- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-203-579/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40857-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- V. L.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičius V. L. laikino sulaikymo laiką, V. L. paskirta galutinė bausmė – 298 MGL (14 900 Eur) dydžio bauda, kuriai sumokėti nustatytas 36 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. L. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312 redakcija), ir 3.1.2. papunkčio reikalavimus, nustatančio, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, o būtent: dirbdamas (duomenys neskelbtini) traukinio mašinistu ir valdydamas prekinį traukinį Nr. 2633ISV, suformuotą iš šilumvežio 2M-62M-1161 ir 65 dozuojamųjų biralinių vagonų, pakrautų Baltarusijos Respublikoje įmonėse (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d., 21.23 val., išvykusį iš Vaidotų geležinkelio stoties, esančios Vilniuje, Eišiškių pl. 100, į Draugystės geležinkelio stotį, esančią Klaipėdoje, Kairių g. 2, bei ne vėliau nei 2019 m. liepos 11 d., 22.01 val. sužinojęs, kad viename iš sąstato vagonų yra pakrautos akcizais apmokestinamos prekės – dėžės su cigaretėmis, neteisėtai gabeno didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – 63 997 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo banderolėmis, kurių bendra vertė 212 190,10 Eur, iki tarpstočių Kaišiadorys – Livintai ir Jonava – Žeimiai ir šiose vietose sumažindamas traukinio važiavimo greitį iki 15 km/h ir 12 km/h, sudarė galimybę tyrimo metu nenustatytiems asmenims užlipus ant sąstato vagono, pravažiuojant tarpstotes Jonava – Žeimiai ir Žeimiai – Lukšiai, išmesti iš traukinio į mišką prie geležinkelio bėgių 63 997 pakelius cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo banderolėmis, supakuotų į atskirus 64 paketus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti V. L. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje įtvirtintas įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo nuostatas. Pažymima, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu tik kai visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nekaltumo prezumpcijos principas baudžiamojoje teisėje lemia tai, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje vertinant įrodymus dalis teismo išvadų padarytos nesant jas pagrindžiančių įrodymų, nesiremiant išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl tokio neišsamaus, paviršutiniško ir vienpusio įrodymų vertinimo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
2.2. Skunde teigiama, kad liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. M. (D. M.) ir A. T. patvirtino nuteistojo V. L. parodymus, jog traukinių mašinistams iš anksto nėra žinoma, kur tiksliai bei su kokiu konkrečiai prikabintu sąstatu bus važiuojama, tiksli kelionės kryptis ir traukinys sužinomi tik atvykus į depą, kai atsakingas asmuo paskiria tuo metu laisvą traukinį. Tai paneigia liudytojo V. J. parodymus, todėl apygardos teismas šioje dalyje negalėjo jais remtis.
2.3. Anot nuteistojo, liko nepaneigta jo parodymų dalis, kad traukinį jis pristabdė tik dėl ant ratų susidariusių sąslankų. Nors liudytojas V. J. ir nurodė, kad tokiu atveju, vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis, turėjo būti imtasi kitokių veiksmų, bet nuteistasis V. L. niekada neneigė, jog veikė ne pagal nustatytą tvarką ir atliko draudžiamus veiksmus. Liudytojo D. M. parodymai šioje dalyje yra nenuoseklūs. D. M. nurodė, kad jam toks sąslankų nuo ratų nušlifavimo būdas nėra žinomas, bet, kita vertus, neneigė, jog V. L. naudotas būdas yra draudžiamas.
2.4. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra jokio vaizdo įrašo ar kito duomens, iš kurio būtų matoma, jog ant traukinio vagonų sąstato būtų buvęs kas nors užlipęs, nulipęs ar šalia ėjęs. Apygardos teismas neįvertino ir to, kad nei 102, nei 113 kilometre, kuriuose buvo rastos išmėtytos dėžės su cigaretėmis, nuteistojo V. L. valdytas traukinys nebuvo pristabdytas ar sustabdytas ir važiavo standartiniu apie 60 km/h greičiu. Apelianto nuomone, apygardos teismo išvada, kad traukinio tempiamo sąstato pristabdymas, siekiant iš jo išmesti dėžes su cigaretėmis, kuriose buvo po 500 pakelių, nėra būtinas, yra nepagrįsta, nes tokio veiksmo atlikimas traukiniui važiuojant apie 60 km/h greičiu yra ne tik pavojingas, bet ir sunkiai įgyvendinamas. Be to, vien tai, kad nuteistojo V. L. šilumvežiu buvo tempiamas vagonų sąstatas, kuriuose buvo trąšos, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog ant dėžių su cigaretėmis buvo identiškų vagonuose vežtų medžiagų likučiai. Šiai išvadai pagrįsti byloje nėra jokių duomenų.
2.5. Atkreipiamas dėmesys ir į liudytojų E. V. (E. V.) ir J. A. parodymus, jog nepažįstamų asmenų buvo atvežti į mišką už Kauno, tikslios vietos nurodyti negali, kur turėjo vaikščioti pagal traukinio bėgius ir ieškoti išmestų paketų, bet per 30-40 minučių nieko nerado. Be to, liudytojų parodymai nesutampa dėl to, kiek traukinių pravažiavo jiems bevaikštant pagal traukinio bėgius. E. V. nurodė, kad jiems bevaikštant pravažiavo gal dar du traukiniai, o J. A. teigė, jog pravažiavo tik vienas traukinys. Nors ir turėjo galimybę pašalinti šiuos prieštaravimus, bet bylą nagrinėjęs teismas nesikreipė į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos, kiek tuo metu galėjo pravažiuoti traukinių, pateikimo.
