Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei, jos atstovei advokatei Valdonei Račiūnienei, atsakovų atstovėms advokatei Karinai Račkauskienei ir juristei Neringai Mažeikienei, trečiam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams UAB „Amžių linija“ ir Draudimo bendrovei „If P & C Insuranse AS”, Lietuvoje vykdančiai veiklą per „If P & C Insuranse AS” filialą ir trečiajam asmeniui E. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 16 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Amžių linija“ ir Draudimo bendrovės „If P & C Insuranse AS”, solidariai 4049 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 3-6).

2013 m. sausio 17 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, ieškovė padidino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad turėjo 1050 Lt papildomų išlaidų reabilitaciniam gydymui. Todėl prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5099 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 161-162).

Ieškovė nurodė, kad 2011 m. UAB „Amžių linija“ trečią ar ketvirtą kartą įsigijo 5 kartų sportavimo abonementą asmeninėms funkcinėms treniruotėms. Asmenines treniruotes vedė trenerė E. P.. 2011 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. atliekant trenerės E. P. užduotą pratimą - šokinėti ant nestabilaus paviršiaus BOSU treniruoklio, apsisukant apie savo ašį 180 laipsnių kampu, kiekvieną koją statant ant atskirų dviejų Bosu treniruoklių su nestabiliu sferiniu paviršiumi, ji patyrė kairės kojos kelio sąnario traumą.

Traumą ji patyrė dėl trenerės metodinės taktinės klaidos, nes ji netinkamai parinko pratimą, neįvertinusi, kad ieškovė ne profesionali sportininkė, neatsižvelgė į jos amžių, fizinį sudėjimą, kitas individualias savybes. Ieškovės kaltės ar neatsargumo dėl įvykusios traumos nėra, kadangi ji sportavo prižiūrima asmeninės trenerės ir tiksliai vykdė jos nurodymus. Kad susižalojo asmeninės treniruotės metu, trenerė pripažino, kadangi ji pati suteikė pirmąją pagalbą, sutvarstė kelią ir atnešė ledą jo šaldymui. Tokiu būdu, dėl atsakovo UAB „Amžių linija“ darbuotojos - trenerės E. P. netinkamos profesinės pareigos atlikimo, ieškovė patyrė kairės kojos kelio sąnaryje priekinio kryžminio raiščio visišką plyšimą, medialinio korateralinio raiščio II laipsnio dalinį plyšimą, potrauminę kaulų čiulpų edemą. Tai patvirtina įrašai medicininiuose dokumentuose.

Dėl patirto sužalojimo į medikus ji kreipėsi sekančią dieną po įvykio. Dėl patirto sužalojimo 2012-02-20 buvo atlikta planinė operacija, kurios metu rekonstruotas kelio raištis, atliktas sąnarinių paviršių debridementas. Pooperacinis reabilitacinis laikotarpis trunka iki šiol ir neaišku kokios bus tolimesnės nurodyto sužalojimo pasekmės, t.y. žala sveikatai padaryta negrįžtamai.

Kojos sužalojimą ji patyrė sporto klube, kuriam sportinių paslaugų teikimas yra profesinė veikla, todėl ji turėjo būti vykdoma pagal tai profesinei veiklai keliamus reikalavimus (Civilinio kodekso 6.38 str.), todėl įmonė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojos E. P. kaltės ( Civilinio kodekso 6.264 straipsnis).

2012 m. birželio 28 d. ieškovė pareiškė pakartotinę pretenziją atsakovams UAB „Amžių linija“ ir draudimo bendrovei „If P & C Insuranse AS filialas“, kurioje nurodė papildomus savo reikalavimų argumentus ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Į šią pakartotinę pretenziją UAB „Amžių linija“ iš viso neatsakė, o draudikas 2012 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu Nr. IF/BC/0000103 pranešė, kad neturi pagrindo keisti 2012-02-02 sprendimo. Su tokiu draudiko argumentu ieškovė nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad tai, kad įvyko draudiminis įvykis pripažįsta atsakovo UAB „Amžių linija“ darbuotoja E. P., kuri, įvykus kojos sužalojimui sporto klube treniruotės metu, suteikė pirmąją medicininę pagalbą. Draudiminio įvykio fakto nepaneigė ir draudimo bendrovės „If P & C Insuranse AS“ filialo 2012 m. sausio 3 d. Gydytojo išvada (IF/BC/0000103), kurioje pripažįstama, kad „... neatmetama galimybė, kad trauma galėjo įvykti D. J. nurodytomis aplinkybėmis, darant šuoliukus...“, kas patvirtina draudiminio įvykio faktą. Draudikas, atsisakydamas tenkinti ieškovės pretenzijas, rėmėsi tik šia gydytojo išvada. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta gydytojo išvada surašyta iš anksto ir formaliai vertinant įvykio aplinkybes, kadangi tyrimui reikalingus medicininius dokumentus ieškovė pateikė kartu su pretenzija tik 2012-01-17 dieną, o gydytojo išvada pateikta jau 2012 m. sausio 3 dieną. Todėl darytina išvada, kad ieškovės pateiktų medicininių dokumentų dėl patirto sužalojimo draudiko žalų ekspertai iš viso netyrė ir nevertino.

Atsakovas UAB „Amžių linija“ neginčija fakto, kad trauma įvyko būtent pas juos ir būtent 2011-11-24 ieškovės asmeninės treniruotės metu, prižiūrint trenerei, už kurios paslaugas ieškovė apmokėjo. Ieškovės kaltės dėl įvykio nėra, tai yra draudėjo darbuotojo kaltė, pasireiškianti netinkamo fizinio krūvio parinkimu, BOSU platformos neadekvačiu pritaikymu asmens fizinei būklei. Treneriui nustatant optimalų fizinį krūvį, parenkant tinkamą pratimų atlikimo techniką reikia žinoti, ne tik kaip tai veikia raumenų-raiščių sistema, bet ir reikia parinkti pratimą atsižvelgiant į asmens fizinį parengtumą, fizinį išsivystymą, kūno sandarą, lytį bei amžių.

UAB „Amžių linija“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal draudimo liudijimą Nr. BCA Nr.00003146, kuria yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė. 2008-12-01 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 Draudimo apsaugos sąlygoje Nr. 202, pateikta draudimo objekto sąvoka, pagal kurią draudžiama Draudėjo, įvardinto draudimo liudijime, civilinė atsakomybė, kylanti dėl Draudėjo produktu ar paslauga vartotojams, tretiesiems asmenims padarytos žalos. Civilinė atsakomybė, apibrėžiama kaip pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusi atlikus veiksmus (įskaitant neveikimą), kuriuos įstatymas draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Taisyklių 15 punkte Draudžiamasis įvykis apibrėžtas kaip draudimo laikotarpiu ir draudimo teritorijoje atlikti veiksmai (veikimas arba neveikimas), nulėmę reikalavimo pateikimą. Reikalavimas draudėjui pateikiamas dėl žalos trečiųjų asmenų kilnojamajam, nekilnojamajam turtui, sveikatai, gyvybei padarymo, neturtinės žalos, kylančios kaip žalos sveikatai ar gyvybei pasekmės, teikiant į rinką produktus arba teikiant paslaugas, nurodytas draudimo liudijime.

Atsakovas UAB „Amžių linija" ir sudarė su draudiku „If P & C Insuranse AS filialu“ draudimo sutartį tikslu turėti garantiją, kad būtų atlyginta žala, atsiradusi tretiesiems asmenims dėl jo tiekiamų paslaugų. Tačiau draudikas savo įsipareigojimo nevykdo ir žalos neatlygina. Draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės (Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 3 dalis).

LR Civilinio kodekso 6.987 straipsnis įpareigoja draudikui sumokėti draudimo išmoką jei įvyksta draudiminis įvykis.

Kadangi ieškovės sveikata buvo sužalota draudiminio įvykio metu, ji turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Treniruotė, kurioje ieškovė sakosi patyrusi traumą, vyko 2011 m. lapkričio 24 d. ir buvo vienuolikta. Treniruotė prasidėjo 20 val. Apie 15-20 minutę nuo treniruotės pradžios, darant pratimą ant Bosu platformos, klientė pasiskundė kelio skausmu. Treniruotė buvo nutraukta ir D. J. asmeninė trenerė, apžiūrėjusi kelią, traumos požymių nematė, (kraujosrūvų, patinimų nebuvo). Ieškovei buvo suteikta pagalba - atnešta ledo ir klientės prašymu kelias subintuotas elastiniu bintu.

