Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. A. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės I. A. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 375 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 8 d. nuo 5 val. 55 min. 19,600 sek. iki 6 val. 4 min. 15,760 sek., kelias (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir vidutinį 88 km/val. greitį viršijo 13 km/val. Važiavo 101 km/val. (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų sugrąžinti jos. Transporto priemonė „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 ir 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nurodytą dieną ne jis vairavo transporto priemonę ir elektroninį laišką rado (šlamštas) skyriuje, tokiu būdu gavo žinutę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. lapkričio 30 d. (b. l. 3).

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog A. M. 2022 m. gruodžio 15 d. 9.30 val. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. A. M. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. A. M., pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. A. M. priimtas nutarimas dėl 2023 m. gegužės 8 d. 5.55 val. padaryto administracinio nusižengimo, t. y. kai teisė vairuoti transporto priemones A. M. nebuvo grąžinta ir jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių.

A. M. pateiktame skunde nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė J. K.. Tikslinant pateiktame skunde nurodytas aplinkybes A. M. elektroniniu paštu 2023 m. gruodžio 13 d. dar kartą patvirtino, kad nusižengimo fiksavimo metu transporto priemonę vairavo būtent J. K.. Pabrėžtina, kad atlikus greičio matuokliu „PoliScan FM1“ užfiksuotų ir serveryje išsaugotų įvykio fotonuotraukų analizę akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė vyriškos lyties atstovas, t. y. pats A. M.. A. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, Institucijos nuomone, vertinamos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi už aukščiau minėtą administracinį nusižengimą A. M., paskirta kartu su pinigine bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. A. M. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 32–35).

Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad jam 2023 m. sausio mėnesį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis galėjo tinkamai su juo nesusipažinti, todėl nežinojo, kad tuo pačiu protokolu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir sumokėjęs paskirtą baudą važinėjo toliau. Apie teisių atėmimą sužinojo tik tada, kai nuvyko į „Regitrą“ po to, kai 2023 m. lapkričio 30 d. gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Jeigu būtų tiksliai žinojęs, kad neturi teisės vairuoti, to būtų nedaręs. Tiksliai nežino, kas 2023 m. gegužės mėnesį galėjo vairuoti jo automobilį, nes tuo metu automobiliu važinėjo jis, tačiau jį skolinosi draugė J. K.. Peržiūrėjus byloje esančias fotonuotraukas, A. M. nurodė, kad automobilį galėjo vairuoti ir ji brolis, todėl prašė teismo nustatyti, kas vairavo automobilį nagrinėjamo pažeidimo metu.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai neatsimena, bet 2023 m. gegužės mėnesį jos automobilis buvo sugedęs, todėl ji pasiskolindavo automobilį „Audi“ iš A. M.. Ji A. M. automobiliu dažnai važinėdavo į darbą. Į darbą išvykdavo apie 6.00 val., o iš darbo grįždavo apie 16.30 val. Galimai galėjo viršyti greitį, tačiau nežino kurią tiksliai dieną užfiksuotas greičio viršijimo faktas. Vis tik viršyti greitį galėjo po pietų. Nuo darbo, kuris yra (duomenys neskelbtini), pirmiausia važiuoja autostrada, po to keliu link (duomenys neskelbtini) ir tada pro (duomenys neskelbtini) tiltu link (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. M.. Jis (A. M.), gavęs administracinio nusižengimo protokolą, jo neparodė, todėl nežino, kodėl jis policijos pareigūnams nepranešė, kad ji tą dieną vairavo šį automobilį.

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 42).

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. M. 2023 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 8 d. nuo 5 val. 55 min. 19,600 sek. iki 6 val. 4 min. 15,760 sek., kelias (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir vidutinį 88 km/val. greitį viršijo 13 km/val. Važiavo 101 km/val. (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų sugrąžinti jos. Transporto priemonė „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais pažeidė KET 14 ir 127 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje (b. l. 6).

Skundžiamu nutarimu A. M. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį 375 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 8 d. nuo 5 val. 55 min. 19,600 sek. iki 6 val. 4 min. 15,760 sek., kelias (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir vidutinį 88 km/val. greitį viršijo 13 km/val. Važiavo 101 km/val. (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų sugrąžinti jos. Transporto priemonė „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Taigi byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 8 d. nuo 5 val. 55 min. 19,600 sek. iki 6 val. 4 min. 15,760 sek., kelyje (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vidutinį 88 km/val. greitį viršijo 13 km/val. Važiavo 101 km/val. (įvertinus paklaidą). Šis pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu „Poliscan FM1“ duomenimis. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) fakto byloje ginčo nėra. Pareiškėjas A. M. iš esmės neginčija ir to, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau šios teisės jis nebuvo susigražinęs, vis tik nurodė, kad nežinojo, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo paminėtą transporto priemonę ir viršijo leistiną vidutinį greitį bei tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

