Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, nedalyvaujant atsakovui E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui E. P., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp J. Z. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės;Nepilnamečių vaikų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt (86,87 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 58), jokių prašymų negauta, atsiliepimo atsakovas nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinys tenkintinas – vaikai visą laiką gyveno su motina, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Skyrius duomenų, kad ieškovė neprižiūrėtų vaikų, neturi. Šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, šeimos buitis yra minimali. Atsakovas girtauja, yra teistas už grasinimą nužudyti ieškovę ir vaikus. Atsakovas turi galimybes dirbti ir skirti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, sutuoktiniai pastaruoju metu kartu negyvena, atsakovas glaudžiasi pas svetimus žmones, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nuosekliai teigė, kad atsakovas E. P. pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kadangi gyvenant santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus, naudojo fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš vaikus, dėl ko ieškovė jautėsi nesaugi bei nusprendė santuoką nutraukti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovas E. P. 2013 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nusprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., už tai, kad 2013 m. liepos 1 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, žodžiu grasino „papjauti“ ir „užmušti“ tuo pačiu adresu gyvenančią savo dukterį R. P., gim. (duomenys neskelbtini), stumdė ją po kambarį, grasino suduoti jai dešinės rankos kumščiu. 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas E. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, už tai, jog 2012 m. sausio 29 d. apie 16.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę J. P. ir padegti gyvenamąjį namą, kuriame gyvena su vaikais, sugriebęs už drabužių J. P. ja tampė sakydamas „aš jus visus užmušiu, namus padegsiu“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su nepilnamete dukra R. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., tyčia sugriebė pastarąją už kaklo ir stipriai jį suspaudė, prispaudė nukentėjusiąją prie durų staktos ir tyčia sudavė vieną kartą ranka į dešinį skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai nepilnametei R. P. fizinį skausmą. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo elgesys vertintinas pagrindžiančiu aplinkybes, kad jis savo netinkamu elgesiu, fiziniu smurtu, pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei – P., atsakovui – P. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto ar kito dalintino turto neįsigijo (b.l. 5-7), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu negyvena šeimos namuose, ieškovei jo buvimo vieta yra nežinoma. Todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo yra prižiūrimos motinos, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų S. P. ir M. P. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. P. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė nepilnamečių vaikų poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog vaikai jau yra paaugliai, jiems būtina supirkti visą mokymosi inventorių, vaikams būtina pirkti maistą, rūbus, avalynę, kartais vaikams būtini vaistai ir pan. Ieškinyje nurodo, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga apie 600 Lt suma per mėnesį. Teismas sutinka, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, lavinimosi priemonėms. Teismas taip pat pažymi, kad vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 300 Eur, tuo tarpu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti net pusės šios sumos nesiekiančio išlaikymo, t. y. tik po 86,87 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu ši suma yra skirtina tik minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1000 Lt (290 Eur) per mėnesį (b. l. 8), ieškovė su vaikais gyvena ūkinio pastato patalpose, kuriose įrengtas 1 kambarys ir virtuvė, buities sąlygos skurdžios (b. l. 22). Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto taip pat neturi. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovas tik laikotarpiu nuo 2013-06-06 iki 2013-08-05 dirbo viešuosius darbus (b. l. 20). Atsakovo buvimo vieta šiuo metu nežinoma. Atsakovo tikrosios turtinės padėties, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės nustatyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsakovas yra sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą), darbingas žmogus, todėl net ir dirbdamas padienius darbus, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis šiuo metu ar ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, galintys ir privalantys rūpintis savo vaikais, spręstina, kad tėvai privalo taip rūpintis savo pajamų dydžiu ir stabilumu, kad galėtų užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, teismo nustatytą sumą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nesirūpina savo vaikais ir neteikia išlaikymo, ieškinio reikalavimas dėl 86,87 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkintinas: iš atsakovo priteistina vaikų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt (86,87 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugpjūčio 13 d.) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių S. P. ir M. P. motina J. P. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 7,74 Eur bei žyminis mokestis 41 Eur už santuokos nutraukimą ir 63 Eur už priteistą išlaikymą, iš viso 111,74 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 137,45 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės J. Z. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei P., atsakovui – P..

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 86,87 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 87 euro ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugpjūčio 13 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 111,74 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 137,45 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 45 euro centus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.