2.6. Apelianto teigimu, telefoninių pokalbių fragmentai, kurie fiksuoti 2019 m. spalio 31 d. V. A. tarnybiniame pranešime, bei 2019 m. gruodžio 2–3 d. apžiūros protokole užfiksuota lokomotyvo įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos apžiūra nepatvirtina nuteistojo kaltės. Vien tai, kad nuteistasis negalėjo nurodyti statybininko, su kuriuo kalbėjosi telefonu, pavardės, nesudaro pagrindo besąlygiškai atmesti V. L. parodymus kaip gynybinę versiją. Tuo labiau kad apygardos teismas nepatikrino informacijos apie realiai tuo metu atliekamus statybų ar remonto darbus pas V. L.. Tuo tarpu užfiksuotų tarpusavio liudytojų D. M. ir A. T. telefoninių pokalbių negalima laikyti patikimu įrodymu, kadangi bendraudami tarpusavyje liudytojai tik dalinosi nuogirdomis apie nuteistojo V. L. atleidimo iš darbo aplinkybes, o ne realiai žinomais faktais. Kita vertus, liudytojų tarpusavio telefoniniai pokalbiai buvo užfiksuoti taikant neviešo pobūdžio proceso veiksmus D. M. atžvilgiu, bet nebuvo patikrintas tokių veiksmų atlikimo nei teisinis, nei faktinis pagrindas, todėl neaišku, ar šis įrodymas yra gautas teisėtu būdu ir juo gali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje.
2.7. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes dėl įrodymų vertinimo, skunde teigiama, kad apygardos teismas neįvertino nuteistojo V. L. ir kitų asmenų, dariusių šią nusikalstamą veiką, tarpusavio santykių, V. L. galimybes žinoti rengiamo, o vėliau ir padaryto nusikaltimo aplinkybes, ypač atsižvelgus į tai, jog tarp V. L. ir kitų nenustatytų asmenų jokių telefoninių kontaktų, išskyrus įvykio dieną, nebuvo užfiksuota. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. L. iš esmės neteisėto krovinio gabenime nedalyvavo, tiesiog atsitiktinai atsidūrė netinkamoje vietoje.
2.8. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleista subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra akcizais apmokestinamos prekės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kai akcizais apmokestinamų prekių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, taikoma BK 199² straipsnio 1 dalis arba administracinė atsakomybė. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog neteisėtai įgyja, laiko, gabena, siunčia, naudoja ar realizuoja akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nori taip veikti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta V. L. tiesioginė tyčia gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. D. parodė, kad jam buvo žinoma, jog vagonų sąstatas su kontrabandinėmis cigaretėmis neturėjo būti prikabintas prie V. L. valdyto šilumvežio. Todėl akivaizdu, kad nuteistajam V. L. apie neteisėtus veiksmus iš anksto negalėjo būti ir nebuvo žinoma. Net įvertinus tai, kad V. L. apie viename iš sąstato vagonų pakrautą neteisėtą krovinį galimai neva sužinojo 22.01 val., tačiau jokios bylos aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistajam buvo žinomas neteisėto krovinio pobūdis, t. y. kad tai akcizais apmokestinamos prekės – dėžės su cigaretėmis, tuo labiau jų vertė.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. L. gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo veikoje nustatytų BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad priimant skundžiamą nuosprendį vadovautasi prielaidomis, kadangi byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina V. L. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo, todėl teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
5. Tačiau tokie nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl V. L. kaltės neteisėtai gabenus akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
5.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. BPK 20 straipsnio 5dalyje nustatyta, kad būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai yra teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, tai nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
5.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti įrodymų vertinimo motyvai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo V. L. kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir V. L. kaltei konstatuoti. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
5.4. Būtent nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde byloje surinkti įrodymai vertinami atsietai vieni nuo kitų, veikos padarymo aplinkybės aiškinamos remiantis išimtinai nuteistojo parodymais, nepagrįstai akcentuojant tik tuos įrodymus (jų dalį) ir aplinkybes, atitinkančias V. L. nurodytą įvykių versiją, be jokio objektyvaus pagrindo sumenkinant kitų bylos duomenų įrodomąją reikšmę. Nuteistojo apeliaciniame skunde dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikomasi tos pačios pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme, tačiau visos V. L. ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme jau buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos, o nuteistojo pateikta įvykių versija pagrįstai atmesta kaip prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams bei neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.
6. BK 199² straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant tam nustatytą tvarką. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį asmuo atsako, kai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, pagal straipsnio 2 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama, kai akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo momento. Aptariamo nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia.
