisti jai priklausantį žemės sklypą neatlygintinai kitam asmeniui, ir atsakovo A. K. apsisprendimą priimti jam dovanojamą E. B. žemės sklypą, patvirtino 2015-12-08 Žemės sklypo dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė L. P. nurodo, jog kokios nors aplinkybės apie paslėptus vienos ir/ar kitos šalies, t. y. žemės sklypo perleidėjos E. B. ir žemės sklypo įgijėjo atsakovo A. K. ketinimus sudaryti apsimestinį sandorį ir/ar turėtus kitus tikslus nei tvarkant žemės sklypo dovanojimo santorio sudarymui reikalingus dokumentus, nei sandorio sudarymo metu neiškilo.

Aplinkybę, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris turi įrodyti ieškovas, nes bendras civilinio proceso įrodinėjimo principas yra tas, kad įrodinėja ta šalis kuri teigia (LR CPK 178 str.), tai yra ieškinį turi įrodyti ieškovas. Kaip minėta, ieškovas įrodymų, paneigiančių notarės nurodytas aplinkybes teismui taip pat nepateikė.

Tokiu būdu, ieškovui neįrodžius, jog ginčo dovanojimo sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė E. B. ginčo žemės sklypą pardavė atsakovui A. K. būtent už 600 eurų, neįrodžius, kad atsakovei E. B. buvo už šį žemės sklypą sumokėta būtent 600 eurų (ar bet kokia kita suma), teismas sprendžia, jog ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir dėl pirkėjo teisių perkėlimo tenkinti nėra pagrindo (CPK 178 str.). Atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdami ieškovo pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypus.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį atmestus, iš ieškovo L. R. atsakovo A. K. naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą 180 eurų (b.l. 78-83, 108-109, 142-143), atsakovės E. B. naudai - 11,58 eurų už ataskaitos išrašą (b.l. 77), valstybei – 6,70 eurų teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96, 98 str.).

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 180 eurų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo L. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 11,58 eurų už ataskaitos išrašą.

Priteisti iš ieškovo L. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 6,70 eurų teismo pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.