- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- I-99-257/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Žanas Kubeckas, Marytė Švažienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- UAB „Automobilių dujos“
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Žyvilei Rimšienei,
nedalyvaujant pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus pasirašytą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-09-24 atsisakymo Nr. S-2472-11 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 25 d. gautas (išsiųstas 2012 m. spalio 24 d.) pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-09-24 atsisakymo Nr. S-2472-11 panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovas ir pareiškėjos atstovas advokatas Andrius Kazakevičius į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 76). 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu prašoma bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 79). Skunde (b. l. 2) pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja 2012-07-25 pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2012-09-24 atsakymu Nr. S-2472-11 atsisakė išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nėra žemės sklypo, ant kurio stovi neteisėtos statybos rezultatas, savininkė. Mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-09-24 atsakymas Nr. S-2472-11 yra neteisėtas ir prašo jį panaikinti. Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija suprato, jog pareiškėjos prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. ir 23 straipsnio nuostatomis, todėl spręsdama pareiškėjos prašymo pagrįstumą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tokių prašymų nagrinėjimo tvarka, t. y. turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie trūkstamus dokumentus, o juos gavę tęsti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Žyvilė Rimšienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes posėdyje nedalyvauja pats pareiškėjas bei jo atstovas. Atstovės nuomone, pareiškėjos skundas yra paduotas siekiant vilkinti procesą. Skundas yra pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėjos manymu, pažeidė procesines procedūras, t. y. nesikreipė papildomai į pareiškėją, informuodama, jog ji pateiktų trūkstamus dokumentus. Tik gavus trūkstamus dokumentus, pareiškėjos manymu, atsakovė turėjo tęsti procedūras. Pažymi, kad 2012 m. liepos mėnesį pareiškėja kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ji rekonstravo laikiną suskystintų dujų degalinę į nuolatinio pobūdžio statinius ir tuo pagrindu norėjo savavališką statybą įsiteisinti. Savivaldybės administracija, neigiamai atsakydama pareiškėjai – tai pareiškėja skundžia šioje byloje – vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 8.4 punktu. Būtent ši nuostata numato, kad valstybės tarnautojas, gavęs prašymą, pirmiausia turi patikrinti, ar prašyme nurodytas asmuo turi teisę būti statytoju. Reglamento 8.4 p. numatyta, kad norint patikrinti, ar prašyme nurodytas asmuo turi teisę būti statytoju, valstybės tarnautojas turi patikrinti prašymą Statybos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. nuostatų aspektu. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtina normą, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai pareiškėjas turi žemės sklypą nuosavybės teise arba jį valdo kitokiu teisiniu pagrindu. Byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas A. K., kuris nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir teikiant neigiamą atsakymą pareiškėjai, savivaldybei ši aplinkybė buvo žinoma. Mano, kad atsakovė pareiškėjai teikdama neigiamą atsakymą, pagrįstai laikėsi Statybos įstatymo nuostatų ir reikalavimų, kadangi pareiškėja neturi teisės būti statytoju. Tai visiškai patvirtina ir byloje pateikta Šiaulių apygardos teismo 2012-12-21 nutartis, kuria buvo paliktas galioti Šiaulių apylinkės teismo sprendimas pagal ieškovo A. K. ieškinį teismui įpareigoti bendrovę nukelti statinius ir sutvarkyti teritoriją. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai šį ieškinį palaikė ir įpareigojo bendrovę nukelti statinius ir sutvarkyti teritoriją. Trečiasis suinteresuotas asmuo į posėdį pateikė bendrovės atsakymą, kad dėl pastatų pašalinimo reikalingos papildomos lėšos, pareiškėja tą klausimą atideda, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo priverstine tvarka yra kreipęsis į antstolį dėl sprendimo vykdymo priverstine tvarka. Mano, kad savivaldybės administracija negali išduoti statybą leidžiančio dokumento, kadangi yra įsiteisėję galiojantys teismų sprendimai, kuriais pareiškėja yra įpareigota nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei sutvarkyti teritoriją. Atstovės nuomone, pareiškėjos skundas yra pateiktas nesant teisinio pagrindo bei motyvuotų aplinkybių, todėl teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad pareiškėjos atstovas advokatas A. Kazakevičius parašė 4 eilučių prašymą Šiaulių miesto savivaldybei, nurodydamas, kad rekonstravo laikiną suskystintų dujų degalinę į nuolatinio pobūdžio statinius. Tačiau rekonstravimo darbai buvo atlikti ne šiais metais, o 1999 metais. Praėjus 13-14 metų pareiškėjos atstovas parašo, kad rekonstravo pastatus, prašo išduoti leidimą. Pareiškėja, neturėdama leidimo, savavališkai stato 20,6 karto didesnį pastatą. Toks pareiškėjos bei jos atstovo elgesys yra bylos vilkinimas, nes antstoliai negali vykdyti teismo sprendimo. Pareiškėja nurodo, kad neturi finansinių lėšų nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją. Apie ketinimą kreiptis į antstolį jis perspėjo pareiškėjos atstovą advokatą A. Kazakevičių bei jo tėvą. Iš teismo gavęs vykdomąjį raštą, jį vykdyti atidavė antstoliui. Antstolis nurodė, kad jokių veiksmų negali imtis, kol vyksta teisminis procesas. Kai jam buvo atkurta nuosavybė į žemę, pareiškėjas pasakė, kad nori pirkti jo sklypą. Sudarė preliminarią sutartį. Pareiškėja žinojo, kad statinys yra