7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) Rizikos valdymo informacinėje sistemoje 2019 m. liepos 12 d. fiksuoti du pranešimai: 1) 00.27 val. traukinio Nr. 2635 mašinistas pranešė, kad tarpstotyje 113 kilometre 6 pikete šalia bėgių primėtyta daug dėžių; 2) 01.09 val. traukinio Nr. 3094SV mašinistas pranešė, kad tarpstotyje Jonava – Žeimiai 102 kilometre šalia bėgių primėtyta daug dėžių (t. 1, b. l. 125-126). Atlikus įvykio vietos apžiūrą: 1) tarpstotės Žeimiai – Lukšiai 113 kilometro ruože tarp 7-4 piketų rastos ir paimtos 36 pakuotės su dėžėmis, kuriose iš viso buvo 36 000 cigarečių „Fest“ pakelių (t. 1, b. l. 18-22, 23-29); 2) tarpstotės Žeimiai – Jonava 102 kilometro ruože tarp 6-8 piketo rastos ir paimtos 24 pakuotės su kartoninėmis dėžėmis, kuriose iš viso buvo 27 997 cigarečių „Fest“ pakelių (t. 1, b. l. 45-47, 48-65, 67-69). Taigi, iš viso šalia geležinkelio bėgių rastuose paketuose buvo 63 997 cigarečių „Fest“ pakelių, kurių bendra vertė 212 190,10 Eur (t. 1, b. l. 85-86).
8. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad geležinkelio ruože rastos cigaretės buvo išmestos iš V. L. valdyto traukinio. (duomenys neskelbtini) Rizikos valdymo informacinėje sistemoje 2019 m. liepos 11 d., 23.50 val., buvo užfiksuota, kad važiuojant traukiniui Nr. 2633ISV suveikė gabarito kontrolės įrenginiai (t. 1, b. l. 125-126). Kaip paaiškino liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. J., šie įrenginiai fiksuoja traukinio gabaritą, todėl jei yra atsikišęs krovinys, važiuojant pro tokius vartus nutraukiama viela, tai fiksuojama sistemoje, traukinio mašinistui nurodoma sustoti, kad būtų galima apžiūrėti visą sąstatą. Byloje nustatyta, kad po gabarito kontrolės įrenginio pranešimo nuteistojo V. L. valdomas traukinys sustojo artimiausioje stotyje ir visas traukinio sąstatas buvo apžiūrėtas, bet nebuvo rasta, kas galėjo nutraukti gabarito kontrolės įrenginių vielą. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti tyrėjas M. D. ir V. J., aiškindami galimą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, nurodė, kad traukinio sąstatui vykstant iki paskirties vietos, iš Baltarusijos atvažiavusiuose krovininiuose vagonuose paslėptos kontrabandinės cigaretės būna išmėtomos pagal geležinkelio bėgius, bet nagrinėjamu atveju iš vagono metant dėžę su cigaretėmis galimai buvo kliudyti gabarito kontrolės vartai. Tokie liudytojų paaiškinimai atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi netrukus po to, kai buvo gautas pranešimas apie pažeistą gabarito kontrolės įrenginio vielą, 2019 m. liepos 12 d., 00.27 val., gautas pro tą pačią vietą važiavusio traukinio Nr. 2635 mašinisto pranešimas apie šalia bėgių primėtytas dėžės. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau nutartyje, šiame ruože iš viso rastos 36 pakuotės su cigarečių dėžėmis. Be to, atliekant įvykio vietos apžiūrą užfiksuota, kad ant dėžės, rastos tarpstotės Žeimiai – Lukšiai 113 kilometro ruože tarp 7-4 piketų, matosi raudonos spalvos smulkios granulės (t. 1, b. l. 18-22). Iš bylos medžiagos matyti, kad prekiniu traukiniu Nr. 2633ISV, suformuotu iš 65 dozuojamų biralinių vagonų ir šilumvežio 2M-62M-1161, valdomo V. L., buvo gabenamas mineralinių trąšų krovinys, išskyrus pirmą sąstato vagoną, kuriame buvo gabenamas medžio drožlių ir skiedrų krovinys (t. 1, b. l. 116). Įvertinus gabarito kontrolės įrenginio suveikimą pravažiuojant būtent V. L. valdytam traukiniui, o netrukus po to tame ruože, visiškai netoli gabarito kontrolės įrenginio, pastebėtus paketus bei ant rasto paketo su cigaretėmis buvusių dalelių sutapimą su nuteistojo valdytu traukiniu gabento krovinio turiniu, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad prie geležinkelio bėgių rasti paketai su cigaretėmis buvo išmesti iš nuteistojo V. L. valdyto traukinio.
9. Nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami liudytojais apklaustų E. V. bei J. A., kurie buvo sulaikyti pagal geležinkelio bėgius jiems ieškant iš traukinio išmestų kontrabandinių cigarečių, parodymai, kad tuo metu dar pravažiavo vienas ar du traukiniai. Liudytojų parodymai apie pravažiavusį ne vieną traukinį nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio išvadų pagrįstumu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į formuojamą teismų praktiką, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-199-719/2020 ir kt.). Todėl esant pakankamai neginčytinų duomenų apie paketų su cigaretėmis išmetimą iš nuteistojo V. L. valdyto traukinio, pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus, kokie kiti traukiniai galėjo pravažiuoti pro įvykio vietą, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą, pažeistos nebuvo.