Institucija 2023 m. spalio 18 d. dėl 2023 m. gegužės 8 d. užfiksuoto pažeidimo A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir išsiuntė jį pareiškėjui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu pareiškėjui A. M. buvo išsiųstas ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą padarė kitas asmuo, per 30 dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos turi pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė pareiškėjui priklausančią transporto priemonę (b. l. 6–11). Vis tik, duomenų, kad transporto priemonę būtų vairavęs kitas asmuo, nustatytu terminu A. M. nepateikė.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismui nurodė, kad duomenis apie jam paskirtą nuobaudą sužinojo tik gavęs žinutę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, po ko procesinius dokumentus rado elektroninio pašto brukalų (spam) aplanke.

Atkreiptinas dėmesys į ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ANK 611 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, kai tam tikri ANK numatyti administraciniai nusižengimai, tame tarpe ir numatytas ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, yra užfiksuojamas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Vertinamu atveju, kaip nustatyta, administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne jį padariusio asmens akivaizdoje, todėl surašant administracinio nusižengimo protokolą nedalyvaujant A. M. (jo nešaukiant į Instituciją protokolui surašyti) ANK 608, 611 straipsniuose įtvirtintos normos, o tuo pačiu ir administracinį nusižengimą padariusio asmens teisės, pažeistos nebuvo. 2023 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas, A. M., kaip transporto priemonės savininkui, buvo išsiųstas 2023 m. spalio 18 d. Tuo tarpu skundžiamas nutarimas pareiškėjui išsiųstas 2023 m. lapkričio 29 d. popierine siunta ir pristatytas 2023 m. gruodžio 5 d. Taigi šiuo atveju procesiniai dokumentai pareiškėjui A. M. išsiųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir įteikti tinkamai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Institucija, gavusi A. M. skundą, 2023 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu susisiekė su pareiškėju prašydama nurodyti transporto priemonę vairavusio asmens duomenis (b. l. 16). Iš 2023 m. gruodžio 3 d. elektroninio laiško nustatyta, kad A. M. nurodė J. K. kaip asmenį, užfiksuoto pažeidimo metu vairavusį jam priklausančią transporto priemonę (b. l. 17, 19). Gavus pareiškėjo skundą Institucija palygino vairuotojo, 2023 m. gegužės 8 d. vairavusio automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvaizdą pagal greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotas ir serveryje išsaugotas įvykio fotonuotraukas ir duomenų bazėje esančias A. M. fotonuotraukas ir padarė išvadą, kad pagal bendrus veido bruožus tiek greičio matuokliu padarytose fotonuotraukose, tiek ir duomenų bazėje esančiose fotonuotraukose yra užfiksuotas tas pats asmuo – pareiškėjas A. M., todėl nesutikdama su skundu Institucija persiuntė skundą teismui.

Teismo posėdžio metu A. M. teigė, kad transporto priemonę vairavo J. K., vis tik peržiūrėjus byloje esančias fotonuotraukas A. M. pareiškė, kad nuotraukoje gali būti užfiksuotas tiek jis, tiek ir jo brolis, tačiau nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada galėjo vairuoti automobilį pareiškėjo brolis, A. M. nedetalizavo ir teigė, kad būtent teismas turi nustatyti automobilį vairavusį asmenį.

Aukštesnės instancijos teismai, formuodami vienodą teisminę praktiką ir nagrinėdami analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, ne vienoje nutartyje yra pasisakę apie tai, kad pagal teisinį reglamentavimą administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik kada, jeigu automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. ANK 611 straipsnio 1 dalyje aiškiai yra nurodyta, jog tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti Institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu adresu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Svarbu tai, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju, administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui) (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-153-255/2019). Pagal nurodytą reglamentavimą, automobilio savininkas privalo pateikti visus prašomus duomenis apie asmenį, vairavusį jo transporto priemonę. Be kita ko, žinoti informaciją apie asmenį, kuriam perduodama transporto priemonė, taip pat tai, ar pastarasis turi vairuotojo pažymėjimą, yra automobilio savininko, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, pareiga.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-788/2020, Nr. 2AT-10-1073/2021).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nekonkretizavo kada ir kokiomis aplinkybėmis 2023 m. gegužės mėnesį pareiškėjui priklausantį automobilį galėjo vairuoti J. K. ar pareiškėjo brolis, ir tik bendrais bruožais, nenurodant ir neišskiriant konkretesnių laikų, teigė, kad automobilį kartais skolindavo tiek J. K., tiek ir savo broliui. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, nes pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie automobilio skolinimą neleidžia kategoriškai nustatyti datų, kada automobiliu naudojosi J. K. ar pareiškėjo brolis, be to pats pareiškėjas nurodė, kad minimu laikotarpiu automobilį vairuodavo ir jis pats. Atitinkamai, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo atsakomybę ir patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jo nurodomi asmenys.

