- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- 1-63-270/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23767-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- Ž. G.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. G. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą: jis 2019 m. birželio 4 d. apie 8.07 val., Labdarių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, prie baro „K.“, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties konflikto su A. K. metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė A. K. į veido sritį, nuo smūgio A. K. griuvius ir atsitrenkus pakaušiu į grindinį, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis akių vokuose, pakaušio muštine žaizda, nosikaulių lūžiu su dislokacija (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis Ž. G. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl pareikšto kaltinimo ir paaiškino, kad įvykio, kuriuo jis yra kaltinamas, neprisimena. Neneigia, kad bylai reikšmingu laiku galėjo būti užėjęs ir į barą „K.“. Teigė, kad vaizdo įraše yra ne jis, tokių drabužių neturi, o liudytoją L. B. mato pirmą kartą. Nukentėjusiojo taip pat nepažįsta ir nėra jo matęs.
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 4 d. apie 8.00 val. Labdarių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užsidarius barui „K.”, jis su kitais baro lankytojais išėjo iš jo į lauką. Kaltinamojo mergina K. atsigulė ant važiuojamosios kelio dalies, taksi vairuotojas pamatęs tai sustojo. Jis padėjo K. atskelti, kad taksi galėtų pravažiuoti, tačiau kaltinamasis pradėjo pulti taksi automobilį, į jį spyrė. Supratęs, jog gali kilti konfliktas, jis parodė taksi vairuotojui kuo greičiau važiuoti, matė, kad taksi viduje buvo dar vienas žmogus. Po tokio jo veiksmo kaltinamasis labai supyko ir jo atžvilgiu pradėjo elgtis agresyviai. Įžeidinėjo. Jų keliai po to trumpam išsiskyrė, vėliau kaltinamasis grįžo prie jo ir tada visiškai netikėtai smogė jam į nosį. Kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį į galvą, o kitas sužalojimas buvo atsitrenkus į šaligatvio bortelį pakaušiu – kaltinamasis sudavė vieną smūgį, tačiau sužalojimai du. Jį greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Tą kartą, prieš smūgio sudavimą, kaltinamąjį ir jo merginą matė bare, draugiškai su jais pabendravo, tačiau dialogas buvo trumpas. Bare jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo stipriai neblaivus. Kaltinamasis ir jo mergina jam pasirodė žymiai stipriau apkvaitę nuo alkoholio. Po smūgio sudavimo apie savaitę jautėsi labai blogai. Po to kai pasijuto geriau, nuėjo į įvykio vietą, nufotografavo kraujo klaną, kuris dar tuo metu buvo, prie jo priėjo moteris paklausti, ką jis daro. Jis paaiškino situaciją ir moteris nurodė, kad kreiptųsi į „G.” dėl vaizdo įrašo, kadangi jie filmavo įvykio vietos teritoriją. Gavęs įrašą jį parodė keliems žmonėms, L. B. atpažino kaltinamąjį ir nurodė jo duomenis. L. B. kaltinamąjį atpažino, kadangi abu mokėsi tame pačiame universitete. Su L. B. jis susipažino įvykio dieną bare. Dar tą pačią dieną pridėjo prie draugų „facebook“, vėliau jam nusiuntė vaizdo įrašą. Iš vaizdo įrašo L. B. ir atpažino kaltinamąjį. Po įvykio apie mėnesį, gal ir daugiau, buvo nedarbingas, negalėjo vykdyti savo darbų, dėl lūžusios nosies jam buvo atlikta operacija, nes negalėjo kvėpuoti, taip pat buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog nieko neprisimena, nes jam buvo stipriai sutrenkta galva ir tada buvo sudėtinga situacija, gulėjo lovoje visą savaitę, jautėsi kaip „daržovė“.
Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku buvo bare „K.“, ten ir susipažino su nukentėjusiuoju, kaltinamuoju ir jo mergina. Žmonių bare nebuvo daug. Su nukentėjusiuoju apsikeitė kontaktais, o kaltinamasis jam parodė savo darbų internetinį puslapį, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Jame buvo nurodyti visi jo kontaktai. Kadangi buvo pirmadienis, jis išėjo iš baro anksčiau ir tiesiogiai įvykio nematė, tačiau vėliau su juo susisiekė nukentėjusysis ir pasakė, kad buvo sumuštas, vėliau atsiuntė ir vaizdo įrašą, iš jo ir atpažino kaltinamąjį. Nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo atskirose kompanijose, jie sėdėjo atskirai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą teisiamojo posėdžio metu, liudytojas patvirtino, kad asmuo, apspardęs automobilį ir smūgį sudavęs nukentėjusiajam į veidą, yra kaltinamasis.
Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio aplinkybių nematė, tačiau matė gatvėje gulintį vyrą, prie kurio priėjo ir paklausė, ar viskas gerai ir gali kuo padėti. Jis buvo kruvinas, skundėsi, jog skauda galvą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019-06-10 - 2019-10-14 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. A. K. nustatyta: kraujosruvos akių vokuose, pakaušio muštinė žaizda, nosikaulių lūžis su dislokacija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-04).
2. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, sužalojimai padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-04).
3. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi nosikauliams sugyti reikalingas ilgesnis negu 10 dienų laikotarpis.
4. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje.
5. Sužalojimai, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais). Apie traumuojančių įrankių kiekį nėra galimybes pasisakyti, kadangi sužalojimuose užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai.
6. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių, pagal kurias būtų galima spręsti apie įrankio(-ių) formą, dydžius.
7. Sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją galvoje, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam vienkartinai nugriuvus ir atsitrenkus galva į plokštumą.
8. Kol sužalojimai nėra visiškai sugiję ir nėra praėję mažiausiai 120 dienų nuo traumos, sužalojimų sukeltų pasekmių vertinti negalima (b. l. 38-39)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį Ž. G., kaip jį sumušusį asmenį (b. l. 53-56)
Vaizdo įrašo protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, trunka 1 min. 7 sek. Vaizdo įraše kairėje pusėje viršuje parašyta "06-04-2019 Bt 07:02:24". Vaizdo įraše užfiksuota kaip Labdarių g. Vilniuje, priešais barą "K." gatvėje stovi du vyrai ir viena mergina. Juodu megztiniu stovi ir mėlynais džinsais dėvintis yra A. K., o vyras, dėvintis šviesiai mėlynos spalvos sportinius batelius, mėlynus šortus, tamsios spalvos megztinį bei vasarinę kepurę, yra Ž. G.. Šalia stovinti mergina yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, dėvi baltos spalvos sportinius batelius, juodas kelnes, juodą megztinį. Vaizdo įraše matosi, kaip mergina atsisėda vidurį Labdarių gatvės ir sėdi, tuomet minėti vyrai prie jos prieina, bando kelti ir tuo metu atvažiuoja taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jo prieina Ž. G., kuris užstoja kelią automobiliui. Tada Ž. G. prieina prie vairuotojo pusės lango, kažką bando sakyti, tačiau taksi automobilis pradeda važiuoti ir Ž. G. spiria koja į automobilio galą. Tada vairuotojas sustoja, prie jo prieina Ž. G., tačiau greitai pribėga A. K. ir sulaiko Ž. G. ir taksi automobilis nuvažiuoja.
Apžiūros objektas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, trunka 1 min. 17 sek. Vaizdo įraše kairėje pusėje viršuje parašyta "06-04-2019 Bt 07:05:46". Vaizdo įraše matosi, kaip A. K. ir Ž. G. priešais barą "K." stovi ir tarpusavyje aiškinasi, Ž. G. pradeda stumdyti A. K.. Tuomet prie jų prieina vyras, kuris stovėjo prie baro "K.". Vyras yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, dėvintis tamsios spalvos kelnes, juodą odinę striukę. Tas vyras išskiria A. K. ir Ž. G., tačiau paėjęs kiek toliau Ž. G. grįžta ir pradeda rodyti A. K. necenzūrinius gestus (vidurinį pirštą).
Apžiūros objektas "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, trunka 24 sekundes. Vaizdo įraše kairėje pusėje viršuje parašyta "06-04-2019 Bt 07:07:30". Įraše matosi, kaip Ž. G. agresyviai elgiasi, bando prieiti prie A. K., tačiau jį sulaiko vyras dėvintis juodą odinę striukę. Tačiau kiek paėjus toliau nuo A. K., Ž. G. dar labiau suagresyvėja, greitai prieina prie A. K. ir dešine ranka suduoda vieną smūgį į veido sritį, dėl ko A. K. nukrinta ant žemės.