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo išsireikalauta informacija, paneigianti nuteistojo V. L. gynėjo iškeltas abejones dėl nepakitusio traukinio krovinio svorio ir nepažeistų vagonų plombų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) sistemoje nuteistojo V. L. valdyto traukinio su kroviniu masė atskirose stotyse nurodyta ta pati – 6 029 tonos (t. 1, b. l. 121). Kaip teisingai pažymėjo gynėjas, išmetus kontrabandinių cigarečių krovinį, bendras traukinio svoris turėjo sumažėti, tačiau pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą informaciją, traukinio Nr. 2633 vagonai pagal kliento poreikį sveriami nebuvo (t. 3, b. l. 44). Liudytojas V. J. paaiškino, kad sistemoje prie kiekvienos stoties automatiškai nurodytas tas pats traukinio su kroviniu svoris būtent dėl to, kad vykdamas nustatytu maršrutu traukinys nebuvo sveriamas, o traukinio svoris kiekvieno stotyje buvo nurodytas automatiškai. Aiškinantis aplinkybes dėl galimo traukinio vagonų plombų pažeidimo, gauta informacija, kad vagonų iš Baltarusijos priėmimas atliekamas pasienio stotyse, tuo metu (duomenys neskelbtini) darbuotojai atlieka techninę (tikrinant, ar nėra vagonų defektų, dėl kurių vagonas turi būti atkabintas einamajam remontui, bei apžiūrint, ar nėra krovinio nubyrėjimo ar pan.) ir komercinę (tikrinant, ar nepažeisti apatiniai pakrovos / iškrovos mechanizmai ar apatiniai vagonų liukai yra užplombuoti, taip pat ar plombų kiekis atitinka nurodytam dokumentuose) apžiūrą. Į galutinę Draugystės stotį atvykę sąstatai paprastai neapžiūrimi, kadangi jiems nereikalingas išformavimas ir tokiu atveju dažniausiai plombos netikrinamos. Traukinio Nr. 2633ISV galimų vagonų plombų pažeidimų nenustatyta, nes viršutinių liukų plombavimas nebuvo tikrinamas, o buvo tikrinamas tik apatinių iškrovos liukų uždarymo mechanizmų sandarumas. Bendros formas aktas K-34, kuriame paprastai nurodomi techniniai ar komerciniai pažeidimas, nebuvo surašytas (t. 3, b. l. 45). Tai paaiškina, kodėl nebuvo nustatyta traukinio vagonų plombų pažeidimų. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, to paties traukinio su kroviniu svorio nurodymas atskirose stotyse, bei traukinio vagonų plombų pažeidimų neužfiksavimas nepaneigia išvados, kad šalia geležinkelio bėgių rastos cigaretės buvo išmestos iš nuteistojo V. L. valdyto traukinio.
11. Nuteistasis V. L. savo kaltės dėl akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) gabenimo nepripažino ir tvirtino, kad nieko nežinojo apie traukinyje gabenamas cigaretes. Tačiau sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, neapsiribojama vien tik kaltininko subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (veikos padarymo būdą, atliktus konkrečius veiksmus, naudotus įrankius ar priemones ir kita).
11.1. Nuteistojo V. L. veiksmai, valdant traukinį, buvo detaliai ištirti nagrinėjant jo galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus. Nustatyta, kad V. L. prieš 8 laipsnių įkalnę Kaišiadorių – Livintų tarpstotyje, Kaišiadorių stoties prieigose, atliko traukinio stabdymą ir sumažino traukinio važiavimo greitį nuo 70 km/h iki 62 km/h, nors didžiausias leidžiamas traukinio greitis parengtu maršrutu, šviesoforams signalizuojant leidžiamais žiburiais, per stotį yra 80 km/h, po to valdant traukinį 8 laipsnių įkalne, V. L. naudojo tiesioginio veikimo lokomotyvo stabdį, dėl V. L. sąmoningų veiksmų valdant traukinį tarpstotyse Kaišiadorys – Livintai ir Jonava – Žeimiai traukinio važiavimo greitis buvo sumažintas atitinkamai iki 15 km/h ir 12 km/h, kai leistinas kritinis minimalus greitis pagal lokomotyvo technines traukos charakteristikas yra 20 km/h (t. 1, b. l. 109-110).
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Nuteistasis neneigė atlikęs nurodytus veiksmus ir itin ženkliai sumažinęs traukinio važiavimo greitį. Liudytojas V. J. nurodė, kad tokie V. L. veiksmai yra nelogiški, kadangi nuokalnėje prieš stačią įkalnę kaip tik stengiamasi važiuoti kuo didesniu greičiu, bet neviršijant 80 km/h greičio, tuo labiau greitis sąmoningai nėra mažinamas kylant į įkalnę. Pirmosios instancijos teisme V. L. paaiškino, kad tiesioginį lokomotyvo stabdį iš pradžių nuokalnėje naudojo, nes dėl didelio sąstato svorio nebuvo saugu pasiekti maksimalų leidžiamą greitį, o kildamas į Livintų kalną stabdė, nes dėl stabdymo nuokalnėje ant ratų atsirado sąslankos ir pradėjo bildėti ratai, todėl jis norėjo nušlifuoti ratus taikydamas žinomą, nors ir neleistiną metodą. Tačiau pirmosios instancijos teisme apklausti traukinio mašinistai D. M. ir A. T. parodė, kad jiems toks ir neva V. L. naudotas metodas nėra žinomas. Liudytojas V. J. taip pat paneigė nuteistojo parodymus apie galimą sąslankų ant ratų susidarymą, nes tai neabejotinai būtų užfiksavusi geležinkelio ruože išdėstyta įranga, be to, V. L. kaip mašinistas turėjo pareigą pranešti apie sąslankų susidarymą tam, kad artimiausioje stotyje būtų patikrinta lokomotyvo techninė būklė, bet apie tai nepranešė.