laikinas ant jam grąžintos žemės. Suprojektavo (duomenys neskelbtini) sklypą, nes reikėjo jį padalinti į atskiras dalis. Kai projektas buvo padarytas, jis apie tai informavo pareiškėją, nurodė, kad galės sudaryti sutartį dėl degalinės. Tada pareiškėja pradėjo sakyti, kad verslas nebesiseka, kad planuoja kurti kitą verslą, pasiūlė būti bendradalininku – jo žemė, o pareiškėjos statiniai. Sužinojęs, kad pareiškėjos statiniai yra nelegalūs, nebenorėjo bendradarbiauti, pasakė, kad nenori būti bendrasavininku. Pareiškėja jam pasiūlė kitą variantą – pasiūlė jam parduoti žemę, o ji parduotų statinius. Jis pabandė žemės sklypą parduoti, tačiau pirkėjų neatsirado, nes niekas nenorėjo pirkti laikino statinio. Žemės sklypo nuomos sutarties nebuvo sudaręs. Pareiškėja buvo sudariusi nuomos sutartį su savivaldybe 3 metams laikinam statiniui. Pasibaigus sutarčiai, ji pratęsta nebebuvo, po to jam buvo atkurta nuosavybė į visą sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus pasirašytas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 24 d. atsisakymo Nr. S-2472-11, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo UAB „Automobilių dujos“ atstovą apie tai, jog negali išrašyti statybą leidžiančio dokumento, skirto įteisinti savavališką statybą, kadangi sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso privačiam asmeniui, o ne UAB „Automobilių dujos“, kuri neturi statytojo teisių šiame sklype, todėl laikini statiniai privalėjo būti ne rekonstruoti, o nukelti pasibaigus jų naudojimo laikui.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovas advokatas Andrius Kazakevičius 2012 m. liepos 25 d. pareiškėjos vardu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (b. l. 3, 16) nurodydamas, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Automobilių dujos“, neturėdamos statybą leidžiančio dokumento, „rekonstravo“ laikiną suskystintų dujų degalinę į nuolatinio pobūdžio statinius, todėl vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, prašo išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2012 m. rugsėjo 24 d. pateikė pareiškėjos atstovui (sprendimą) atsisakymą Nr. S-2472-11, kuris skundžiamas šioje administracinėje byloje (b. l. 4,18). Priimdama tokį (sprendimą) atsisakymą į pareiškėjos atstovo prašymą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 8.4 punktu, kuris numato, kad įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas patikrina, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Nustačius, kad tokios teisės prašyme nurodytas statytojas neturi, jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 19-20, 31-32) matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje A. K. pagal apskrities viršininko 2004-05-06 sprendimą Nr. 7-3629 ir apskrities viršininko 2007-03-05 įsakymą Nr. V-917.
Be to, administracinėje byloje yra įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-389-569/2012, b. l. 41-47), kuriuo atsakovė UAB „Automobilių dujos“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota pašalinti statinius: parduotuvę-operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 48-53) palikdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą nepakeistą konstatavo, jog degalinė rekonstruota be leidimo rekonstruoti šį statinį, o savavališkai, t. y. nesilaikant įstatymų rekonstruoti statiniai negali įgauti nuolatinio statinio statuso. Pripažinus savavališka degalinės statybos rekonstrukciją, visi degalinės statiniai liko laikini, kadangi laikinas yra statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Juo labiau, pareiškėjos atstovas, kreipdamasis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (b. l. 3), nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Automobilių dujos“, neturėdamos statybą leidžiančio dokumento, „rekonstravo“ laikiną suskystintų dujų degalinę, todėl pareiškėjos laikini statiniai turi ribotą naudojimo terminą, ir pasibaigus naudojimo laikui, turi būti ne rekonstruoti, o nukelti, tai ir konstatavo Šiaulių miesto apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad jis minėto žemės sklypo UAB „Automobilių dujos“ nėra pardavęs, išnuomojęs ir suteikęs naudotis kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. yra pateikęs vykdomąjį raštą antstoliui dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo vykdymo, apie tai informavo pareiškėjos atstovą ir į paklausimą-raginimą (b. l. 80) gavo pareiškėjos atstovo atsakymą, kad negali tiksliai nurodyti, kada bus pradėti statinių griovimo darbai, nes neturi griovimo darbams vykdyti reikalingų lėšų.
Pareiškėjos atstovas skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija suprato, jog pareiškėjos prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 ir 23 straipsnių nuostatomis, todėl spręsdama pareiškėjos prašymo pagrįstumą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tokių prašymų nagrinėjimo tvarka, t. y. turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie trūkstamus dokumentus, o juos gavusi tęsti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras. Kad pareiškėjos atstovas ne taip interpretuoja nurodytą įstatymo normą, detaliai pasisakė tiek Šiaulių miesto apylinkės teismas, tiek Šiaulių apygardos teismas, todėl atskirai teismas dėl šio pareiškėjos atstovo teiginio nebepasisako.
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija skundžiamą (sprendimą) atsisakymą pagrindė objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jį aiškiai suformulavo, nurodė apskundimo tvarką, todėl panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-09-24 atsisakymo Nr. S-2472-11 nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus pasirašytas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Automobilių dujos“ atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus pasirašytą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-09-24 atsisakymo Nr. S-2472-11 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.