Apžiūros objektas (duomenys neskelbtini).Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso, trunka 24 sekundes. Vaizdo įraše kairėje pusėje viršuje parašyta "06-04-2019 Bt 07:07:57" Įraše matosi, kaip jau po suduoto smūgio Ž. G. greitai nueina nuo A. K., o A. K. lieka gulėti ant žemės. Šalia jo stovi vyras su odine striuke, kuris matė, kaip buvo suduotas smūgis (b. l. 60-62).
Garso įrašo (skambučio į BPC) apžiūros protokole užfiksuota pokalbis tarp pranešėjos apie įvykį (liudytojos V. V.) ir BPC operatoriaus :
-BPC: 112 klausom
-pranešėja : Labas rytas. Čionai prie Labdarių gatvės guli vyras, visam kraujai bėga.
-BPC: kas jam atsitiko, sakykit?
-pranešėja: aš nežinau.
-BPC: ar jis sąmoningas?
-pranešėja: Labdarių (duomenys neskelbtini).
-BPC: Labdarių (duomenys neskelbtini)? Taip?
-pranešėja: taip, greičiau.
-BPC: ponia, palaukite, nedėkite ragelio, aš turiu klausimų dar – jis sumuštas?
-pranešėja: aš nežinau. Guli. Aš nežinau.
-BPC: iš kur kraujuoja?
-pranešėja: iš nosies bėga. Oi...
Toliau pokalbis vyksta rusų kalba. Pranešėja informuoja, kad galimai vyrui sulaužyta nosis.
BPC paklausus, ar vyras sąmoningas, pranešėja patvirtina, kad sąmoningas, sėdi.
BPC paprašius prieiti prie vyro ir paklausti, kas atsitiko, pranešėja pasako, kad ji prieiti negalinti, nes jai bloga, kadangi vyras visas kruvinas. Prašo kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.
BPC informuoja, kad informacija perduodama greitajai ir policijai. Pranešėja pasako, kad ji stovi prie vyro. Įrašo pabaiga (b. l. 79-81).
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą patvirtina objektyvūs bylos įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019-06-10 – 2019-10-14 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: A. K. nustatyta: kraujosruvos akių vokuose, pakaušio muštinė žaizda, nosikaulių lūžis su dislokacija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-04); sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje; atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją galvoje, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam vienkartinai nugriuvus ir atsitrenkus galva į plokštumą; sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi nosikauliams sugyti reikalingas ilgesnis negu 10 dienų laikotarpis. (b. l. 38-39)
Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių specialisto išvadų teisingumu ir atitinkamai jas surašiusio teismo specialisto kompetencija. Pagal bylos duomenis, nukentėjusysis A. K. po įvykio buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai, t. y. galvos trauma, pakaušio žaizda, nosikaulio lūžis, kraujavimas iš nosies (2 t., b. l. 10). Taigi nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Pagrindinis byloje keliamas klausimas yra susijęs su tuo, ar būtent kaltinamasis padarė nukentėjusiajam minėtus sužalojimus.
Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus ir nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje smūgį į veido sritį sudavė kaltinamasis Ž. G. dėl ko jis, po suduoto smūgio, nukrito ir galva atsimušė į grindinį. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo L. B. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. patvirtino, kad kaltinamasis Ž. G. yra tas pats asmuo, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, suduodantis smūgį A. K. Taip pat liudytojas L. B. nurodė, kad bylai reikšmingu laiku buvo bare „K.“, nors įvykio tiesiogiai nematė, tačiau tą dieną bare bendravo tiek su nukentėjusiuoju, tiek kaltinamuoju ir netgi apsikeitė su pastarais kontaktais. Taip pat nurodė, kad tuo metu bare buvo nedaug žmonių. Taigi darytina išvada, kad liudytojas L. B. turėjo realią galimybę įsidėmėti kaltinamąjį ir jį atpažinti, todėl dėl jo parodymų patikimumo teismui nekyla abejonių. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį Ž. G., kaip jį sumušusį asmenį. Teisiamojo posėdžio metu A. K. taip pat patvirtino, kad smūgį sudavęs asmuo yra Ž. G. Taigi teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo L. B. parodymais, ir nenustatęs aplinkybių, dėl kurių A. K. ir L. B. būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, bei atpažinimo pagal nuotrauką protokolu, daro išvadą, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje smūgį sudavęs asmuo nukentėjusiajam į veido sritį yra būtent kaltinamasis Ž. G.
