Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4. (S)

2023 m. spalio 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini),, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi (2023 m. balandžio 17 d. nutarimu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)), ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teista:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2013 m. spalio 8 d.;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 173 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, subendrinta galutine bausme paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą. 2020 m. lapkričio 9 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų 2020 m. lapkričio 9 d. atlikusi bausmę;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 29 parų arešto bausme;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 55 parų arešto bausmė, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskista galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 29 parų arešto bausme ir paskirta subendrinta 85 parų arešto bausmė, įskaičius laikino sulaikymo laiką, galutinė bausmė – 84 paros arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 1 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. V. konfiskuotino automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1010 eurų. 2021 m. spalio 25 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikusi bausmę;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 310 straipsnio 1 dalyje bei 286 straipsnyje ir skirta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktais, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., 01:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 10. 49 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 16.12 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.33 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. V. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. ji 2023 m. balandžio 16 d. apie 18 val. 50 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,16 ‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinį E. K. (E. K.), tai yra, paėmusi stiklainį tyčia juo smogė E. K. per viršugalvį ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. odos nubrozdinimą viršugalvio srityje – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. V. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog su E. K. vartojo alkoholį, kilo konfliktas. Jie pradėjo bartis, abu buvo neramūs. Jis tada ją griebė, ji supyko ir trenkė jam iš stiklainio (kas buvo po ranka). Ji išsigando, pas jį buvo nubrozdinimai, kraujas nebėgo, nelašėjo, bet buvo matyti toje vietoje kur trenkė. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Gyvena kartu su E. K., santykiai geresni, planuoja toliau gyventi kartu. Dabar beveik nevartoja alkoholio. Ji išgėrusi tampa agresyvi, dabar lankosi Antakalnio priklausomybės centre, bendrauja su psichologais bei psichiatrais, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje alkoholio skyriuje. Gydymas padeda, sutinka gydyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, tačiau sutiko atsakyti į klausimus ir nurodė, jog pretenzijų neturi. Ikiteisminio matu duotus parodymus patvirtino.

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 17 d. apklaustas liudytoju ir 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju E. K. parodė, kad parodymus duoti sutinka, juos duos jam gerai žinoma rusų kalba, kadangi lietuvių kalbą moka prastai. V. V. pažįsta apie 10 metų, ji jau apie 8 mėnesius yra jo sugyventinė, jie gyvena su jo tėvais asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Parodo, kad 2023 m. balandžio 17 d. vakare, apie 16 val., tiksliai laiko nurodyti negali, su sugyventine V. V. grįžo namo iš miesto, nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko 6 litrus alaus 6 laipsnių stiprumo ir namuose vartojo alų. Išgertuvių metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas – dėl ko jis neatsimena, kadangi tuo metu buvo stipriai neblaivus. Konflikto metu, jiems sėdint ant lovos, jis dešine ranka paėmė V. V. už kaklo, palaikė kelias sekundes ir laikydamas ranką jai ant kaklo pastūmė ją – ji nenukrito. V. oro netrūko, nes jis jai už kaklo laikė trumpą laiko tarpą, už kaklo V. V. nespaudė. Po ko ji atsistojo, paėmė ant stalo stovėjusį stiklainį ir juo sudavė jam į galvą – kodėl ji jam sudavė, jis pasakyti negali. Po konflikto V. V. atsisėdo ant lovos, o jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Stiklainyje buvo keli šaukštai uogienės, stiklainis apie 0,5 litro talpos, stiklainis sudužo, kai V. sudavė stiklainiu jam per galvą. Jis patyrė fizinį skausmą, į medikus nesikreips. Kada V. V. iškvietė policiją, jis nežino, tik pamatė, kai į namus įėjo pareigūnai ir GMP medikai. Jis jiems pasakė, kad nieko nekvietė. GMP jį apžiūrėjo. Pretenzijų V. V. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Į medicininę ekspertizę nevyks, nes nenori, galimai norėtų su V. V. susitaikyti. Įvykio niekas nematė, nes nieko nebuvo, jo tėvai tuo metu buvo lauke (b. l. 36–39, 40–42).