11.3. Be to, išnagrinėjus V. L. veiksmus valdant traukinį, nustatyti šiurkštūs darbo proceso ir darbo drausmės pažeidimai: 1) važiuojant 8 laipsnių įkalne ir naudojant tiesioginio veikimo lokomotyvo stabdį, stabdžių cilindrai buvo pripildyti iki maksimalaus slėgio, taip sukuriant maksimalią stabdžių trinkelių ir ratlankių apkrovą, sukeliant nereikalingą jų dėvėjimąsi ir didelę riziką eismo saugai dėl galimo aširačių užstrigimo ir čiuožimo bei iščiuožų susidarymo, bėgių sugadinimo, ratlankių prasisukimo, neigiamą dinaminių jėgų poveikį traukinyje; 2) traukinio važiavimo greitis buvo mažesnis už 20 km/h leidžiamą kritinį minimalų greitį pagal lokomotyvo traukos charakteristikas, taip perkraunant lokomotyvo jėgaines ir sukeliant didžiulę traukos generatorių, traukos ir vidaus degimo variklių gedimų bei gaisro kilimo riziką; 3) apie V. L. teigimu atsiradusias sąslankas ant lokomotyvo aširačių neinformuoti atsakingi darbuotojai ir tai nepažymėta T-44ŠL formos Lokomotyvo techninės būklės žurnale (t. 1, b. l. 109-110). Taigi, V. L. teigimu jo atliktas stabdymas tiesioginiu lokomotyvu stabdžiu yra ne tik nelogiškas, bet ir sukėlė didelį pavojų lokomotyvo techninei būklei ir saugiam traukinių eismui, o tai paneigia nuteistojo teiginius apie stabdymą lokomotyvo stabdžiu neva siekiant užtikrinti saugų važiavimą ir pašalinti techninius nesklandumus.
11.4. Ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) buvo išsireikalauta V. L. valdytame lokomotyve Nr. 2M-62M-1161 įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų filmuota medžiaga, kuri ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėta dalyvaujant tyrėjui ir vertėjai (t. 1, b. l. 136-138). Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad 2019 m. liepos 11 d., 22.32 val., V. L. atsiliepia telefonu, trumpai kalbasi, paskui padeda telefoną. Apie 22.40 val. V. L. traukia svirtį, galimai mažina greitį, 22.46 val. atidaro šoninį langą, išlindęs per šoninį langą žiūri, pažiūrėjęs toliau valdo traukinį, paskui dar du kartus išlenda per šoninį langą. 22.48 val. suskamba telefonas, atsiliepęs V. L. kalbasi rusų kalba, girdimi pokalbio fragmentai: „taip ... taip taip taip ... ne, tai aš paliepsiu, o šiaip aš galiu pavažiuoti ... tu spėsi ... Jonava tiktai... kad iš karto ...“. 22.50 val. V. L. uždaro šoninį langą. 22.52 val. V. L. vėl kalbasi telefonu, girdimi pokalbio fragmentai: „prie Jonavos ... čia negaliu ... tada ten ant to kalno ... ant jo arba ne ... nedarykite to, nes iš karto atlėks“. V. L. toliau valdo traukinį, tris kartus paima telefoną, bet pokalbis nefiksuojamas, 23.09 val. V. L. skambina telefonu ir pasako, kad sustojo Gaižiūnuose, baigia pokalbį. Traukinys sustoja 23.13 val., 23.17 val. pradeda judėti, 00.02 val. traukinys vėl sustoja, V. L. išlipa į lauką, girdisi, kaip jam sakoma, kad apžiūrėjo dešimt vagonų, bet nieko nėra, V. L. atsako, kad gal taip trūko, 00.50 val. traukinys pradeda judėti.
11.5. Taip pat byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) darbuotojo V. A. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame išdėstyti V. L. valdyto lokomotyvo vaizdo kameromis užfiksuoti pokalbiai telefonu (t. 3, b. l. 18). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 22.48 val. vykusio pokalbio metu V. L. nurodė, kad „taip taip taip. Neperbėgsi ne??? Tai aš įsibėgėju? Ne??? Tu suspėsi??? Nematau, tikriausia nebus. Jonavoje, tik į kalną, taip taip, toli ne, ne, nereikia??? Jeigu iš karto, tai aš???“, 22.52 val. vykusio pokalbio metu V. L. nurodė, kad „Jonavoje??? Taip ten už stoties ant kalno. Taip ten irgi atidarytas. Taip ten vieta. Čia nieko nebus xxx ??? Čia negaliu xxx ??? A tai mes??? Nors yra kur nors ant jo ar ne??? Čia tam kalne??? Mažiau xxx ir viskas. Nesigauna??? xxx Nedarykit, nes kaip tik atskris??? Trumpai iš karto tenai į Jonavą ??? xxx Nesigauna“, 23.09 val. vykusio pokalbio metu V. L. nurodė, kad „viskas, Gaižiūnuose sustojau“, 00.38 val. vykusio pokalbio metu V. L. nurodė: „Taip klausau. Ką tu sakai. Gerai, tiktai numušėm gabarito vartus??? Tai ten viskas gerai, taip?“.
