Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1075-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
2S-1075-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00162-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Suinteresuotas asmuo
K. G.
Skolininkas
K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1075-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00162-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11.; 3.5.24. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-126-213/2017 pagal antstolės M. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas K. G., išieškotoja bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Maple Leaf Stadiums Baltic“, kuria antstolės pareiškimas patenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė M. G. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti klausimą dėl skolininko K. G. teismo įpareigojimo nevykdymo. Nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. antstolės kontoroje gautas Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas dėl skolininko įpareigojimo perduoti UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto administratorei A. M. įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą K. G., adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) grąžintas neįteiktas, todėl su juo susisiekta telefonu ir jis buvo informuotas apie teismo sprendimą ir paprašytas atvykti į antstolės kontorą, kad jam galėtų būti įteiktas raginimas. 2016 m. liepos 21 d. K. G. elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad akcininkų prašymu buvo tapęs UAB „Maple Leaf Stadium Baltic“ vadovu. Buvęs įmonės vadovas A. B. jam neperdavė nė vieno įmonės dokumento ir jokių įmonės lėšų. Vėliau jam nei su A. B., nei su įmonės akcininkais susisiekti nepavyko, todėl negalėjo juridiškai atsisakyti pareigų įmonėje. 2016 m. liepos 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą K. G. paskelbtas internetu www.antstoliai.lt. 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Maple Leaf Stadium Baltic“ bankroto administratorė A. M. informavo antstolę, kad K. G. teismo nutartimi numatyto įpareigojimo neįvykdė.Suinteresuotas asmuo K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Maple Leaf Stadium Baltic“ direktoriumi buvo „tik ant popieriaus“. Jam tapus direktoriumi, buvęs direktorius neperdavė jokių įmonės dokumentų. Vieną kartą kreipėsi į antstolį, kad A. B. būtų įteiktas pranešimas dėl įmonės dokumentų perdavimo, tačiau to padaryti nepavyko. Apie tai, kad antstolė M. G. gavo vykdyti Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, sužinojo iš bankroto administratoriaus 2016 metais. Teigė, kad neturi jokių įmonės dokumentų ir neturi, ką perduoti. Laikė, kad jo kaltės dėl to nėra, teismas turi surasti A. B. ir iš jo išreikalauti įmonės dokumentus.2017 m. vasario 6 d. suinteresuotas asmuo K. G. pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodė, kad UAB „Maple Leaf Stadium Baltic“ dokumentai bei turtas buvo areštuoti ir paimti antstolio padėjėjo N. A. dar 2007 m. Prašė teismo kreiptis į Antstolių rūmus dėl informacijos suteikimo, kam buvo perduotos atleisto antstolio R. V. žinioje buvusios UAB „Maple Leaf Stadium Baltic“ vykdomosios bylos, ir jas išsireikalauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino – paskyrė K. G. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolės M. G. reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant terminą nuo 2016 m. liepos 28 d.Teismas konstatavo, kad, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nutarties šioje civilinėje byloje, jokie nauji įrodymai nebėra priimami ir negali būti nagrinėjami, todėl K. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo K. G. grindžia dokumentais, priimtais dar 2008 metais. Duomenų, kad jis tik dabar sužinojo apie aukščiau nagrinėtas bylas, susijusias su šia įmone, kurios vadovu jis buvo paskirtas dar 2008 metais, K. G. teismui nepateikė.Teismas nurodė, kad skolininko K. G. atsakomybė kyla iš bendrojo pobūdžio skolininko pareigos, kylančios iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642, 644 straipsniai). Šios bylos specifika yra ta, kad vykdymas kildinamas iš bankroto teisinių santykių ir apima viso įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, todėl skolininkui taikytina procesinė atsakomybė, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.Iš antstolės M. G. pateiktos vykdomosios bylos, iš skolininko K. G. ir bankroto administratorės A. M. paaiškinimų, byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad skolininkas K. G. iki šiol neįvykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. išduoto vykdomojo rašto, kuriuo jis buvo įpareigotas per 15 dienų perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pateikti įmonės dokumentų negalėjo dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, nes buvęs įmonės direktorius jam neperdavė įmonės turto ir dokumentų, tačiau K. G. teismui negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo išdėstytas aplinkybes. Taip pat K. G. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad visais leistinais būdais bandė atgauti įmonės, kurios vadovu buvo nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., dokumentus (nors teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kad buvo paskirtas įmonės vadovu ir kada jo įgalinimai kaip vadovo buvo nutraukti).Todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad K. G. teismo skirto įpareigojimo, t. y. perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei, neįvykdė ir toliau nevykdo, o kad perduoti įmonės dokumentų ir turto negali dėl to, kad jis pats nei dokumentų, nei įmonės turto neperėmė, jis neįrodė jokiais leistinais įrodymais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad skolininkas teismo posėdžio metu nenurodė objektyvių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, nepateikė įrodymų, be to, nenurodė, kokių priemonių imsis, kad teismo sprendimas visgi būtų įvykdytas, į pažeidimo trukmę, teismas sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas skirti skolininkui K. G. 10 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojo UAB „Maple Leaf Stadium Baltic“ naudai (CPK 771 straipsnio 5, 6 dalys). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio bauda yra pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo K. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą K. G. skyrimo; taip pat prašo priimti naujus įrodymus ir atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas apeliantui tinkamai neišaiškino jo teisių civilinėje byloje ir pareigos pateikti nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, dėl ko pažeidė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kad byloje yra įrodinėjamos sudėtingos aplinkybės, kad tretieji asmenys apeliantui nėra perdavę įmonės dokumentų ir turto (sunku įrodyti tai, ko nėra įvykę), apeliantui teismo posėdžio metu pateikus paaiškinimus, kad jam jokie įmonės dokumentai ar turtas nebuvo perduoti, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis ir 179 straipsnio 1 dalis). Teismui nesudarius galimybių apeliantui tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, t. y. pateikti paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus bei pasirūpinti, kad jam byloje atstovautų advokatas, buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, lėmę neteisingą bylos išnagrinėjimą ir neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus antstolės ir bankroto administratorės paaiškinimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas apskritai turi galimybę vykdyti teismo įpareigojimą dėl dokumentų ir turto perdavimo. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad apeliantas apie reikalavimą perduoti bankroto administratorei dokumentus ir turtą sužinojo tik 2016 m. liepos 21 d., antstolei jam paskambinus telefonu. Tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kada apeliantui buvo įteikta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ iškelta bankroto byla, ar antstolės patvarkymas. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį apeliantas gavo tik 2016 m. rugsėjo 30 d. kitoje civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje susiklosto faktinė situacija, kai bankroto administratorė nesistengė įvertinti apelianto nurodomų aplinkybių dėl dokumentų neperdavimo, t. y. nesprendė, ar jos objektyviai pateisinamos. Šių aplinkybių taip pat tinkamai netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Teismas formaliai vertino apelianto teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jį paskyrus įmonės likvidatoriumi, jam dokumentai nebuvo perduoti, nors skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad galimai apeliantui nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Galiausiai teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apeliantas nenurodė, kokių priemonių imsis, kad teismo sprendimas visgi būtų įvykdytas. Tačiau tokie teismo motyvai ir bylos aplinkybių vertinimas yra nelogiškas, nes įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organų įgaliojimai pasibaigia, o įmonės valdymas perduodamas teismo paskirtam bankroto administratoriui. Teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad įmonės dokumentus turi apeliantas, dėl ko jis sąmoningai vengia vykdyti teismo įpareigojimą ar elgiasi nesąžiningai. Teismas taip pat visiškai nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dėl įmonės dokumentų išreikalavimo iš A. B. kreipėsi į antstolį D. B., kuris A. B. nerado. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikiami nauji įrodymai, kurie patvirtina apelianto teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad apeliantas neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti teismo įpareigojimo bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus, nes jie jam nebuvo perduoti. Bankroto administratorei dar 2016 m. liepos 21 d. buvo žinoma, kad UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ neturi jokio turto, kas reiškia, kad apelianto įpareigojimas perduoti įmonės turtą negali būti įvykdytas; tuo tarpu apelianto įpareigojimas perduoti įmonės turtą pagal 2005 metų balansą yra nepagrįstas. Apeliantas įmonės likvidatoriumi viešame registre registruotas tik 2008 m. rugsėjo 2 d., todėl įmonei faktiškai nevykdant jokios veiklos nuo 2007 metų, ir buvusiam įmonės direktoriui A. B. neperdavus jokio įmonės turto ar dokumentų, apeliantas neturi jokių galimybių įvykdyti ir teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus. Teismui atsisakius priimti naujai pateikiamą įrodymą (Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-242-173/2008) ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, liko neįvertinti duomenys apie UAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ iškeltas civilines bylas.Teismas, paskyręs apeliantui baudą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad baudos paskyrimas negarantuos, jog įmonės dokumentai bus perduoti bankroto administratorei. Esant objektyvioms aplinkybėms, pateisinančioms dokumentų neperdavimą, skundžiama nutartimi paskirta bauda prieštarauja sankcijos keliamam tikslui nubausti ir skatinti įvykdyti teismo įpareigojimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl jam turėjo būti žinomos procesinės teisės, tad formaliai naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.Šios civilinės bylos dalykas yra iš esmės susijęs su Kauno apygardos teisme iškelta BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto byla. Pastarojoje teismas dar 2017 m. sausio 5 d. teismo posėdyje, aiškindamasis faktines aplinkybes dėl buvusio likvidatoriaus K. G. įmonės dokumentų bei turto neperdavimo, t. y. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties nevykdymo, išaiškino K. G. teisę pateikti visus turimus įrodymus ar iškviesti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti/ paneigti K. G. nurodomas aplinkybes dėl įmonės turto ir dokumentų neturėjimo.Nagrinėjama civilinė byla buvo išnagrinėta ne vieno, bet dviejų teismo posėdžių metu, kuriuose asmeniškai dalyvavo ir apeliantas. Taigi teismas apeliantui sudarė visas galimybes tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, byla buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai.Apeliantas nėra nuginčijęs Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. vykdomojo rašto teisėtumo, todėl galiojantis vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas, o jo nevykdant, kyla teisinės pasekmės, numatytos CPK 771 straipsnio 5 dalyje.Apeliantas nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jo veiksmų aktyvumą siekiant iš buvusių įmonės valdymo organų perimti įmonės turtą ir dokumentus.Teismas neprivalėjo analizuoti faktinės aplinkybės, kada apeliantui buvo įteikta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, nes ši aplinkybė buvo svarbi ir vertinama vykdomojo rašto išdavimo stadijoje.Apelianto 2016 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu bankroto administratorei atsiųstas paaiškinimas, kad įmonės dokumentų ir turto jis neturi, nes jam jų neperdavė buvę valdymo organai, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.Apeliantas neteisingai ir nepagrįstai interpretuoja aplinkybę dėl įmonės turto neturėjimo bankroto bylos iškėlimo momentu, ką nustatė bankroto administratorė. Remiantis įmonės pirmu ir paskutiniu balansu, pateiktu už 2005 metus, įmonė turėjo turto už 1 338 803 Lt, kuris įmonės kreditorių interesų pagrindu privalėjo būti išsaugotas iki bankroto bylos iškėlimo momento, tačiau tai nebuvo padaryta dėl įmonės buvusių valdymo organų galimų tarpusavio nesutarimų.Priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, 2016 m. lapkričio 2 d. bankroto administratorė į antstolę nesikreipė dėl baudos apeliantui skyrimo, o 2016 m. lapkričio 2 d. elektroniniu laišku atsakė į antstolės paklausimą, kad apeliantas iki šiol nėra įvykdęs Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties. Būtent šios aplinkybės pagrindu antstolė 2016 m. lapkričio 8 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Taigi atmestini apelianto argumentai, kad bankroto administratorė sąmoningai vilkino laikotarpį nuo vykdomojo rašto išdavimo iki 2016 m. lapkričio 2 d. ir nesikreipė dėl baudos apeliantui skyrimo.Sisteminis CPK 18 straipsnio ir 771 straipsnio 5 dalies aiškinimas pagrindžia išvadą, kad asmenys, nevykdantys jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo nutarčių/ vykdomųjų raštų, turi būti drausminami taikant tam tikras poveikio priemones, šiuo konkrečiu atveju – piniginę baudą.Apelianto prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliaciniame procese yra akivaizdžiai susijęs su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimu, todėl, remdamasis CK 1.5 straipsniu ir CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti šiuos įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, todėl apelianto prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria už pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus nevykdymą apeliantui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio pagrindu paskirta piniginė bauda.Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus ir kitus su bankroto procesu susijusius klausimus, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: <...> po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų <..>.Taigi tiek pareiga perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus (jos subjektai, pareigos turinys), tiek teisinės pasekmės, atsirandančios šios pareigos nevykdžius, ir jų taikymo teisinis pagrindas yra įtvirtinti Įmonių bankroto įstatyme.Kaip yra nurodoma teismų praktikoje, teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodomas analogiškas įpareigojimas (perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) vertintinas tik kaip atitinkamos įstatymo nuostatos pakartojimas, o ne savarankiškas teismo nustatomas įpareigojimas. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu, teismas nutartyje iškelti bankroto bylą privalo tik nustatyti laikotarpį (ne ilgesnį kaip 15 dienų), per kurį valdymo organai šią įstatyminę pareigą privalo įvykdyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017).Minėta, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos pagal savo pobūdį yra specialiosios ir, pagal CPK 1 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, konkurencijos su bendrosiomis Civilinio proceso kodekso normomis atveju turi prioritetą pastarųjų atžvilgiu.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ĮBĮ įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymo atveju šios pareigos nevykdymo klausimas turi būti sprendžiamas ne pagal CPK 771 straipsnį taikant jame numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, o pagal specialųjį Įmonių bankroto įstatymą, šį klausimą sprendžiant bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnį ir jame numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės pagal CPK 771 straipsnį pateiktas pareiškimas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas atskirai nepasisako dėl byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su minėtos pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus vykdymu, taip pat kitų argumentų, nes konstatavus, kad šis klausimas negali būti sprendžiamas pagal CPK 771 straipsnį, jie nagrinėjamoje byloje tampa teisiškai nereikšmingi.Dėl tų pačių priežasčių teismas atsisako priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus bei paaiškinimus (t. y. pateiktus kartu atskiruoju skundu, 2017 m. balandžio 7 d. prašymu, 2017 m. gegužės 13 d. prašymu, 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymu ir 2017 m. spalio 26 d. prašymu), kuriais apeliantas įrodinėjo negalėjimą įvykdyti minėtą pareigą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės M. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo atmesti.

Teisėja Vilija Mikuckienė