Vaizdo įrašo duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. K. nurodytas aplinkybes – 2019-06-04 vaizdo įraše 7.02 val. užfiksuota kaip Labdarių g., Vilniuje, priešais barą „K.“, stovi du vyrai ir viena mergina, tarpusavyje kalbasi. Pro šalį eina žmonės. Šviesus paros metas, rytas. A. K. dėvi juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos šortus, ant juosmens užrištas švarkelis, o Ž. G. – rausvos spalvos kepurę su snapeliu, tamsiai mėlynos spalvos sportinį švarkelį ir šortus. Mergina, stovėjusi šalia jų, staiga nueina ir atsisėda ant važiuojamosios kelio dalies. Nukentėjusysis ir kaltinamasis greitai prieina prie merginos ir ją pakelia. Kaltinamasis spiria į pravažiuojančio taksi automobilio šoną. 7.03 val. nukentėjusysis pribėga prie Ž. G. ir nustumia jį, kad taksi automobilis galėtų pravažiuoti. Iš vyrų verbalinių judesių matyti, kad po to tarp jų kilo žodinis konfliktas. 7.06 val. prie jų prieina trečias vyras (nenustatyta tapatybė) bandydamas juos išskirti, 7.07 val. kaltinamasis grasindamas gestais rodo smūgio sudavimo ženklus, 7.07.53 val. grėsmingai artinasi prie nukentėjusiojo ir suduoda vieną smūgį į veido sritį, A. K. dėl suduoto smūgio parkrenta ant grindinio. Taigi vaizdo įrašo duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad Ž. G., niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties, kumščiu sudavė smūgį A. K. į veido sritį gatvėje, tai yra viešoje vietoje. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo paneigtos prieš tai aptartais įrodymais ir teismas jas atmeta, laikydamas jas gynybine versija.
Įvertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, panaudoto fizinio smurto pobūdį, intensyvumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją (vietą), nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tyčia. Teismas konstatuoja, kad Ž. G. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.
Žemesnės instancijos teismas
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 284 straipsnyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas Ž. G. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – Ž. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau buvo nustatyta, kad Ž. G. nusikalto neišnykus teistumui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. G. anksčiau 2 kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka. Taigi teismas daro išvadą, kad Ž. G. linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veiksmas. Byloje nėra duomenų apie jo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas skiria Ž. G. laisvės atėmimo bausmes – už BK 138 str. 2 d. 8 p. nustatytą nusikaltimą – 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę, už BK 284 str. – 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 d. 1 p., bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Šiuo metu dėl Ž. G. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendis, kuriuo Ž. G. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ž. G. padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bendrinant bausmes, taikytinos BK 63 straipsnio nuostatos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir Ž. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikoma redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – Ž. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti Ž. G. ir suteikti jam galimybę resocializuotis neizoliuojant jo nuo visuomenės.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Ž. G. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Šioje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 220,29 Eur išlaidų priteisimo už nukentėjusiojo A. K. gydymą (1 t., b. l. 67-68). Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000,00 Eur neturtinės žalos ir 1251,00 turtinės žalos (kurią sudaro patirtos ir būsimos nosies gydymo išlaidos) bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 2-6).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį, teismas pažymi, kad nukentėjusiajam iš karto po 2019-06-08 įvykio buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jos susidarė dėl Ž. G. tyčinių veiksmų sužalojus A. K. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina, ji patvirtinta rašytiniais įrodymais. Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems suteiktų gydymo paslaugų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi iš Ž. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas civilinis ieškinys.
A. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. K. kreipėsi į plastikos chirurgą, gydytoja nustatė nosies deformaciją ir nurodė, būsimos operacijos kainą – 1196,00 Eur, gydytojos konsultacija – 55,00 Eur, dėl to prašo priteisti 1251,00 Eur turtinę žalą. Taigi civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 1251,00 Eur turtinę žalą, kurią sudaro patirtos ir būsimos nosies gydymo išlaidos. Iš teismui pateikto „Y.“ medicinos centro 2020-01-30 čekio matyti, kad už A. K. už suteiktas paslaugas (konsultaciją) sumokėjo 55,00 Eur. Taip pat Y.“ medicinos centro konsultacinės išvados išraše A. K. diagnozuota nosies trauma ir rekomenduojamas chirurginis gydymas planine tvarka, kaina „Y.“ klinikoje – 1196,00 Eur. Faktą, jog nukentėjusiajam A. K. fiksuotas nosies lūžis, patvirtina specialisto išvada bei teismui pateikti išrašai iš A. K. medicininių dokumentų (2 t., b. l. 8-24). Byloje nustatyta, kad dėl Ž. G. tyčinių veiksmų – smūgio nukentėjusiajam į veidą buvo sužalotas A. K. – lūžo nosis. Pažymima, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Iš teismui pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, kad iki šiol nukentėjusiajam nėra atlikta nosies operacija, jis už gydymą dar nėra patyręs išlaidų, išskyrus 55,00 Eur už plastikos chirurgo konsultaciją. Taigi spręstinas klausimas dėl būsimos žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą. Teismas sprendžia, kad gydytojos chirurgės nurodyta kaina (1196,00 Eur) už chirurginį gydymą reali, tikėtina ir protinga. Taigi prašomos priteisti būsimos žalos dydis yra pagrįstas ir jis priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat priteistina 55,00 Eur turtinė žala, kurią sudaro patirtos išlaidos už chirurgo konsultaciją. Todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K. tenkintinas ir iš Ž. G. priteisiama turtinė žala.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. G. nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. K. prašo priteisti 6000,00 Eur neturtinės žalos, nes dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė skausmą, buvo atlikta nosies operacija, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jautėsi prastai, dėl ko kurį laiką negalėjo vykti į komandiruotes, atlikti kitų darbo funkcijų. Šiuo metu netenkina nosies išvaizda – matosi gumbelis, nosis pasidarė jautri, jaučiamas dirginimas. Taigi nukentėjusysis iki šiol jaučia tam tikras neigiamas pasekmes.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. dėl Ž. G. tyčinio veiksmo sukeltų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš Ž. G. neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. A. K. iš kaltinamojo priteistinas 2500,00 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog A. K. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 6000 Eur neturtinę žalą.
Byloje taip pat pareikštas A. K. prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Prašymas pagrįstas ir iš A. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas A. Alimas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas už atstovavimą šioje byloje, iš viso 1500,40 Eur.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).
Nėra abejonių, kad A. K., kaip nukentėjusysis, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajam atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad advokatas pradėjo atstovauti A. K., kai ikiteisminis tyrimas buvo iš esmės baigtas ir jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su nukentėjusiuoju nebebuvo atliekami. Atstovas ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra didelės apimties (2 tomai). Advokato padėjėja Laura Sungailienė surašė 5 lapų civilinį ieškinį, tačiau pastebėtina, kad didžiąją dalį civilinio ieškinio sudaro faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat BPK, CPK, CK, normų, teismų praktikos citavimas. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje (teismas ieškinio dalį neturtinės žalos atlyginimo gerokai sumažino). Bylą nagrinėjant teisme, vyko 6 teisiamieji posėdžiai, iš kurių 3 buvo atidėti (nelaikytina, kad teisminis procesas buvo sudėtingas ir jis užtruko).
Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažindamas, kad nukentėjusysis, pasinaudodamas savo teise turėti atstovą, iš tiesų patyrė tam tikrų išlaidų, kurios yra pagrįstos, priteisia nukentėjusiajam iš Ž. G. 1000,00 Eur išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.
Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – jį paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti Ž. G. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir Ž. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu), atidėti 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ž. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – jį palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės „Vilniaus teritorinės ligonių kasos“ civilinį ieškinį tekinti ir iš Ž. G. priteisti „Vilniaus teritorinei ligonių kasai“ 220,29 Eur.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš Ž. G. priteisti A. K. 1251,00 Eur; civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš Ž. G. priteisti A. K. 2500,00 Eur bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Iš Ž. G. priteisti A. K. patirtas išlaidas – 1000,00 Eur atstovavimo (advokato) paslaugoms šioje byloje apmokėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.