2023 m. balandžio 16 d. 23.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 (patikros sertifikatas, Nr. 1752080) buvo atliktas V. V. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad V. V. patikros rezultatas – 2,16 prom. (b. l. 113–114).

2023 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra E. K.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: nubrozdinimas kaktoje. Smurtą patyrusio asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs 2,81 promilės. Smurtu įtariamas asmuo: V. V.. Smurtu įtariamo asmens būklė: agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Gauti paaiškinimai: E. K. paaiškino, kad dėl kilusio žodinio konflikto jo sugyventinė V. V. jam iš niekur nieko trenkė su stiklainiu per galvą, taip ją sužalodama bei praskeldama. Tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Atvykę medikai (brigada 5601) apžiūrėjo, bet jų pagalbos atsisakė. E. K. savo sugyventinei pretenzijų neturi (b. l. 21–24).

2023 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolu ir pridėtoje fotolentele užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – gyvenamasis namas aukščiau nurodytu adresu. Apžiūros metu nusikalstamos veikos požymių ar tyrimui reikšmingų detalių nerasta, neužfiksuota. (b. l. 25–31)

2023 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas, susipažinęs su E. K. GMP kvietimo kortele Nr.2308095752 ir nurodytomis aplinkybėmis, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsnių tvarka atlikęs tyrimą, daro išvadą, kad E. K. po įvykio 2023 m. balandžio 16 d. nustatytas odos nubrozdinimas viršugalvio srityje, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis. E. K. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 68–71)

2023 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolu užfiksuota dviejų skambučių garso įrašų iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) apžiūra, padarant pokalbių stenogramas. Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (įrašo data – 2023-04-16, pradžios laikas – 19:13:19). Iš apžiūros protokolo matyti, kad moteris kviečia GMP į (duomenys neskelbtini). Iš antrojo skambučio (garso įrašo data 2023-04-16 , laikas 19:14:06, trukmė – 1 minutė 27 sekundės. BPC operatorė perskambina pranešėjai) apžiūros protokolo matyti, kad .pasitikslinus adresą ((duomenys neskelbtini),), moteris V. V. praneša, kad ją mušė sugyventinis, o ši trenkė iš butelio į galvą, kad jis nemuštų. Sugyventiniui bėga kraujas, todėl reikalinga GMP. Sugyventiniui (duomenys neskelbtini) metai (b. l. 51–54).

Iš byloje esančio 2023 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolo matyti, jog juo užfiksuota dviejų garso ir vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis apžiūra. Pirmojo vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230416-195623UTC+0300.mp4“. peržiūros metu matomi atvažiavę jau medikai, mergina (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip V. V.) vaikinas (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip E. K.). Matosi, jog E. K. sužalotas – galimai matyti kraujo dėmės veido srityje bei ant kairiosios rankos. E. K. teigia, kad jis nieko nepadarė ir niekur nevažiuos su pareigūnais. Jie abu sako, kad nenori važiuoti kartu su pareigūnais. Vaizdo įraše matomas vyras sako, kad E. K. yra tik nukentėjusysis. V. V. sako, kad gali pasakyti, kad mama trenkė E. K.. E. K. sako, kad jokių pretenzijų mamai neturi. V. V. prašo pareigūnų, kad jos neišsivežtų, nes ji turi lygtinumą. Taip pat antro vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230416-200432UTC+0300.mp4“ metu matoma E. K. mama, kuri sako, kad ji nieko nematė ir nenori, kad ją įtrauktų į konfliktą (b. l. 57–60).