11.6. Pažymėtina, kad apžiūros protokolas ir tarnybinis pranešimas yra antriniai įrodymų šaltiniai, kuriuose aprašyti pirminiame įrodymų šaltinyje, šiuo atveju tai vaizdo su garsu įrašas, užfiksuotos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje pirminis įrodymų šaltinis – vaizdo su garsu įrašas buvo tiesiogiai ir betarpiškai ištirtas teisiamajame posėdyje. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagarsintos apžiūros protokole bei tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Teisiamajame posėdyje nei nuteistasis, nei jo gynėjas nereiškė jokių pastabų dėl užfiksuotame įraše girdimų ir surašytuose procesiniuose dokumentuose nurodytų V. L. pokalbių neatitikimo. Užfiksuotų pokalbių turinys nėra ginčijamas ir apeliaciniame skunde. Nors dėl didelio pašalinio triukšmo lokomotyvo kabinoje girdimi tik atskiri V. L. telefoninių pokalbių fragmentai, bet, priešingai nei teigiama skunde, užfiksuotos atskiros frazės leidžia teismui neginčytinai spręsti dėl pokalbių pobūdžio, ypač vertinant juos kitų aplinkybių kontekste.
11.7. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, lokomotyvo kabinoje užfiksuoti V. L. veiksmai ir pokalbiai vertintini kartu su iš telekomunikacijų operatorių gautais duomenimis (t. 1, b. l. 167-176, 197-199). Iš V. L. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos išklotinių matyti, kad valdydamas traukinį jis kontaktavo su asmeniu, kuris naudojosi išankstinio apmokėjimo paslaugai priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Išanalizavus V. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudoto telefono numerių išklotines, nustatyta, kad pirmąjį skambutį iš minėto telefono numerio V. L. priėmė 2019 m. liepos 11 d., 22.01 val., pokalbio trukmė 163 sekundės. Tuo metu V. L. telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 579A, esančio Rykantų k., Trakų raj., o nenustatyto asmens naudotas telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 055D, esančio Pagirių k., Vilniaus raj. Po to V. L. priėmė skambutį iš nenustatyto asmens 22.22 val., pokalbio trukmė 152 sekundės, tuo metu V. L. telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 242A, esančio Petkaučiznos k., Kaišiadorių raj., nenustatyto asmens telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 579C, esančio Rykantų k., Trakų raj. Kitas V. L. ir nenustatyto asmens tarpusavio pokalbis vyko 22.31 val., skambučio trukmė 15 sekundžių, jo metu V. L. telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 242B, esančio Petkaučiznos k., Kaišiadorių raj., o nenustatyto asmens telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 433F, esančio Sodų g. 11, Elektrėnuose. Kitas V. L. ir nenustatyto asmens pokalbis fiksuotas 22.47 val., pokalbio trukmė 161 sekundė, pokalbio metu V. L. telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 866C, esančio Smilgių k., Kaišiadorių raj., nenustatyto asmens telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 241C, esančio J. Basanavičiaus g. 29A, Kaišiadoryse. Prie tų pačių ryšio bokštų nuteistojo ir nenustatyto asmens telefonai jungėsi ir 22.51 val. vykusio tarpusavio pokalbio, trukusio 128 sekundes, metu. 23.08 val. V. L. vėl skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui, pokalbio trukmė 13 sekundžių, V. L. telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. D86B, esančio Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, nenustatyto asmens telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 869D, esančio Pravieniškių I k., Kaišiadorių raj. Paskutinis tarpusavio pokalbis fiksuotas 2019 m. liepos 12 d., 00.36 val., pokalbio trukmė 34 sekundės, V. L. telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. 863A, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g. Kėdainiuose, nenustatyto asmens telefonas jungėsi prie ryšio bokšto Nr. D87C, esančio Pušynėlio k., Jonavos raj. Taigi, kaip matyti iš V. L. ir nenustatyto asmens elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos (numerių išklotinių), asmens, su kuriuo valdydamas traukinį kontaktavo nuteistasis, maršrutas visiškai atitinka V. L. valdyto traukinio maršrutą.
11.8. Sugretinus tarpusavio pokalbių metu pasakytas frazes su V. L. atliktais veiksmais valdant traukinį, akivaizdu, kad traukinio stabdymą nulėmė ne noras užtikrinti saugų lokomotyvo su sąstatu važiavimą, sąslankų nuo ratų pašalinimą, o bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl kontrabanda iš Baltarusijos įvežtų ir traukinio vagonuose paslėptų cigarečių išmetimo iš važiuojančio traukinio. Kaip galima suprasti iš pokalbių, valdomo traukinio greičio sumažinimas, netgi mažesnio už rekomenduojamą techninėse charakteristikose, įkalnėje buvo reikalingas tam, kad ant traukinio vagonų galėtų patekti pašaliniai asmenys, visgi iš pradžių galimai tai nepavyko, todėl V. L. nurodė kitą vietą, kur dar būtų galima atlikti tą patį veiksmą. Būtent po traukinio greičio sumažinimo sekusiuose geležinkelio ruožuose buvo rasti išmėtyti paketai su cigaretėmis. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad paketų su cigaretėmis išmetimui iš traukinio vagono traukinio važiavimo greitis įtakos neturėjo, todėl traukinio važiavimo greičio nesumažinimo tuose geležinkelio ruožuose, kur buvo rasti išmesti paketai su cigaretėmis, nėra pagrindo vertinti kaip paneigiančio nuteistojo V. L. kaltę. Taip pat byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti nuteistojo V. L. parodymais, kad kalbėdamas telefonu galvojo, jog bendrauja su jo namą statančiais statybininkais. Nuteistasis negalėjo nurodyti nei tariamų statybininkų kontaktinių duomenų, nei pateikti kitų vykdytas statybas patvirtinančių dokumentų.