Tačiau, atsakovo vertinimu, iš šių medicininių dokumentų negalima kategoriškai teigti, kad nurodoma trauma įvyko būtent 2011 11 24 vakare, treniruotės metu, nes nepateikta medicininių duomenų apie ieškovės sveikatos būklę iki traumos (tam reikia ištirti D. J. gydymosi poliklinikoje duomenis). Nes, pasak profesionalių trenerių, tokia kelio trauma darant šuoliukus galėjo įvykti tik tuo atveju, jei ieškovės kelio sąnario raiščiai dar iki pradedant sportuoti buvo silpni.

Nurodytoje 2012 metų sausio 03 d. gydytojų išvadoje IF/BC/0000103, pasirašytoje gydytojo G. K., nurodyta, kad priekinis kryžminis ir vidinis šoninis kelio raiščiai palaiko kelio sąnario stabilumą, saugodami nuo per didelio išlinkimo į vidinę pusę (valgus formacija). Šie raiščiai gali plyšti kartu, kuomet koja per kelio sąnarį perdaug palinksta į vidinę pusę, pavyzdžiui šuolio metu nusileidžiant ant vidinio pėdos krašto arba smūgiuojant į kelio sąnario išorinį paviršių ir pan. Neatmetama galimybė, kad trauma galėjo įvykti D. J. nurodytomis aplinkybėmis, darant šuoliukus. Tokiu atveju tam, kad įvyktų kelio sąnario raiščių plyšimas, turėjo susidaryti didelė kelio sąnario vidinio paviršiaus apkrova, kuri nesusidaro šuolių metu, taisyklingai nusileidžiant ant pėdų. Tokia kelio deformacija galėjo įvykti netaisyklingai pastačius kairę pėdą nusileidimo metu arba perkėlus svorį ant vienos kojos, sukantis apie kojos išilginę ašį į vidinę pusę, tuo pačiu metu slystant pėdai į išorę. Tokio, netikėto, kūno pusiausvyros netekimo šiuo, konkrečiu atveju nebuvo galima numatyti, o turimi duomenys rodo, kad to neįtakojo išorės faktoriai (įrangos gedimas, slidi danga, neteisingai riktas fizinis krūvis).

Net ir įrodžius, kad ieškovė patyrė kelio sąnario traumą treniruotės metu, ši trauma laikytina nelaimingu atsitikimu, už kurį nekyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio argumentai, kad pati ieškovė nėra kalta dėl įvykio, todėl dėl įvykio kaltas draudėjo darbuotojas, prieštarauja LR CPK 178 str. nuostatoms, nurodančiomis pareigą įrodyti aplinkybes, kurios sudaro reikalavimų pagrindą. Neteisėti veiksmai nėra preziumuojami, todėl ieškovės išvedžiojimai yra nepagrįsti.

Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju neįrodytas priežastinis ryšys tarp trenerės veiksmų, bei ieškovės patirtos traumos, todėl ieškinys dėl civilinės atsakomybės taikymo yra nepagrįstas.

Be to, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtą turtinę žalą ta apimtimi, kuria prašo ieškovė. Pateikti kvitai nesudaro ieškovės reikalaujamo žalos dydžio. Taip pat nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės 10 000 litų žalos priteisimo, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovės sužalojimas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles priskirtinas prie nesunkių sveikatos sužalojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2008 m. liepos mėn. 8 d. nutartyje, civilinėje byloje 3K-3-357/2008, kur buvo sprendžiamas neturtinės žalos dydis, už nesunkų sužalojimą, nurodė - neturtinės žalos dydis - po 5000 Lt kiekvienam ieškovui - atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1,5 straipsnis) bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje R. L, R. L. v. A. J., UAB DK „Baltic Polis“; Nr. 3K-3-131/2007). Juolab, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie sudėtingas liekamąsias pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad žalos dydį šios kategorijos bylose privalo įrodyti ieškovas.

Nurodė, kad ieškinys atsakovui UAB „Amžių linija“ atmestinas ir tuo pagrindu, kadangi yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovo civilinė atsakomybė yra drausta savanorišku civilinės atsakomybės draudimu. Įvykio metu galiojo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. BCA Nr. 00003146, pagal kurį veiklos atsakomybei draudimo suma yra 100 000 Lt. Frančizė veiklos atsakomybei yra 500 Lt, todėl atsakovo UAB „Amžių linija“ atsakomybė tik šiose franšizės ribose.

LR CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas tai yra atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. O LR CK 6.254 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu draudimo atlyginimo neužtenka žalai visiškai atlyginti, tik tuomet skirtumą atlygina apdraustasis. Šis straipsnis nustato, kad esant apdraustai atsakomybei, žala atlyginama draudimo bendrovės. Solidari atsakomybė įstatyme nėra įtvirtinta. Todėl sutinkamai su minėtos normos nuostatomis tinkamas atsakovas yra draudimo bendrovė (b.l. 77-81).

Draudimo bendrovė 2012-02-02 pranešime ieškovei atsakė, jog tam, kad įvyktų kelio sąnario raiščių plyšimas, turėjo susidaryti didelė kelio sąnario vidinio paviršiaus apkrova, kuri nesusidaro šuolių metu, taisyklingai nusileidžiant ant pėdų. Tokia kelio deformacija galėjo įvykti netaisyklingai pastačius kairį pėdą nusileidimo metu arba perkėlus svorį ant vienos kojos, sukantis apie kojos išilginę ašį į vidinę puse, tuo pačiu metu slystant pėdai į išorę. Tokio netikėto kūno pusiausvyros netekimo šiuo konkrečiu atveju nebuvo galima numatyti, o turimi duomenys rodo, kad to neįtakojo išorės faktoriai (įrangos gedimas, slidi danga, neteisingai parinktas fizinis krūvis).

Taigi, ieškovė šuoliukus atliko pati, netaisyklingai koją pastatė pati, todėl kaltinti trenerės dėl patirtos traumos nėra pagrindo. Kaip pavyzdį, jog atliekant šuolius traumų pasitaiko, nurodė, kad yra atvejų, kai ir šokinėjant ant batuto asmenys patiria traumas ir kaulų lūžius, tačiau tokios traumos susiję ne su batuto defektais ar įmone, kurioje asmuo šuolius atlieka, o su netaisyklingu pačių nukentėjusiųjų nusileidimu šuoliukų metu, nes akivaizdu, jog traumos priežastis - pačių nukentėjusiųjų veiksmai.

Atsakovo teigimu, ieškovė kaltindama draudėją nėra nuosekli: 2012-01-17 ji parašė pretenziją draudimo bendrovei IF prašydama atlyginti, neva, draudėjo padarytą žalą, tuo pačiu ieškovė, būdama įsitikinusi draudėjo darbuotojos E. P. nekompetencija, 2012-01-11 primygtinai prašė E. P., jog būtent ji, o ne kitas treneris ir po patirtos traumos vestų asmenines treniruotes. Trenerei E. P. pasiūlius kito trenerio paslaugas, ieškovė kategoriškai atsisakė rinktis kitą trenerį. Taigi jau po traumos, t.y. nuo sausio 11 d. iki vasario 20 d. ieškovei, jos prašymu, buvo pravestos dar 12 funkcinių treniruočių.

Tokie ieškovės veiksmai prieštarauja logikai ir protingumo, atidumo, rūpestingumo principams, nes bet koks atidus, rūpestingas žmogus neitų treniruotis pas trenerę, kurią kaltina dėl patirtos traumos ir yra įsitikinęs trenerės nekompetencija. Priešingai, taip gali elgtis tik žmogus, kuris neabejoja trenerės kompetencija, kitu atveju būtų galima pagalvoti, jog ieškovė, sąmoningai reikalaudama treniruočių pas tą pačią trenerę, savo sveikatos nebrangina ir nesiekia išvengti galimų traumų ateityje treniruojantis pas, ieškovės nuomone, nekompetentingą trenerę.

Dar vėliau, 2012-06-28, ieškovė pateikia pakartotinę pretenziją, kurioje grasina teismu ir teismo ekspertize bei užtikrintai teigia, jog, jos nuomone, Bosu treniruoklis naudojamas išimtinai tik statiniams pratimams, bet ne šuoliams atlikti. Tačiau gavusi 2012-08-13 draudimo bendrovės 2012-08-13 pranešimą kuriame pateikiamas nuorodos į internete viešai prieinamą informaciją, kuri akivaizdžiai paneigia tokius ieškovės įsitikinimus, patikslintame ieškinyje jau apie Bosu platformos netinkamumą dinaminiams pratimams bei šuoliams atlikti neužsimena bei neprašo teismo skirti ekspertizės tokiems savo teiginiams įrodyti.

