- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- eI-2570-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00080-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Atsakovas
- S. K.
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga "Gargždų švara"
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei S. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ (toliau- ir VšĮ „Gargždų švara“) kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovės S. K. 115,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už sodo paskirties nekilnojamojo turto objektą- sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava skaičiuojama, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais. Atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovė per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovė iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1‑2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., 2005-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono savivaldybėje rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.T11-672 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, nauja redakcija išdėstytais Tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T11-205 (toliau – 2014 m. Nuostatai). Taryba 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494 2014 m. Nuostatų 1 priedą išdėstė nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. Taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtino naujus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 d. (toliau – 2016 m. Nuostatai), o 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino naujus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – 2017 m. Nuostatai), įsigaliojusius nuo 2017 m. gruodžio 28 d.
Taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 įsteigė Klaipėdos rajono savivaldybės viešąją įstaigą „Gargždų švara“ ir patvirtino jos įstatus. Pagal Tarybos patvirtintus įstatus viešajai įstaigai „Gargždų švara“ pavestas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą administravimas.
Pagal 2014 m. Nuostatų 20 punktą, 1 priedą, vietinė rinkliava skaičiuojama už gyvenamosios paskirties objektą. 2016 m. Nuostatų 14 punktas nustatė, kad savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. 2016 m. Nuostatų 16 punktas nustatė, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar Įgalioti asmenys; 17 punktas nustatė, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys, kurie naudojasi savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Iš esmės analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir 2017 m. Nuostatų 13, 16, 17 punktuose.
Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei S. K. nuo 2017-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatu-sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini)(toliau- ir Turto objektas). Todėl ji pagal 2016 m. Nuostatų 12, 14, 16–19 punktus, 2017 m. Nuostatų 12–13, 16–19 punktus, nuo 2017-10-09 laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl privalėjo mokėti nuostatais nustatytą vietinę rinkliavą.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2017-10-09 iki 2019-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš pareiškėjos pateiktos 2020-01-15 pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą nustatyta, kad atsakovė už 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį skolinga 5,75 Eur, už 2018 metus- 23,00 Eur, už 2019 metus- 23,00 Eur. Analogiški duomenys pateikti ir pareiškėjos prašyme. Todėl spręstina, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 31,75 Eur, ši įsiskolinimo suma pareiškėjai ir priteistina iš atsakovės.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-10-09, savo prašymą šioje dalyje iš esmės grįsdama tuo, kad nekilnojamojo turto objektas S. K. nuosavybėn perėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu. Pagal aukščiau nurodytąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga mokėti vietinę rinkliavą asmeniui atsiranda, jeigu jis pagal patvirtintus vietinės rinkliavos nuostatus laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju. Kaip minėta, 2014 m. Nuostatai, 2016 m. Nuostatai bei 2017 m. Nuostatai vietinės rinkliavos mokėtojais aiškiai ir konkrečiai įvardija turto objekto savininkus. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (su istorija) patvirtina, kad Turto objekto savininke S. K. tapo tik nuo 2017-10-09 paveldėjimo teisės pagrindu, iki šios datos Turto savininku buvo kitas (tikėtina, šiuo metu jau miręs asmuo). Todėl vietinės rinkliavos mokėtoju laikotarpiu iki 2017-10-09 buvo ne S. K., o buvęs Turto objekto savininkas. Dėl šios pareiškėjos prašymo dalies nagrinėjamojoje byloje privalo būti sprendžiamas įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas klausimas, atsiradus paveldėjimo santykiams.
Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) pareiškėjas dėl šios reikalavimų dalies į teismą kreipiasi kaip palikėjo, buvusio vietinės rinkliavos mokėtoju, kurio turtą paveldėjo atsakovė S. K., kreditorius, todėl sprendžiant dėl paveldėtojo atsakomybės už palikėjo skolas klausimą turi būti taikomas CK 5.63 straipsnis (žr., pvz., LVAT nutartis 2018-12-18 administracinėje byloje Nr.A-2358-822/2018, 2019-01-09 administracinėje byloje Nr.A-21-261/2019 ir kt.).
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau- ir LAT) yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, jog mirus Turto objekto savininkei, t. y. šio turto palikėjai), pareiškėja tinkamai pranešė apie turimą reikalavimo teisę ( dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį iki palikėjos mirties), nepraėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Todėl pareiškėjos prašymas reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-10-09 atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai įstaigai „Gargždų švara“ iš S. K. 31,75 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 75 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.