12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad V. L., valdant traukinį Nr. 2633ISV, buvo žinoma apie traukinio vagonuose paslėptas cigaretes. Tai, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, rodo ne tik atlikti veiksmai valdant traukinį, bet ir pokalbių telefonu turinys. Iš užfiksuotų V. L. pokalbių telefonu matyti, kad jis ne tik vykdė nenustatyto asmens nurodymus, bet ir aktyviai patarinėjo, kurioje geležinkelio ruožo vietoje galima būtų įgyvendinti nusikalstamą sumanymą ir iš traukinio vagonų išmesti paketus su cigaretėmis. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti apie tai, kad V. L. suprato savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą ir sąmoningais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju V. L. veiksmai BK 199² straipsnio prasme teisingai buvo įvertinti kaip neteisėtas akcizinių prekių gabenimas.
13. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog prieš atvykstant į darbą traukinių depe V. L. nebuvo žinoma, kokiu maršrutu jis važiuos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo išsireikalautos Darbo ginčų komisijos išnagrinėtos V. L. darbo bylos skaitmeninės kopijos, V. L. dar 2019 m. liepos 10 d. pasirašytinai buvo supažindintas su iškvietimu į darbą 2019 m. liepos 11 d., iškvietimo šaknelėje nurodytas Nr. 2633KL atitinka V. L. valdyto traukinio numerį ir važiavimo kryptį į Klaipėdą. Tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad V. L. buvo iš anksto žinoma apie traukinio vagonuose paslėptas cigaretes. Kita vertus, dėl šios aplinkybės V. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu neteisėtai gabenęs akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes nuo ne vėliau kaip 2019 m. liepos 11 d., 22.01 val. Šis laikas sietinas su pirmuoju užfiksuotu V. L. ir nenustatyto asmens tarpusavio pokalbiu, kai nuteistajam neabejotinai tapo žinoma apie gabenamą neteisėtą krovinį. Todėl liudytojais apklaustų kitų mašinistų D. M. ir A. T. parodymai apie tai, kad atskirais atvejais atvykus į darbą galėjo būti priskirtas ir kitas traukinys nei nurodyta iškvietimo šaknelėje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Atskirai pasisakytina apie byloje esančius užfiksuotus liudytojo D. M. telefoninius pokalbius su A. T., kuriais grįsdamas nuteistojo V. L. kaltę rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog liudytojo D. M. telefoninių pokalbių ikiteisminio tyrimo metu buvo klausytasi neteisėtai, kadangi byloje yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria buvo leista klausytis D. M. pokalbių telefonu (t. 1, b. l. 142-143). Kaip matyti iš Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir jo priedo, 2019 m. rugpjūčio 27 d. 12.27 val. ir 14.44 val. buvo užfiksuoti D. M. ir A. T. tarpusavio telefoniniai pokalbiai, kurių metu liudytojai kalbėjosi ir apie iš darbo atleistą V. L. (t. 1, b. l. 144-145). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai paaiškino, kad pokalbių metu dalijosi darbovietėje girdėtais gandais, nuogirdomis. Tai iš esmės atitinka ir užfiksuotų liudytojų tarpusavio pokalbių turinį. Pokalbio metu A. T. klausė, ar D. M. girdėjo apie V. L. atleidimą, D. M. atsakė, kad kažką girdėjo, bet nelabai žino, kas vyko. Kito pokalbio metu A. T. papasakojo D. M. daugiau aplinkybių apie V. L., bet visas pasakojimas grindžiamas tuo, kad liudytojas iš kažko girdėjo kaip V. L. lakstė lokomotyvo kabinoje ir kalbėjosi telefonu. Akivaizdu, kad dviejų liudytojų tarpusavio pokalbio metu buvo pasidalinta nuogirdomis, sužinotomis iš nežinomo(ų) informacijos šaltinio(ių). Tokios nuogirdos negali būti pripažįstamos nuteistojo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurių visumos pakanka V. L. kaltei konstatuoti ir nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.