Tai dar kartą patvirtina tą aplinkybę jog ieškovė nepagrįstai reiškia pretenzijas draudėjui.

Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad draudėjo darbuotoja pripažįsta, jog įvyko draudiminis įvykis, nes suteikė ieškovei pirmąją medicininę pagalbą. Pirmosios medicininės pagalbos teikimas yra kiekvieno asmens pareiga, kurios neatlikus gali kilti net ir baudžiamoji atsakomybė ir tai visiškai nereiškia, kad pirmąją pagalbą turi būtinai teikti tik asmuo, kuris sužalojo nukentėjusįjį ar kuris atsakingas dėl traumos. Pirmąją pagalbą turi teikti bet kuris asmuo, kuris pastebi nukentėjusį asmenį ir jog nukentėjusiam asmeniui reikalinga pagalba, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats žmogiškumas. Kaip matyti iš trenerės E. P. atsakymo į ieškovės pakartotinę pretenziją, trenerė ne tik kad nesutinka su pretenzija, bet ir abejoja, kad ši trauma įvyko būtent treniruotės metu. E. P. nurodė, jog „Aš abejoju, kad klientė gavo traumą asmeninės treniruotės metu. Beveik visada pasibaigus asmeninei treniruotei ji dar eidavo į treniruoklių salę ir ten savo nuožiūra atlikinėdavo kažkokius pratimus be niekieno priežiūros, nors aš nerekomendavau to daryti. Ji visuomet pabrėždavo, kad kažkada sportavo „Sveiko stuburo mokykloje“, Rotušės a. 19 ir žino, ką daranti".

Šios aplinkybės verčia abejoti, ar tikrai traumą ieškovė patyrė būtent treniruotės pas trenerę E. P. metu.

Nurodė, kad savo atsakymuose ieškovei draudimo bendrovė šio klausimo nekėlė ir šia aplinkybe neatsikirtinėjo, nes draudėjo atsakomybė nekyla net ir tuo atveju, jei traumą ieškovė būtų patyrusi treniruotės metu, todėl manė, jog neverta papildomai aiškintis, kada ir kur trauma buvo patirta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškinyje klaidindama teismą nurodo, jog ginčo dėl to, kur ieškovė patyrė traumą, nekyla, nurodo, jog nei jis, nei draudėjas nėra įsitikinę, jog trauma ieškovė patyrė treniruotės metu, priešingai turi pagrindo abejoti tokia ieškovės pozicija ir mano, jog esant tokiai situacijai ieškovė turėtų papildomai paaiškinti, kodėl iškart po neva treniruotės metu patirtos traumos iš automobilio ieškovei operatyviai buvo atnešti ramentai.

Dėl gydytojo išvadose nurodytų datų sutapimo, atsakovas nurodė jog datų sutapimas yra tik techninė spausdinimo klaida, nes vėlesnė išvada buvo rašoma naudojant ankstesnės išvados formą, papildant ją naujais duomenimis.

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, iš Draudėjo turėtų priteisti 500 Lt sumą, nes Draudimo sutartyje nustatyta 500 Lt franšizė (besąlyginė išskaita).

Draudimo bendrovės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 22 punktas numato, kad draudikas atlygina nuostolių ir išlaidų susijusių su reikalavimo nagrinėjimu ir atsikirtimu, sumos dalį, viršijančią franšizės sumą. Remiantis minėtu punktu franšizė - tai kiekvieno draudžiamojo įvykio nuostolių ir išlaidų, susijusių su reikalavimo nagrinėjimu ir atsikirtimu, sumos dalis, kurią atlygina Draudėjas. Todėl teismas iš draudimo bendrovės turėtų priteisti sumą, viršijančią 500 Lt (1 t. b.l. 89-90).

Teismo posėdyje ieškovė D. J. ir jos atstovė advokatė Valdonė Račiūnienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovė paaiškino, kad norėdama sustiprinti kūną, numesti svorio, kreipėsi į UAB „Amžių liniją“, iš kurios nusipirko paslaugą, kuri susidarė iš mitybos programos sudarymo, kiekvienos savaitės svorio kontrolės ir funkcinių treniruočių. Pirko individualias funkcines treniruotes, tikslu, kad visus pratimus atliktų prižiūrima profesionalaus trenerio. Funkcinių treniruočių metu, po apšilimo ant kardio treniruoklių, kur dirbama savarankiškai, ji eidavo pas trenerę, kur jos dviese sportuodavo atskiroje salėje. Kad sportuojant būtų prižiūrima, mokėjo už tai pinigus. Trenerė E. P. iš pradžių pratimą paaiškindavo, parodydavo, o tada ji turėdavo daryti. Trenerė visada keisdavo pratimus, kartodavosi tik du - trys pratimai. Jei kažką darydavo negerai, trenerė pasakydavo pastabą, parodydavo.

Pratimą, kurio metu ji patyrė traumą, jai taip pat parodė ir liepė daryti trenerė. Atsisakyti daryti pratimą ji negalėjo, nes neturėjo tam reikiamų žinių. Galimos rizikos ji negalėjo įvertinti. Darydama šuoliukus, ji nesuvokė, kad tokia trauma gali atsirasti. Suvokia tik dabar. Jei treneris užduoda pratimą, tai ji daro ką liepia profesionalus treneris, negalvodama apie kojos pakrypimą, rankų padėtį. Jei trenerė sakė, kad negerai daro, tai daro kitaip. Šiuo atveju trenerė nesakė, kad ji blogai kažką darė ir iki to momento, kai gavo traumą, jos nesustabdė. Jai nebuvo paaiškintos galimos rizikos, o pati įvertinti rizikos negalėjo.

Ieškovė paaiškino, kad pratimas, kurį darant ji patyrė traumą, buvo atliekamas nestabilioje aplinkoje, t.y. ant Bosu treniruoklio. Bosu treniruoklis - tai guminis įrenginys, kaip pripūsto kamuolio pusė. Jai reikėjo pašokinėti ant dviejų Bosu treniruoklių skirtingomis kojomis ir apsisukti 180 laipsnių. Tam, kad šokinėjant pastatyti koją centre reikia turėti koordinaciją ir stiprų raumenyną. Ji nebuvo apmokyta daryti šio pratimo. Darant pratimą, trenerė jai nesakė kažkokių pastabų. Šis pratimas jai buvo užduotas 14 ar 15 treniruotės metu. Tačiau ankstesnių treniruočių metu ant Bosu treniruoklių ji darydavo tik statinius pratimus – atsilenkimus pilvo presui ir pan. Iki tos treniruotės šokinėjimo ant Bosu treniruoklio nebuvo. Tai buvo pirmas pratimas su šokinėjimu, kurio metu ir įvyko trauma. Darant pratimą, ji pajuto stiprų skausmą ir parkrito. Suprato, kad kažkas atsitiko, nes buvo kažkoks pokštelėjimas. Treniruotė buvo nutraukta, nes trenerė pamatė, kad kažkas įvyko, atnešė binto, ledo.

Apie tai, kokią traumą patyrė ji sužinojo tik po kelių savaičių, kai buvo padarytas magnetinio rezonanso tyrimas, nes sekančią dieną kreipusis į traumatologinį skyrių kažkokių kaulinių sužeidimų nesimatė, o kelio raiščio trūkis matosi tik magnetinio rezonanso tyrimo metu. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ji jau traumuota ateidavo į sporto klubą, o paskui tik suvaidino spektaklį ir siekia sau naudos. Iš magnetinio rezonanso nuotraukų matyti, kad trauma yra įvykusi neseniai, seniau traumos negalėjo būti.

Gydytojai jai sakė, kad šis pratimas net profesionaliam krepšininkui ne visada duodamas. Ji pati žiūrėjo nuorodas internete. Atlikti dinaminius pratimus ant bosų treniruoklių galima gimnastams, profesionaliems sportininkams. Ieškovės atveju, su jos svoriu, fiziniu aktyvumu, ant Bosu treniruoklių galima daryti tik statinius pratimus.

Po operacijos iš Klinikų jai buvo duotos programos, kuriomis remiantis darė specialius pratimus.