Pažymėtina, kad pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį pažeidimo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Teismo vertinimu, fotonuotraukos, padarytos greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, yra pakankamai geros kokybės, kad iš jų būtų įmanoma vizualiai nustatyti automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamo įvykio metu vairavusį asmenį. Lyginant skaitmenines greičio matuokliu padarytas nuotraukas su A. M. byloje esančiomis nuotraukomis, taip pat su teismo posėdyje dalyvavusio A. M. išvaizda, bendrais veido bruožais, matyti, kad greičio matuoklio nuotraukose užfiksuotas būtent A. M., o ne J. K.. Šiuo atveju vienareikšmiškai nustatyta, kad greičio matuokliu padarytoje nuotraukoje užfiksuotas vyriškos lyties asmuo. Be to, teismo posėdyje dalyvavusios liudytojos J. K. veido bruožus, taip pat paminėtos liudytojos byloje esančias fotonuotraukas palyginus su asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu nuotraukoje, išvaizda, akivaizdu, kad nesutampa ne tik veido bruožai, bet ir kūno sudėjimas. Peržiūrėjus fotonuotraukas skaitmeniniame formate, teismas konstatuoja, kad pagal veido bruožų visumą galima daryti išvadą, jog automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimo padarymo metu vairavo A. M..

Pareiškėjo A. M. pirmojo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad automobilį galėjo vairuoti ir jo brolis, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šią aplinkybę pareiškėjas nurodė tik tada, kai teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtos į bylą pateiktos fotonuotraukos, daugiau jokių aplinkybių apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjo brolis galėjo vairuoti transporto priemonę nepateikė ir iš esmės prašė nustatyti, kas vairavo automobilį, tuo tarpu Institucijai pareiškėjas kelis kartus kategoriškai nurodė, kad automobilį vairavo būtent liudytoja J. K., šią aplinkybę jis tvirtino ir teisme. Visgi nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad A. M. turi pateikti patikimus duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, kas nagrinėjamu atveju nepadaryta, be to, pareiškėjas A. M. vis tik nebuvo nuoseklus teigdamas duomenis apie tai, kas vairavo automobilį nagrinėjamo įvykio metu ir pakeitė savo poziciją, kaip jau minėta, tik po to, kai peržiūrėjo byloje esančias nespalvotas, atspausdintas fotonuotraukas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Institucijai gavus skundą ir pareiškėjui nurodžius, kad pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog automobilį vairavo vyriškos lyties asmuo, pareiškėjas Institucijai pakartotinai nurodė, jog automobilį vairavo būtent J. K.. Kaip matyti, pareiškėjas anksčiau jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, o šiuo atveju kartu su bauda pareiškėjui paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl neatmestina tikimybė, kad jis, neigdamas kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, galimai siekia išvengti gresiančios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės patvirtino, kad po to, kai jam nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones, jis ir toliau vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ir mano, kad gali būti užfiksuota ir daugiau padarytų administracinių nusižengimų jam vairuojant automobilį neturint tokios teisės.

Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo atsakomybę ir patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jo nurodyti asmenys. Savo paties pateikiamų duomenų pareiškėjas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, o J. K. nepripažino padariusi administracinį nusižengimą ir tik nurodė, kad apytiksliai tuo laikotarpiu naudojosi automobiliu. Tuo tarpu jokių išsamesnių duomenų kada, kokiomis aplinkybėmis automobilį perdavė savo broliui ir minimas pareiškėjo brolis galėjo vairuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, pareiškėjas apskritai nenurodė, nors būtent jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, tenka pareiga žinoti duomenis apie asmenį, kuriam perdavė transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. yra automobilio savininkas, jo pateikiamų duomenų nepagrįstumas, įvertinus byloje esančią duomenų visumą, teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos bei nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. jam buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2023 m. sausio 3 d., paskirtą baudą A. M. sumokėjo jau kitą dieną, t. y. 2023 m. sausio 4 d. Tuo tarpu sutinkamai su ANK 610 straipsnio 1 dalimi, į administracinio nusižengimo protokolą yra įrašomas pasiūlymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui. Pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą baudą, taigi sutiko ir su paskirta administracine poveikio priemone. 2023 m. balandžio 4 d. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjas nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, todėl pagrįstai nubaustas už vairavimą neturint tam teisės.

Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. M. veiksmai atitinka ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl A. M. pagrįstai nubaustas dėl šių nusižengimų padarymo. Administracinė nuobauda A. M. tinkamai individualizuota, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 375 Eur atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, o paskirtas specialiosios teisės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams – ANK 424 straipsnio 7 dalies vidurkį, paskirta subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. A. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.