15. Be to, aptariant užfiksuotus D. M. ir A. T. tarpusavio pokalbius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad surašant skundžiamą nuosprendį iš dalies nebuvo laikytasi nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65(7.1.2) buvo patvirtinti Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai. Standartų priedo „Rekomendacijos dėl teismų sprendimų formos, turinio ir struktūros“ 21 punkte nustatyta, kad teismo sprendimai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos, be nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, jų junginių, pastabų ir dviprasmybių – taisyklinga, administraciniam stiliui būdinga kalba. Tekstas turi būti tikslus, aiškus, logiškas, o jame išdėstyta informacija teisinga, argumentuota, neprieštaringa, nesikartojanti, 23 punkte numatyta, kad teismo sprendime nevartotina užgauli, įžeidžianti, banali, buitinė, globėjiška ar perdėtai sudėtinga teisinė kalba. Pagal priedo 26 punktą, nurodyti reikalavimai tiek, kiek įmanoma, taikomi ir cituojant. Pavyzdžiui, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai būtina, teismas neturėtų cituoti keiksmažodžių, užgaulaus, įžeidžiančio, įžūlaus ar kito kalbos ar moralės reikalavimų akivaizdžiai neatitinkančio teksto. Nagrinėjamoje byloje priimtame nuosprendyje ne kartą cituojamas liudytojo D. M. telefoninio pokalbio metu pasakytas išsireiškimas rusų kalba, rodantis per didelį pasitikėjimą, suįžūlėjimą (nuosprendžio 3 lapas 5 pastraipa, 8 lapas 25.1 pastraipa, 15 lapas 54 pastraipa), kuris prilygintinas necenzūrinio pobūdžio išsireiškimams, nors kiti to paties pokalbio metu išsakyti keiksmažodžiai ir necituojami.
16. Dėl nuteistojo V. L. veikos atribojimo nuo administracinės atsakomybės, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 199² straipsnio 1 dalis), ir akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 199² straipsnio 2 dalis). Skundžiamame nuosprendyje apelianto veika kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nenurodant jokių motyvų, vien tik atsižvelgus į rastų cigarečių kiekį ir pagal Muitinės departamento patvirtintą metodiką atliktą jų įvertinimą. Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis veikos požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant apelianto veiksmus kaip neteisėtą disponavimą (gabenimą) akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal BK 199² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad V. L. suvokė ne tik pavojingą nusikalstamos veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, bet ir, kad jis bent bendrais bruožais suvokė Lietuvos Respublikos teritorijoje gabentų cigarečių kiekį. Byloje nustatyta, kad V. L. valdomu traukiniu buvo gabenama 63 997 cigarečių „Fest“ pakelių, kurių bendra vertė 212 190,10 Eur. Apytiksliai vieno pakelio vertė sudaro 3,32 Eur (212 190,10 Eur / 63 997). Kadangi vienoje gabentoje dėžėje buvo supakuota po 500 cigarečių pakelių, todėl vienos dėžės vertė siekia 1 660 Eur (500 x 3,32 Eur). Atitinkamai 150 MGL (7 500 Eur) riba būtų viršyta gabenus daugiau nei 4 dėžes, o 250 MGL (12 500 Eur) riba būtų viršyta gabenus daugiau nei 7 dėžes cigarečių. Iš esmės tokį kiekį cigarečių iš vienos vietos į kitą būtų galima netgi pernešti arba pervežti naudojant paprastą lengvąjį automobilį. Nagrinėjamoje byloje pervežta ženkliai daugiau cigarečių nei baudžiamajame įstatyme numatytos ribos diferencijuojančios baudžiamąją atsakomybę, taip pat atskiriančios baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pasirinktas cigarečių gabenimo būdas, jas gabenant traukiniu, sudėtingas šių akcizais apmokestinamų prekių iškrovimas (išmetimas) iš traukinio, tokiems veiksmams pasitelktų asmenų kiekis, rodo akivaizdų ketinimą gabenti itin didelį kiekį cigarečių. Neteisėtai gabenant tik kelias dėžes akcizais apmokestinamų prekių, tokio sudėtingo gabenimo (kartu ir pakrovimo, išmetimo, surinkimo) būdo kaštai gerokai viršytų tikėtiną naudą. Tai neabejotinai suprato ir nuteistasis V. L., nors jis galimai ir nežinojo tikslaus gabenamų cigarečių kiekio.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. L. veikoje nustatyti visi BK 199² straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
18. Tačiau nepaisant to, kad nuteistojo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, skundžiame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog iš V. L. valdomo traukinio išmesti cigarečių „Fest“ pakeliai buvo supakuoti į atskirus 64 paketus. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 7 pastraipoje, įvykio vietos apžiūros metu tarpstotės Žeimiai – Lukšiai 113 kilometro ruože tarp 7-4 piketų rastos ir paimtos 36 pakuotės su cigaretėmis, tarpstotės Žeimiai – Jonava 102 kilometro ruože tarp 6-8 piketo rastos ir paimtos 24 pakuotės su cigaretėmis, t. y. iš viso buvo rasta ir paimta 60 atskirų paketų su cigaretėmis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos nuteistojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad iš traukinio išmestos cigaretės buvo supakuotos į atskirus 60 paketų. Šios aplinkybės patikslinimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nelaikytinas faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis, dėl ko būtų pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
19. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl V. L. paskirtos bausmės. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad V. L. anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka, dirba, turi sukūręs šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat įvertinta, jog V. L. pripažintas kaltu dėl baigto tyčinio sunkaus nusikaltimo bei kad neteisėtai gabentų akcizais apmokestintų prekių vertė beveik 17 kartų viršijo nustatytą 250 MGL dydžio ribą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti V. L. paskirtos bausmės. Nuteistajam parinkta bausmės rūšis – bauda, taip pat paskirtos baudos dydis, artimas numatytai minimaliai ribai už sunkų tyčinį nusikaltimą, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje V. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, nustatant, kad iš traukinio prie geležinkelio bėgių išmesti 63 997 pakeliai cigarečių „Fest“, paženklinti Baltarusijos Respublikos akcizo banderolėmis, buvo supakuoti į atskirus 60 paketų.