Ieškovė taip pat paaiškino, kad į sporto klubą buvo atvažiavusi viena, savo mašina. Jokių ramentų neturėjo, juos įsigijo tik kitą dieną po traumos, lapkričio 25 d., kadangi nebepaėjo. Iki bylos iškėlimo jai nebuvo žinoma apie tai, kad ją kažkas apkalba - kad ramentus jai atnešė iš mašinos. Nurodė, kad iki mašinos ją palydėjo vienas iš sporto klubo klientų. Patyrus traumą, trenerė E. jai uždėjo tvarstį, pašaldė. Ieškovė atsistojo, patinimo ar kraujosruvų nebuvo. Ji sunkiai nuėjo iki dušinės ir po dušo suprato, kad eiti negali, nes ėjo laikydamasi už sienos. Sporto klubo administratorė pamatė, kad jai kažkas negerai ir pati paprašė lankytoją, kad padėtų jai nueiti iki mašinos, dar paklausė, ar ji pati parvažiuos. Kadangi mašina automatinė, o automatinei mašinai reikalinga tik dešinė koja, o jos buvo traumuota kairė, ji pasakė, kad parvairuos pati. Lankytojo padedama, ji viena koja nustryksėjo iki mašinos. Tuomet dar nežinojo apie traumą, galvojo, kad praeis. Tačiau naktį ir ryte buvo blogai, į darbą eiti negalėjo. Suprato, kad turi kreiptis į gydytojus.

Praėjus dviem savaitėm po patirtos traumos, ji kreipėsi į sporto klubą, informuodama kas atsitiko, pasakė magnetinio rezonanso tyrimus. Klausė ar trenerė E. P. informavo apie įvykį. Atsakovo atstovas Aurimas Mačiukas atsakė, kad neinformavo. Taip pat pasakė, kad atsakovas yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, kad visą informaciją perduos draudimo bendrovei. Sporto klubas pranešė draudimo kompanijai, draudimo bendrovė užvedė civilinės atsakomybės bylą ir toliau visas susirašinėjimas vyko su draudimo bendrove.

Suprasdama, kad bus reikalingi visi dokumentai, ieškovė juos rinko. Susirašė vaistus, kurie buvo naudojami dėl skausmo, dėl nervinės sistemos, nes jai buvo daryta operacija ir ji patyrė didelį stresą. Tai ką galėjo pagrįsti, pateikė.

Ieškovės nuomone, draudimo bendrovė į jos pretenzijos nagrinėjimą žiūrėjo atmestinai.

Radiologo konsultacijos data yra suklysta. G. K. suklydo rašydamas konsultacijos datą, įrašė įvykio datą, nors konsultacija buvo po penkių dienų. Byloje konsultacijos data yra pataisyta ir pasirašyta prie pataisymo.

Nurodė, kad dėl traumos ji patyrė 5099 Lt turtinę žalą, kurią įrodinėja rašytiniais įrodymais, pateiktais kvitais. Paaiškino, kad buvo du nedarbingumo laikotarpiai. Vienas nedarbingumas nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Planinė operacija jai buvo paskirta 2012 m. vasario 20 d. Todėl sausį ir vasarį dirbo, o antrasis nedarbingumas buvo nuo 2012 m. vasario 20 d. iki gegužės. Iš viso susidarė apie keturis - penkis mėnesius, už kuriuos gavo mažesnį darbo užmokestį.

Buvo ir tokių išlaidų, kurių ji negalėjo pagrįsti kvitais ar čekiais, nes jų negavo arba nerinko, nes pradžioje nežinojo, kad bus reikalingi čekiai. Kai teikė pretenziją draudimo bendrovei, draudimo bendrovė sakė, kad čekių nereikės. Tuomet dar nežinojo kokia bus baigtis. Nurodė, kad ji negaudavo čekių už vykimą taksi. Pirmas važiavimas taksi buvo 2011 m. lapkričio 25 d. į traumatologinį. Tuomet net nežinojo kas yra. Po to kelias buvo įdėtas į stabilizuojantį įtvarą ir koja buvo ištiesta, todėl pati vairuoti automobilio ji negalėjo, turėjo važiuoti taksi. Dalies čekių ji neturi, nes kartais vyras nupirkdavo ką reikėjo ir nepaimdavo čekio, dalį galbūt pametė. Tačiau ji visus ieškinyje nurodytus vaistus pirko ir vartojo.

Neturtinė žala - tai išgyvenimai, patirtas stresas ir nepatogumai. Jai atlikta sudėtinga ir skasminga operacija, nes kaulinės operacijos yra pačios skausmingiausios. Po operacijos jai buvo leidžiamas morfijus. Ir dabar ieškovė patiria skausmą, nepatogumus. Jai sunku darbe išsidėti visą dieną sulenkta koja, nes koją pastoviai reikia tiesti. Ji kabinete dirba su interesantais, skaudant negali kojos iškelti ir šaldyti ledu. Patiria nepatogumas net nuėjusi į kiną ar koncertą, nes išsėdėti gali pusę valandos daugiausiai, nes stingsta sąnarys, skauda, turi ištiesti koją. Lygiai taip pat kiekvieną kartą nulipant laiptais, bėgant per gatvę, kai reikia greičiau pabėgti. Atrodo, kad koja nesilenkia, kad tuoj grius. Dėl traumos ir toliau patiria išlaidas. Turi eiti į baseiną, ten daryti specialius pratimus. Važinėja į baseiną pietų metu, nes Klinikose tik nuo 8 val. iki 15 val. veikia specialus vandens takas, kuriame atlieka specialius pratimus. Pastoviai dėl šito turi nepatogumų. Taip pat ji iki šiol jaučia traumos pasekmes. Jai buvo pašlijusi nervų sistema, vartojo raminamuosius vaistus, kuriuos skyrė šeimos gydytoja. Dabar ji turi galvoti kur Viti, kur sėdėti. Nebegali nueiti į čiuožyklą su dukra. Šiais metais su šeima buvo išvažiavusi slidinėti, bet ji neslidinėjo, nors anksčiau slidinėti mėgdavo. Jos koja jau operuota, o tai yra didesnė rizika ir pavojus patirti traumą.

Paaiškino, kad dėl ramentų įvyko nesusipratimas. Praėjus tam tikram laikui po ieškovės atvejo buvo dar vienas, kai moteriai buvo įnešti ramentai. Suklaidintas vieno darbuotojo, atsakovas šį atvejį supainiojo su D. J. atveju.

Funkcinė treniruotė yra tikslinė treniruotė. Asmeninės treniruotės turi turėti didžiulį efektą, todėl kiekviena treniruotė sunkinama laipsniškumo principu. Žmogus moka pinigus už tai, kad per trumpą laiką gautų naudą. Funkcinė treniruotė turi daug priemonių, t.y. kilimėliai, štangos, Bosu platformos, daug įvairių kitų priemonių. Todėl tiksliai aprašyti kas yra funkcinė treniruotė nėra įmanoma. Nėra ir vieningos funkcinės treniruotės metodikos. Nes tai yra asmeninis kelias, kai klientas su treneriu ieško ėjimo į priekį. Todėl visi funkcinės treniruotės aprašymai yra teisingi. UAB ”Amžių linija” pratimų aprašymus ruošia trenerė E. P..

Bosu treniruoklis yra nestabilus. Bosu pratimai naudojami, kad įsijungtų giluminės raumenų grupės, jos stabilizuoja kūną, išmokstama kūną kontroliuoti ir valdyti. Nestabilumo treniruotės yra vienos iš sveikatingumo treniruočių komponentų. Galimi pratimai su viena, dviem, trim, keturiomis Bosu platformomis. Pratimai prasideda labai nuo paprastų ir einama iki sudėtingesnio. Paaiškino, kad pilvo preso pratimas taip pat jau yra dinaminis pratimas, nes darant kažkokį judesį jau yra dinaminis pratimas. Statinis - kai kūnas stovi ir nejuda, o raumenys įtempti. Treneris parenka pratimus nuo paprasčiausio. Jei toks pratimas būtų per pirmą treniruotę, sutiktų, kad buvo nepasirengta, bet jeigu buvo daryta seka, tai viskas yra gerai. Toks pratimas, kokį apibūdino ieškovė, jau yra antros pakopos pratimas. Antro lygio pratimai užduodami, kai žmonės jau turi pradinį pasirengimą. Taip pat yra ir trečios bei trečios A pakopos pratimai.

