Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovui J. J. dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 19 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti ir įpareigojo atsakovą J. J. per 10 dienų grąžinti ieškovui B. M. 2017 m. gegužės 10 d. gautus namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus. Priteisė iš atsakovo J. J. 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui B. M.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas tiksliai neįvardijo, kokie jo prašomi dokumentai turėtų būti grąžinti, todėl toks reikalavimas realiai yra neįvykdomas. Atsakovas pamena, kad vykdant pavedimą, ieškovas jam davė aplanką su dokumentų kopijomis, tačiau nepamena tų dokumentų turinio. Paaiškino, kad pavedimą vykdė kartu su ieškovu, visi dokumentai jam buvo grąžinti per keletą kartų, nes atsakovui jie nebuvo reikalingi, tačiau pakvitavimas dėl jų grąžinimo nebuvo pasirašytas. Šalių santykiai yra konfliktiniai, ieškovas tikriausiai pats neatsimena, kur dokumentus paliko, todėl nepagrįstai reiškia reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmestinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2017 m. sausio 13 d. Palangos miesto pirmajame notarų biure išdavė atsakovui įgaliojimą, kuriuo atsakovas buvo įgaliotas atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, tikslinti žemės sklypo ribas, gauti ir pasirašyti žemės sklypo detalųjį planą bei kitus įgaliojime išvardintus pavedimus, o taip pat atstovauti Valstybinę statybų priežiūrą vykdančioje institucijoje, Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje bei kitose įstaigose ir organizacijose, išvardintose įgaliojime, tvarkant dokumentaciją, bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus pavedimus. Minėtas įgaliojimas buvo išduotas iki 2020 m. sausio 13 d. 2017 m. gegužės 10 d. pakvitavimu ieškovas atsakovui perdavė namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus. 2019 m. liepos 15 d. pareiškimu ieškovas panaikino 2017 m. sausio 13 d. Palangos miesto pirmajame notarų biure išduotą įgaliojimą atsakovui. Ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą apie panaikintą 2017 m. sausio 13 d. įgaliojimą registruotu paštu.

8. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis). Ieškovui panaikinus įgaliojimą prieš terminą, ieškovo ir atsakovo pavedimo santykiai baigėsi (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 6.764 straipsnio 4 dalį pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui.

9. Iškilus tarp šalių ginčui dėl ieškovui priklausančios dokumentacijos perdavimo, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. pakvitavimu atsakovui buvo perduoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai, tačiau ieškovas, perduodamas dokumentus, jokio dokumentų aprašo nedarė, perduodamų dokumentų neišvardijo, todėl ieškovas neįrodė, kad šie dokumentai ir kokie jie yra pas atsakovą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pats elgėsi nerūpestingai, nes sutiko, kad jam priklausantys dokumentai, kurie buvo perduoti atsakovui, būtų nedetalizuoti ir perduoti be šių dokumentų aprašo, todėl negalima nustatyti, kokie dokumentai buvo atsakovui perduoti. Ieškovas nesutikslino, kokie konkretūs dokumentai atsakovui buvo perduoti ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad pats atsakovas teigia, kad visus dokumentus, kuriuos valdė pavedimo sutarties pagrindu, grąžino ieškovui dalimis, atsakovui šie dokumentai nereikalingi, jie neturi jokios turtinės vertės, jokių teisių nesukuria. Nors grąžinant dokumentus joks dokumentas tarp šalių pasirašytas nebuvo, tačiau šiais atsakovo argumentais netikėti nėra pagrindo, nes ieškovas negalėjo įvardinti, kokius konkrečiai namo dokumentus perdavė atsakovui ir kokius reikalauja grąžinti. Be kita ko, ieškovo iš atsakovo reikalaujami namo dokumentai nėra susiję su atsakovo pagal pavedimo sutartį vykdytomis funkcijomis dėl žemės sklypo ribų tikslinimo, detaliojo plano rengimo. Ieškovas neįrodė, kad pavedimui, susijusiam išimtinai tik su žemės sklypu, vykdyti atsakovui buvo reikalingi namo dokumentai. Atsakovas nurodė, kad pavedimą vykdė kartu su ieškovu, kartu lankėsi įvairiose įstaigose ir institucijose, ieškovas visą laiką pats turėjo dokumentus, o pavedimui vykdyti nereikalingi dokumentai buvo grąžinti. Atsakovas paaiškino, kad pavedimas nebuvo įvykdytas, žemės dokumentų sutvarkyti nepavyko, nes buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl vėliau ieškovas ėmėsi pats be atsakovo tvarkyti dokumentus ir viskas jam buvo grąžinta. Atsakovas kartu su ieškovu tik rinko informaciją, kaip sutvarkyti žemės dokumentus, įteisinimus, todėl jokie dokumentai dar nebuvo reikalingi.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas neteisėtai valdė ir šiuo metu valdo ieškovo dokumentaciją, todėl ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ( CPK 178 straipsnis).

11. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybę, turi būti reikalingas teisinis tikrumas ir vykdytino teismo sprendimo aiškumas. Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl dokumentų grąžinimo, turėjo aiškiai įvardinti, kokie konkrečiai dokumentai turėtų būti jam grąžinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kokie dokumentai buvo perduoti atsakovui. Sutiktina su atsakovo atstovo išdėstytais argumentais, jog namo dokumentai gali būti įvairūs (pvz., Registrų centro išrašai, projektai, statybos leidimai, deklaracijos ir pan.), jų apibrėžimas ir baigtinis sąrašas teisės aktuose nėra įtvirtintas, todėl, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl namo dokumentų grąžinimo, turėjo įrodyti, kokie dokumentai buvo perduoti atsakovui, pateikiant konkrečių dokumentų sąrašą, tačiau to nepadarė.

12. Taigi įvertinus abiejų šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas 2020 m. gegužės 19 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 7 dalis). CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 150 Eur atstovavimo išlaidų. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

2020 m. gegužės 19 d. preliminarų teismo sprendimą panaikinti. Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo B. M. priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų atsakovo J. J. naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti ieškovą B. M. grąžinti teismui jam išduotą 2020 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6104-965/2020.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.