III. Veikos kvalifikavimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. V. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai. Teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad kilusio konflikto metu, norėdama sustabdyti nukentėjusįjį, kadangi šis griebė kaltinamąją už megztinio, supykusi trenkė su stiklainiu E. K. per galvą. Kaltinamosios kaltę be jos pačios parodymų, patvirtina ir nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, patvirtinti, jog prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, apžiūros protokolas, kuriu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro ir kaltinamosios skambutis, kuriuos ji kviečia E. K. medicininę pagalbą, kadangi kaltinamoji trenkė sugyventiniui iš butelio į galvą bei kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018). Iš kitų objektų apžiūros protokolu matyti, kad specialistas, atlikęs tyrimą, konstatavo, jog E. K. po tiriamojo įvykio nustatytas odos nubrozdinimas viršugalvio srityje. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismas, vertindamas byloje surinktus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius, jog V. V. smurtaudama aukščiau įvardytomis aplinkybės nuklentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą.

Be kita ko, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, jog V. V. ir E. K. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tad vadovaujantis BK 141 straipsnio straipsniu, nukentėjusysis pripažįstamas šeimos nariu.

Taigi, teismas daro pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas kaltinamosios atžvilgiu pritaikytas teisingai. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. V. 2023 m. balandžio 16 d. apie 18 val. 50 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,16 ‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinį E. K. (E. K.), tai yra, paėmusi stiklainį tyčia juo smogė E. K. per viršugalvį ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. odos nubrozdinimą viršugalvio srityje – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

V. V. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę švelninančia atsakomybe pripažintina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais). V. V. teista, be kita ko, ir už smurtinius nusikaltimus (b. l. 142–150), administracine laikotarpiu bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 131–141), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamoji lankėsi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (b. l. 118), gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje (nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai; (duomenys neskelbtini), Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, girtumas) (b. l. 121). Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Nusikalstamą veiką padarė konflikto metu, kurio metu ir pats nukentėjusysis naudojo fizinę jėgą, tampęs kaltinamąją už megztinio, todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog smurtauja prieš nukentėjusįjį ir smogdama per galvą su stiklainiu sukels fizinį skausmą. Išdėstytos aplinkybės, dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nukentėjusiojo poziciją, jog pretenzijų kaltinamajai neturi, nors yra sunkinančios aplinkybės, tačiau atsižvelgtina, jog smurtas panaudotas kilusio abipusio konflikto metu, todėl bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Taigi, kaltinamajai skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajai paskirtą bausmę mažinti trečdaliu. Kaltinamajai skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu V. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 310 straipsnio 1 dalyje bei 286 straipsnyje ir atitinkamai skirta 4 (keturių) mėnesių bei 6 (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktais, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., 01:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 10. 49 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 16.12 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.33 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Iš įtariamųjų , kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenų išrašo bei teismų informacinės sistemos, ,,Liteko“ matyti, jog ši bausmė dar neatlikta, ir šioje baudžiamojoje byloje veika padaryti iki nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 bei 4 dalimis paskirtina bausmė bendrintina, t. y. prie 2023 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir skirtina galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę, tai kad pripažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi, gydosi priklausomybę alkoholiui bei nori gydytis toliau ir nukentėjusiojo poziciją, jog pretenzijų kaltinamajai neturi, toliau gyvena kartu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji patikino, jog po konflikto santykiai klostosi gerai, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti asmens neįzoliuojant nuo visuomenės, o suteikiant galimybę pasitaisyti ir gyventi nenusikalstamai. Nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, jog ne kartą teista dėl smurtinių veikų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Tad kaltinamajai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 bei 10 punktais, skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas 2 metų 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji V. V. smurtavo prieš savo sugyventinį, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Todėl kaltinamajai V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamoji privalo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir vokas su laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, saugomi byloje (vokas prisegtas prie bylos viršelio) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 18 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., 01:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 10. 49 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 16.12 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.33 val., bei šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 16 d. 20.10 val. iki 2023 m. balandžio 17 d. 14.46 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 bei 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bei 75 straipsnio 3, 5 ir 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 18 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., 01:00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 10. 49 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 16.12 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.33 val., bei šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 16 d. 20.10 val. iki 2023 m. balandžio 17 d. 14.46 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir voką su laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, saugomus byloje (vokas prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.