Jei asmuo padaro pirmo lygio pratimus, daromi antro lygio pratimai, jei padaromi antro lygio pratimai pereinama prie trečio. Skirtingos mokyklos gali pateikti skirtingą pratimų gradaciją. Atsakovas remiasi amerikietiškomis rekomendacijomis. Bosu treniruoklio pratimai nėra apibrėžti aiškiai, skirtingos mokyklos pateikia skirtingas pratimų sekas. Lietuvoje juridinės bazės šiems dalykams nėra, treneriai pasirenka metodinę medžiagą ir sprendžia kada pradėti sudėtingesnius pratimus. Jo nuomone, kai yra pirmo lygio pratimai, t.y. užlipimai, nulipimai, galima pereiti prie antro lygio pratimų.

Jis treniruotėje nedalyvavo, paties veiksmo nematė, todėl ieškovės pasirengimo komentuoti negali. Pasirengimą galima įvertinti stebint. Kūno masės indeksas tiesiogiai neturi reikšmės pasirengim o lygiui, turi reikšmės koordinaciniai dalykai ir kūno kontrolė. Žmogus gali būti ir su riebaline mase, ir su kūno disproporcijom, tačiau jei jis geba kontroliuoti kūną, jis tai ir padarys. Kiekvienas pratimas yra testas. Sugebėjimą kontroliuoti kūną vertina treneris. (vadinasi, neteisingai įvertino)

Po šio įvykio jis nemažai domėjosi dėl priekinio kryžminio raiščio krūvio. Jei raištis buvo visiškai sveikas sudėtinga būtų tikėtis, kad nebuvo aiškaus suklupimo momento, nes tam, kad įvyktų kryžminio raiščio trauma, reikia pakankamai daug jėgos. Dažniausiai tai įvyksta avariniais atvejais, slidinėjant, verčiantis nuo kalno, avarijų metu. Įvykus traumai, būna girdimas garsas. Tačiau jei jau yra buvęs nepilnas raiščio trūkimas, tada vyksta tyli priekinio raiščio trauma.

Jo vertinimu, judesys nebuvo toks sudėtingas, kad įvyktų tokia trauma. Tokia trauma galėjo įvykti, jeigu jau buvo dalinė kelio pažaida. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad ieškovės silpni raiščiai. Neįmanoma nustatyti, dėl ko įvyko trauma.

Šiuo klausimu jam yra tekę šnekėti ir su daktaru B.. Ekspertai mano, kad tam tikras dalinis plyšimas galėjo būti daug anksčiau, apie kurį žmogus galėjo net nežinoti.

Dėl šio įvykio jis bendravo ir su trenere, ir su ieškove. Jam nekyla jokių abejonių dėl trenerės kompetencijos, nes Lietuvoje reikėtų paieškoti kitos tokios kompetetingos trenerės. Dėl krūvio progresijos visada galima diskutuoti. Jei treneris mato, kad pratimas yra ne pagal pasiruošimą, tuomet grįžtama laipteliu žemyn. Turi būti trenerio ir kliento ryšys, ir klientas, jeigu jaučiasi nestabiliai, turi pranešti apie tai trenerei. Treneris stebi, mato, jei kas nors blogai, stabdo.

Asmeninė treniruotė tuo ir žavi, kad klientas nežino, kokį pratimą jis gaus, kokia metodika bus parinkta. Tai yra faktorius, kuris verčia tobulėti. Jei kūnas daro tą patį krūvį kiekvieną dieną, tai atsakas organizmo lėtesnis, prastesnis, nei asmeninėse treniruotėse.

Paaiškino, kad sportinė veikla visada susijusi su tam tikromis rizikomis, todėl ir draudė civilinę atsakomybę. Apsidraudė nuo tokių įvykių, jeigu treniruotės metu kažkas įvyksta. Treneris gali padaryti klaidą. Todėl šiuo atveju taip pat buvo pranešta draudimo bendrovei, kad ji tirtų įvykį.

Po įvykio jam taip pat teko kalbėtis su D. J.. Kiek pamena, jo pozicija buvo, kad bet kokiu atveju reikalinga sportuoti. Dėl trenerio pakeitimo kalbos nebuvo.

UAB ,,Amžių linija‘‘ atstovė advokatė Karina Račkauskienė paaiškino, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytą teisinę poziciją, o faktines aplinkybes grindžia trečiojo asmens E. P. paaiškinimais. Ieškovas neįrodė pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų atsakovo veiksmų. Nors įrodžius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama, tačiau šiuo atveju jų neįrodžius, neįrodyta ir trenerės kaltė. Dėl šios priežasties atsakovas nesutinka su ieškiniu. Atsakovas neturi pagrindo netikėti trenere ir neturi pagrindo manyti, kad trenerė neįvertino ieškovės fizinio pasirengimo ir netinkamai parinko pratimą. Atsitiktinės traumos galimybė treniruotės metu nėra paneigta. Nurodė, kad atsakovas yra apdraudęs civilinę atsakomybę, kuriai būtina kaltė ir neteisėti veiksmai, o ne nelaimingą atsitikimą.

Taip pat paaiškino, kad atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu dalyje, kur prašoma priteisti žalą solidariai. Mano, kad solidari atsakomybė šiuo atveju negalima, nes CK 6.254 str. 2 d. numatyta, kad tik tuo atveju, kai draudimo bendrovės sumos neužtenka žalai visiškai atlyginti, skirtumą atlygina apdraustasis. Atsakovo civilinė atsakomybė galima tik 500 Lt frančizės sumoje. Atsakovo atsakomybė nėra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų.

Trečiasis asmuo E. P. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje palaikė atsakovo „Amžių linija“ poziciją, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad D. J. atvyko į sporto klubą norėdama sumažinti kūno masę, sustiprėti, sustiprinti kojas. Kadangi ji specializuojasi kūno masės mažinimo programose, pirmiausia buvo sudaryta dieta, buvo parinkta treniruotė, kuri buvo orientuota į riebalų deginimą, vadinama kardio trenerituotė. Per pirmą treniruotę pagal gautus rezultatus buvo nustatytas rengybos indeksas, kuris rodo, kaip vegetatyvinės sitemos reaguoja į krūvį, t.y. širdies, kraujagyslių sistemos. Ieškovei buvo rekomenduoti kardio treniruokliai, taip pat Pilates funkcinės treniruotės. Kardio treniruotę ieškovė turėjo daryti prieš kiekvieną asmeninę treniruotę, jos buvo atliekamos bendroje salėje. Visos pirmos asmeninės treniruotės prasidėjo nuo pačių papraščiausių judesių, nuo bazinių pratimų, nes atėjęs žmogus mažai jaučia savo kūną.

Tą dieną, kai atsitiko įvykis, buvo 11 ar 12 treniruotė. Ieškovė sportavo jau antrą mėnesį ir buvo praėjusi bendrą pasiruošimą. Ji jau pakankai suvokė daromus judesius. Treniruotės vykdavo kartais 2, kartais 3 kartus į savaitę. Po tiek treniruočių žmogus būna pakankamai pasiruošęs atlikti sudėtingesnius judesius. Su ieškove nebuvo atliekami labai sudėtingi pratimai, nes ji skundėsi stuburo išvaržomis, daug laiko praleisdavo treniruojant centrinį kūno raumenyną, kilnojant rankas, bandant susiriesti, atsitiesti. Ieškovė stengėsi, nors ir neviskas iš karto išeidavo.

Tą dieną ieškovė padarė kardio treniruotę, po to atėjo į salę kur vyksta jos užsiėmimai. Pradėjo sportuoti, intensyvumo jokio nebuvo. Ji formuoja treniruotę pagal visas taisykles, t.y. būna bendrinis tempimas, daug turima padaryti judesių rankomis, kojomis. Toliau seka Bosu treniruoklis, kuris lavina žmogaus pusiausvyrą, koordinaciją, nes kai žmogus jaučiasi nestabiliai, priverčia dirbti giluminį raumenyną. Būtent Bosu treniruoklis leidžia visai paprastai, efektyviai atstatyti giluminį raumenyną. Visus pratimus ji daro laipsniškai, niekada neverčia žmogaus šokinėti ant treniruoklio, jei dar ant jo nebuvo užlipta. Ji per kiekvieną treniruotę naudoja Bosu terniruoklį, net per testinę treniruotę, tikrindama žmogaus koordinaciją. Su D. J. jau nuo trečios terniruotės naudojo šį treniruoklį. Pati pirma užduotis buvo užlipti - nulipti ant Bosu treniruoklio, pradžioje viena, paskui kita koja. Toliau užduodavo sudėtingesnį pratimą, t.y. užlipti, pakelti kelius kelis kartus, nulipti. Toliau sudėtingesnis, nebekeliant kelių, o šiek tiek pašokant. Daroma taip, kad būtų laipsniška adaptacija.

