Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo, ginančio viešąjį interesą, atstovui R. K., atsakovui R. K., atsakovo SB „Žaluma“ atstovui J. N., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, R. K., R. K., R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., I. G., A. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Pažymėtina, kad s. b. „Žaluma“ iš valstybės yra įsigijusi daugiau žemės sklypų ir perleidus fiziniams asmenis, teismuose yra išnagrinėtos ar yra nagrinėjamos ir daugiau bylų, kuriose buvo/yra ginčijami valstybinės žemės pardavimo sandoriai ir reikalaujama taikyti restituciją. Viena iš tokių bylų yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. e3K-3-18-248/2019, kurioje 2019 m. vasario 13 d. nutartimi buvo palikti nepakeisti žemesnių instancijų teismų sprendimai pripažinti valstybinės žemės įsigijimo sandorį ir kitus su juo susijusius sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją, todėl teismas nagrinėdamas šią bylą, remiasi precedentu, sukurtu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje.

9. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą.

13. Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Taisyklių 2 punktas). Iš esmės analogiškai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai apibrėžti ir Žemės naudojimo būdų turinio apraše – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms.

14. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims s. b. „Žaluma“ neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų s. b. „Žaluma“ narių interesams tenkinti.

15. Šios bylos atveju akivaizdu, kad s. b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavusi iš atsakovų - s. b. narių, įsigijusi Ginčo žemės sklypą, jį netrukus perleido atsakovams. Taigi, s. b. „Žaluma“, įsigydama ginčo žemės sklypą neturėjo poreikio ir tikslo visą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bet turėjo tikslą dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims. Taigi ginčijami sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas.

16. CK 1.80 str. 1 d. yra nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

17. Taigi, vien išdėstytų aplinkybių užtenka konstatuoti, jog ieškiniu ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

18. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

19. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

20. Šiai civilinei bylai precedento prasme taip pat yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016 pateikti išaiškinimai. Minėtoje administracinėje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos šioje civilinėje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms. Pastarojoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp NŽT bei sodininkų bendrijos ir vienas pagrindinių klausimų būtent ir buvo tai - ar sodininkų bendrijoms yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas.

21. Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto (sodininkų bendrijos) teiginiu, jog teismas paneigia Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sodininkų bendrijų teisę iš valstybės pirkti jų teritorijoje esančią valstybinę žemę. Ši teisė įtvirtinta įstatyme, tačiau įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai nustato ir valstybinės žemės pirkimo taisykles, kurių privalu laikytis, bei reglamentuoja pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta ir pareiškėjo (sodininkų bendrijos) išvada, kad iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, jog sodininkų bendrijoms, norinčioms įsigyti žemę iš valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, numatyti atskiri atvejai, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. toks valstybinės žemės plotas, kurio dėl nurodytų priežasčių neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo. Taisyklių nuostatos detalizuoja įstatymo nuostatas ir joms neprieštarauja.

22. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sudarant 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios yra imperatyvios, todėl ir dėl šios priežasties šioje byloje ginčijamiems sandoriams taikytinos CK 1.80 straipsnyje numatytos pasekmės.

23. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kilų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, reikia įvertinti ar atsakovai - s.b. nariai, sudarydami Ginčo sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

25. Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Taigi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai (fiziniai asmenys) pateikė paaiškinimus, jog visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad Ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka. Taigi, atsakovams - s.b. „Žaluma“ nariams buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie Ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju netaikytinas.

26. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys (reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo) tenkinamas visiškai.

27. Patenkinus ieškinį, išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas (CPK 93, 96, 98 str.). Nors šioje byloje atsakove yra įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, ji ieškinį palaikė ir yra suinteresuota ieškinio tenkinimu, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos. Iš visų kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisimos lygiomis dalimis.

28. Šioje byloje teismas patyrė 54,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Jos valstybei irgi turi būti atlygintos lygiomis dalimis. Todėl iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, R. K., R. K., R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., I. G., A. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š. valstybei priteisiama po 3,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

29. CPK 96 str. 1 d. yra nurodyta, kas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

30. Šiuo atveju restitucija yra taikoma iš viso už 4624,50 Eur sumą, todėl nuo šios sumos ir skaičiuotinas žyminis mokestis, kuris yra 104 Eur. Todėl iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, R. K., R. K., R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., I. G., A. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š. valstybei priteisiama po 7,43 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10042, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3394;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3656;

taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai: iš R. K. 619/40924 Ginčo sklypo dalį, iš V. G. ir D. D.- G. 201/10231 Ginčo sklypo dalį, iš A. K. ir I. G. K. 717/40924 Ginčo sklypo dalį, iš A. G. ir I. G. 316/10231 Ginčo sklypo dalį, iš V. D. ir D. D. 759/40924 Ginčo sklypo dalį, iš V. Š. ir B. Š. 547/20462 Ginčo sklypo dalį, iš R. K. ir R. K. 202/10231 Ginčo sklypo dalį;

taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 34859/40924 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijos „Žaluma“ naudai 379 Eur;

taikyti restituciją – priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ R. K. 433,30 Eur, V. G. ir D. D.-G. 562,80 Eur, A. K. ir I. G. K. 501,90 Eur, A. G. ir I. G. 884,80 Eur, V. D. ir D. D. 531,30 Eur, V. Š. ir B. Š. 765,80 Eur, R. K. ir R. K. 565,60 Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, R. K., R. K., R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., I. G., A. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š. po 3,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir po 7,43 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.