Tą dieną buvo jau 11 treniruotė. Tuo metu buvo vienas Bosu treniruoklis, nes antras buvo išsimontavęs. Jis dažnai išsimontuodavo, nes kraštelis buvo blogai pritvirtintas. Treniruoklis nors ir buvo jos salėje, nebuvo naudojamas. Šiai dienai bosų treniruoklis tvarkingas, pats kažkaip pasitaisė. Darant pratimą, ieškovė aiktelėjo ir atsisėdo ant Bosu treniruoklio. Ji turėjo užlipti ant Bosu treniruoklio, pakelti keliuką aukštyn ir nulipti. Apsisukimo nebuvo. Tai nebuvo pats pirmas pratimas, nes tai turbūt buvo 20 treniruotės minutė. Paklausus, kas atsitiko, ji susiėmė kelią ir pasakė, kad skauda. Ji apžiūrėjo, nebuvo nei kraujosrūvų, nei kažkokių matomų žymių išorėje. Galbūt tokiai traumai atsiradus ir nebūna tokių žymių. Garso per traumą nesigirdėjo. Ji nuėjo atnešti ledo, tada ieškovė paprašė elastinio binto. Ji subintavo ieškovei koją. Ją nustebino pakankami geros ieškovės žinios, kaip reikia bintuoti. Po kiek laiko subintavus, pašaldžius koją, D. stojosi ir norėjo tęsti treniruotę, bet ji neleido. Paklausė, ar nereikalinga pagalba, gal padėti nueiti, bet ieškovė atsisakė, sakė, kad gali nueiti pati.Todėl jos žemyn nelydėjo. Jos salė yra prie laiptų ir ji matė, kad ieškovė nulipo nešlūpčiodama.

Mano, kad ieškovė suklydo dėl pratimo. Ji nepamena visų ieškovės treniruočių, bet mano, kad nebuvo davusi tokio pratimo, kokį nurodė ieškovė. Per daugiametę trenerės patirtį ji suteikė ne vieną pirmąją pagalbą ir jai yra žinoma, kad žmonės nei prisimena, nei gali nupasakoti situacijos. Ieškovė buvo išsigandusi, susijaudinusi. Pratimo mechanizmas buvo visai kitoks.

Kad įvyktų toks plyšimas reikalinga labai stipri jėga, paprastai tai futbolistų traumos, kai greitai bėga ir stabdo. Todėl mano, kad buvo kažkokie pakitimai prieš ieškovei ateinant sportuoti, galbūt ieškovė pati apie juos nežinojo. Kelio raiščio plyšimas gali įvykti etapais, taip dažniausiai ir būna ir tų pakitimų žmogus gali ir nejausti. Jeigu prasideda plyšimas, žmogus turėtų jausti nemalonų pojūtį keliuose, pakinkliuose. Tačiau gali ir nesuprasti, kas su juo yra.

Ji negali ginčyti, kad neįvyko trauma, bet kad įvyko treniruotės metu, taip pat negali teigti. Ieškovė nuo pirmos treniruotės skundėsi, kad skauda kojas, kad jautėsi silpnumas, tempė blauzdas, todėl norėjo kojas sustiprinti. Nemano, kad blauzdos tempimas yra prasidėjusio plyšimo požymis. Blauzdos tempimas paprastai būna, kai moterys vaikšto su aukštakulniais.

Nemano, kad treniruotės su Bosu treniruokliu yra pavojingos ir nepripažįsta, kad parinko netinkamą pratimą. Visos jos treniruotės pasižymi laispniškumu. Prieš duodama pratimą ji paiškina jo tikslus, kokios raumenų grupės turi dirbti. Ji stengiasi išmokyti klientą galvoti ką jis daro. Ir niekada neduoda šuoliukų ant Bosu platformos, jeigu žmogus neužlipo ant bosų treniruoklio, nepastovėjo ir nepriprato. Šiuo atveju ieškovė turėjo užlipti ant bosų treniruoklio, keliant kelius pašokti. Toks pratimas, apie kurį pasakoja ieškovė, yra, tačiau ji tokio pratimo jai daryti neuždavė. Prie funkcinių treniruotės aprašymų nurodytos nuorodos yra bet kokios. Per treniruotes ji duodavo daryti netokius pratimus. Metodinio aprašymo kaip atlikti pratimus nėra. Tai sprendža pati trenerė. Visos treniruotės yra kūrybinis procesas.

Bet kokia sportinė veikla susijusi su rizika. Ant nestabilios platformos didesnė rizika. Todėl kiekvieną kartą klientas iš pradžių gauna informaciją kaip daryti pratimą. Treneris proceso metu negali kontroliuoti, kaip žmogus padaro tą pratimą. Neatmetama galimybė, kad ieškovė pastatė koją ne taip kaip reikia. Iš klientų nereikalaujama sveikatos pažymėjimų.

Be to, jos nuomone, įvykis buvo imituotas. Ieškovė norėjo, kad atsirastų vaizdinės priemonės apie traumą, t.y. bintas ant kojos, kad aplinkiniai matytų. Ji turėjo praeiti du aukštus, praeiti pro administraciją. Ieškovė pasiskundė, kad jai skauda ir ji turėjo suteikti pirmąją pagalbą.

Draudimo bendrovė nėra įvykio dalyvis, apie įvykį sprendžia iš pateiktų dokumentų. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti draudėju. Pati ieškovė ėjo sportuoti pas tą pačią trenerę, nes suvokė, kad tai yra puiki trenerė. Jei galvotų, kad asmuo neatidžiais veiksmais ją sužalojo, tai neitų pas ją.

Atsakovas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju pasitikėdamas gydytojo G. K. išvadomis, nes jis yra ir teismo ekspertas. Atsakovas neturi pagrindo abejoti jo išvadų tikslumu. Pirmoje išvadoje jis parašė, kad trauma galėjo įvykti J.nurodytomis aplinkybėmis, darant šuoliukus ir nusileidimo metu netaisyklingai pastačius koją.

Ieškovė akcentavo, kad trenerė nurodė kitokį pratimą. Tačiau abi moterys nurodė, kad buvo šuoliukai ant Bosu platformos. Todėl nekilo net minties, kad jos nesusitaria dėl pratimo. Nors trenerė nenurodė, kad buvo šuoliukai su posūkiu, bet nenurodė ir kad be posūkio. Todėl draudimo bendrovė analizavo šuoliukus ant Bosu platformos bendrai, neakcentuodama, kad skiriasi jų nurodomas pratimas. Ta trauma galėjo įvykti darant šuoliukus ir su posūkiu, ir be posūkio. Atstovės teigimu, nuo to, koks pratimas buvo realiai atliekamas, draudimo išvada nesikeistų, nes traumos esmė netaisyklingas kojos pastatymas, kas nereiškia, kad trenerė kalta. Žmogus gali šimtą kartų teisingai atlikti pratimą, o vėliau vieną kartą suklupti.

Gavus pranešimą apie įvykį, atstovė domėjosi Bosu treniruokliu. Nepaaiškėjo, kad tai yra kažkoks ypatingas daiktas, kurio negalima būtų įsigyti ir sportuoti, kad ir namuose su vaizdajuoste. Niekur nėra parašyta, kad tokio kūno sudėjimo žmogui būtų negalima atlikti pratimus ant nestabilios platformos.

Pasisakymai apie ramentus atsakovo sprendimui jokios įtakos neturėjo. Kad buvo nesusipratimas dėl aplinkybės su ramentais, paaiškėjo teismo posėdžio metu. Draudimo bendrovė tiki draudėju. Tačiau ramentai nebuvo veiksnys, lemiantis atsakovo sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB ”Amžių linija” teikia sveikatingumo paslaugas sveikatingumo centre ”Linija”, esančiame Taikos pr. 44 A, Kaune. Tikslu sumažinti kūno masę, sustiprėti, ieškovė D. J. sveikatingumo paslaugomis naudojosi nuo 2011 m. spalio 18 d.: 2011-10-18 ji buvo įsigijusi penkių asmenines Pilates treniruočių paketą, 2011-11-09 penkių funkcinių asmeninių treniruočių paketą, 2011-11-10 pakuotę 10 kartų baseine, 2011-11-24 penkių funkcinių asmeninių treniruočių paketą. Funkcinių asmeninių treniruočių paketus ieškovė taip pat buvo įsigijusi ir 2012 metais - 2012-01-18 ir 2012-02-09 (2 t. b.l. 35).

Tarp šalių nėra ginčo, kad 2011 m. lapkričio 24 d., būdama sporto klube, funkcinės treniruotės metu, atlikdama asmeninės trenerės E. P. užduotą pratimą ant Bosu treniruoklio, ieškovė patyrė kairės kojos sąnario traumą. Nustatyta, kad po patirtos traumos, D. J. 2011-11-25 kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės traumatologinį punktą. Įtarus kairio kelio raiščio sužalojimą, buvo nukreipta traumatologų konsultacijai į LSMU Kauno klinikas. Atlikus kelio sąnario MR tyrimą, nustatyta galutinė diagnozė – kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio visiškas plyšimas, blauzdikaulio priekinė subliuksacija, blauzdikaulio lateralinio ir medialinio krumplių dorsalinių dalių potrauminė kaulų čiulpų edema (b.l. 36). Ieškovei paskirtas ortopedinis įtvaras, paskirtas operacinis gydymas (b.l. 45). Taip pat buvo paskirtos procedūros (masažas, kineziterapija, rekomenduota stiprinti kairės kojos raumenis). Būklei negerėjant, po I laipsnio ambulatorinės reabilitacijos, paskirta II laipsnio ambulatorinė reabilitacija. Ieškovė buvo ruošiama operacijai. 2012-02-20 VšĮ Kauno klinikose buvo atlikta planinė operacija – arthroscopia. Po operacijos taikytos kineziterapijos procedūros, skirti antibiotikai, analgetikai. Taip pat 7 dienas jai rekomenduota nešioti riboto kampo įtvarą pilnai ištiestu kelio sąnariu, kas 2 d. BPG priežiūroje atlikti perrišimus, pradėti izometrinius ir kitus pratimus, o atgavus pilnus kelio sąnario judesius, taikyti gydomosios kineziterapijos procedūras vandenyje. Jai taip pat rekomenduota 5 dienas vartoti nuskausminamuosius vaistus Solpadeine. (1 t. b.l. 123, 133, LSMU gydymo stacionare istorijos Nr A-2081207/2012 m., VšĮ „Auki sveikas“ asmens sveikatos istorijos, LSMU VšĮ Kauno klinikos Konsultacinės poliklinikos centrinės registratūros pateiktos ieškovės asmens sveikatos istorijos KK001779250).

Iš ieškovės paaiškinimų, taip pat byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad LSMU VšĮ Kauno klinikos Reabilitacijos klinikoje ieškovė lankėsi nuo 2012-03-22 iki 2012-04-11. Ieškovė skundėsi kairio kelio sąnario skausmu, patinimu, judesių amplitudės sumažėjimu. Jai taikyta kineziterapija, masažas, kitos procedūros, pravesti mokymai (iš viso 14 apsilankymų). Išrašant konstatuota, kad ieškovės būklė pagerėjo, tačiau funkcija pilnai neatsistatė. Baigus ambulatorinę reabilitaciją, rekomenduota toliau tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus namuose. Dėl tolimesnio gydymo ieškovė nusiųsta ortopedo traumatologo konsultacijai. 2012-04-18 ieškovę konsultavęs ortopedas traumatologas rekomentavo tęsti reabilitaciją. Gydymas pratęstas ir 2012-06-06 konsultacijos metu. (Įrašas asmens sveikatos istorijoje Nr. KK00177925; b.l. 40-41).

Iš įrašų VšĮ „Auki sveikas“ asmens sveikatos istorijoje matyti, kad ieškovės kairio kelio sąnario judesiai buvo riboti ir ją vargino skausmas apsilankymų pas gydytoją metu 2012-04-25 – 2012-09-19. Atsirado nemiga, padidėjęs jautrumas, pažeminta nuotaika. Riboti judesiai ir skausmingas kairio kelio sąnarys užfiksuotas ir 2013-01-22 įraše. Taip pat pažymėta, kad emocijos labilios, nuotaika pažeminta, baigė vaistus nuo depresijos.

Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas ieškovei buvo išduotas ir tęsiamas laikotarpiais nuo 2011-11-30 iki 2011-12-30 ir nuo 2012-02-22 iki 2012-05-04 (b.l. 58-59).

Pastebėtina, kad atsakovo draudimo bendrovės „If P & C Insuranse AS” asmens žalų ekspertas – gydytojas G. K., 2012-01-03 teikdamas pirmąją išvadą draudimo bendrovei, nurodė, kad dėl esančių prieštaravimų kai kuriuose išrašuose iš medicininių duomenų, (BMR tyrimo datos 2011-11-24, senos formos KMUK (o ne LSMU Kauno klinikų) 2010-06-14 išrašo) negalima nustatyti, ar trauma įvyko būtent 2011-11-24 vakare, treniruotės metu (1 t. b.l. 107). Tačiau gavus gydytojo ortopedo traumatologo patikslinimą, kad ieškovė buvo konsultuota 2011-12-05, o ne 2010-06-14 (b.l. 44), antrojoje išvadoje 2012-02-01 (kurios data, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, taip pat yra nurodyta klaidingai – 2012-01-03), nurodė, kad papildomai gauti medicininiuse dokumentuose esantys duomenys paneigia ankstesnių dokumentų prieštaravimus dėl įvykio aplinkybių ir laiko. Tačiau vis tik atsakovo draudimo bendrovės asmens žalų ekspertas – gydytojas padarė išvadą, kad vertinant šiuos medicininius dokumentus negalima kategoriškai teigti, kad nurodoma trauma įvyko būtent 2011-11-24 vakare, treniruotės metu, nes nepateikta medicininių duomenų apie ieškovės sveikatos būklę iki traumos. Nurodė, kad sveikatos būklei iki traumos vertinti reikia ištirti D. J. gydymosi poliklinikose duomenis.

Taip pat nurodė, jog priekinis kryžminio ir vidinis šoninis kelio raiščiai palaiko kelio sąnario stabilumą, saugodami nuo perdidelio išlikimo į vidinę pusę. Šie raiščiai gali plyšti kartu, kuomet koja per kelio sąnarį perdaug palinksta į vidinę pusę, pavyzdžiui, šuolio metu nusileidžiant ant vidinio pėdos krašto arba smūgiuojant į kelio sąnario išorinį paviršių ir pan. Neatmetama galimybė, kad trauma galėjo įvykti D. J. nurodytomis aplinkybėmis, darant šuoliukus. Tokiu atveju tam, kad įvyktų kelio sąnario raiščio plyšimas, turėjo susidaryti didelė kelio sąnario paviršiaus apkrova, kuri nesusidaro šuolių metu, taisyklingai nusileidžiant ant pėdų. Tokia kelio deformacija galėjo įvykti netaisyklingai pastačius kairę pėdą nusileidimo metu arba perkėlus svorį ant vienos kojos, sukantis apie kojos išilginę ašį į vidinę pusę, tuo pačiu metu slystant pėdai į išorę. Gydytojo – eksperto teigimu, tokio, netikėto kūno pusiausvyros netekimo šiuo konkrečiu atveju nebuvo galima numatyti, o turimi duomenys rodo, kad to neįtakojo išorės faktoriai (įrangos gedimas, slidi danga, neteisingai parinktas fizinis krūvis), (1 t. b.l. 133).

Trečioji šio draudimo bendrovės asmens žalų eksperto – gydytojas G. K. išvada – 2013-03-12 (IF/BC/0000103) pateikta teismo posėdžio metu. Šioje išvadoje jau nebedvejojama, kad galbūti anksčiau ieškovė yra turėjusi kelio traumų ar kitų sveikatos problemų. Tačiau naujai pateiktoje išvadoje pripažįsta, kad nėra duomenų apie galimus D. J. skeleto – raumenų sistemos susirgimus, liguistus pakitimus. Nurodė, esant stabiliai sąnarių – raumenų sistemai, mediciniškai nėra pagrindo drausti antsvorį turinčiam asmeniui atlikti fizinius pratimus, aktyvią fizinę veiklą, tame tarpe ir šuoliukus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įvykio metu patirti kelio sužalojimai yra tiesiogiai įtakoti jos antsvorio ar liguistų pakitimų. Taip pat negalima teigti, kad sužalojimai sukelti neteisingai parinktos treniruotės technikos ar jos intensyvumo, nes fiziniai pratimai buvo atliekami nebe pirmą kartą, nukentėjusioji buvo apmokyta juos atlikti (iš sporto trenerės paaiškinimų), (2 t. b.l. 36).

Atsakovo draudimo bendrovės „If P & C Insuranse AS” atstovė paaiškino, kad šią papildomą išvadą draudimo gydytojas pateikė susipažinęs su ieškovės pateiktu gydytojo D. R. B. išrašu iš medicininių dokumentų, kur nurodyta, kad trenerė buvo nekompetentinga (2 t. b.l. 46).

Pastebėtina, kad šią išvadą pateikė draudimo bendrovėje asmens žalų ekspertu dirbantis gydytojas. Tokia išvada neprilygsta tesmo ekspertizės išvadai. Teismas pažymi, kad šalims buvo išaiškinta teisė prašyti skirti teismo ekspertizę siekiant nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes (traumos susidarymo mechanizmą, ieškovės fizinį pasirengimą, jai užduoto pratimo atitikimą fiziniam pasirengimui ir kt.), tačiau nei ieškovė, nei atsakovai ekspertizės skirti neprašė, motyvuojant, kad Lietuvoje bėra ekspertų, galinčių atlikti tokias ekspertizes. Todėl teismas, vertindamas tarp šalių kilusį ginčą dėl traumos kilimo priežasties, vertina kitus šalių pateiktus įrodymus – šalių iniciatyva gydytojų duotas išvadas, liudytojų – gydytojų G. K., R. K., E. K. bei D. R. B. parodymus, ieškovės bei atsakovų atstovių paaiškinimus, trečiojo asmens paaiškinimus. Taip pat pateiktus medicininius duomenis tiek, kiek tai nereikalauja specialių žinių.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju gydytojas G. K. paaiškino, kad vertindamas ieškovei nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą, jis vertino ieškovės pretenzijoje nurodytas aplinkybes, kad ant Bosu platformos ji darė šuoliukus su apsisukimu 180 laipsnių kampu. Todėl padarė išvadą, kad tokio pratimo metu tokia trauma galima, nes pratimo metu nukentėjusioji turėjo staiga pakeisti kūno padėtį ant platformos. Sukantis įvyko paslydimas ant paviršiaus ir tuomet galėjo būti patirta trauma. Traumos mechanizmas susidaro, nes įvyko staigus kūno padėties pakeitimas. Vėliau iš trenerės paaiškinimų paaiškėjo, kad galimas ir kitoks traumos atsiradimo būdas, t.y. atliekant ne šuoliukus su posūkiu, o tik elementariai užlipant ir nulipant ant platformos su nedideliu šuoliuku. Paaiškino, kad jeigu pratimas buvo toks, kaip nurodyta trenerės, tai tokia trauma negalima. Tokiu atveju raištis galėjo plyšti tik tuo atveju, jeigu iki to įvykio raištis buvo pažeistas, t.y. esant degeneraciniams raiščio pakitimams dėl anksčiau buvusių traumų, kurios sukėlė nepilną raiščio plyšimą, bet jis nedavė simptomatikos, nebuvo kelio sąnario nestabilumo, nes buvo nepilnas raiščio plyšimas. Ilgainiui per fizinį krūvį raištis nuvargo ir toks raištis galėjo plyšti ir nuo elementaraus pašokimo. Tam, kad įvertinti, ar buvo aplinkybių, galėjusių sąlygoti nuovargį ir to raiščio degeneraciją, reikia vertinti visą ieškovės ligos istoriją, ar buvo anksčiau traumos ar nebuvo. Ieškovė pateikė atskiras nuotraukas nuo 2009 metų, juose matyti, kad anksčiau buvusių traumų nebuvo užfiksuota. Nukentėjusiosios nurodytos gydymo įstaigos taip pat nepateikė medicininės informacijos, nors buvo užklausta, kalbėta telefonu. Gydytoja nepateikė duomenų, kad anksčiau buvo trauma. Iš to, ką turėjo, padarė išvadą, kad anksčiau traumos nebuvo.

Liudytojas taip pat nurodė, kad jo išvadose kategoriškai nepatvirtinta nei viena versija, nes klientė galėjo kažkur gydytis anksčiau. Todėl ankstesnės traumos buvimas neatmestinas.

Liudytojas taip pat paaiškino, kad baudžiamojoje byloje tokia trauma būtų vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kiti byloje apklausti gydytojai - liudytoja R. K., kuri yra ieškovės gydytoja nuo 2004 m., paaiškino, kad jai žinoma, kad iki 2011-11-24 patirtos traumos ieškovė kojų problemų neturėjo. Problemų turėjo tik su nugara, jai nuolat buvo skiriamos stuburo korekcinės mankštos. Liudytoja peržiūtėjo ieškovės medicininę kortelę, ankstesnius įrašus iš Centro poliklinikos, tačiau nerado įrašų ir apie ankstesnes kelio ar kokio kito sąnario traumas, taip pat nebuvo jokių įrašų apie liguistus sąnarių pakitimus (2 t. b.l. 60).

Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis yra gydytojas radiologas. 2011-11-29 ieškovei D. J. atliko magnetinio rezonanso tyrimą, kuris yra įrašytas teismui pateiktame diskelyje. Iš diskelyje esančio klinikinio tyrimo įrašo vaizdo matyti, kad tai nauja trauma, nes matosi potrauminis sumušimas, kuris yra matomas 1 -2 mėnesius po traumos. Taip pat yra kaulų čiulpų pažeidimai, kurie būdingi ūmiai traumai. Visi požymiai rodo, kad raištis visiškai plyšęs ir jis nuplyšo ūmiai, nes yra tipiški šviežios traumos požymiai. Tai nebuvo įsisenėjusi trauma. Tačiau negali garantuoti, kad anksčiau nebuvo dalinio plyšimo. Mano, kad jei prieš tai ir buvo dalinis plyšimas, tai tikrai nedaug ir raiščio buvo likę nemažai, nes tada nebūtų buvę tokio efekto, kad kaulai susimuša, atsiranda edema.

Gydytojas D. R. B. apklaustas liudytoju paaiškino, kad jis yra Liudytojas olimpinės rinktinės vyr. gydytojas. Supranta apie sporto traumas, yra dirbęs penkiose olimpiadose. Jam teko konsultuoti ieškovę D. J. po patirtos traumos. Pagal tai, kaip pacientė pateikė situaciją, vienareikšmiškai galima sakyti, kad jai užduotas pratimas neatitiko ieškovės fizinio pasirengimo. Raiščius nutraukti labai paprasta - staigus, netikslus judesys ir kelio raiščiai plyšta. Įmanoma, kad buvo pradėję trūkti raiščiai, tačiau tai galima nustatyti tik klinikiniais testais. Jis to nežino. Tačiau šioje situacijoje tai, ar buvo įtrūkę raiščiai, neturi įtakos, nes ir sveikas raištis gali plyšti.

Liudytojas patvirtino, kad 2012-11-09 išvadoje (1 t. b.l. 164) jo nustatyta diagnozė ir pagal ieškovės pateiktą informaciją nustatyta traumos kilimo priežastis yra teisinga. Jo vertinimu, ieškovės fizinis pasirengimas neatitiko jai užduoto pratimo, nes konsultacijos metu ji netgi nežinojo kaip taisyklingai atlikti pritūpimą. Jei žmogus nesugeba taisyklingai pritūpti, tai jam negalima skirti ir sudėtingo pratimo.

Nurodė, kad į pratimus ant nestabilios platformos jis žiūri atsargiai, jis jų neskirtų, nes nestabilios platformos nevisada yra reikalingos ir yra per daug akcentuojamos. Pirmiausia žmogus turi mokėti atlikti pratimus ant stabilaus paviršiaus, o tik po to gali daryti ant nestabilaus paviršiaus. Prieš atliekant sudėtingos koordinacijos pratimą, žmogus jau turi turėti tam tikrą fizinį parengtumą ir judesių kultūrą. Jei fizinio parengtumo neturi, negali atlikti bazinių pratimų, tai negali atlikti ir sudėtingo koordinacijos pratimo.

Mano, kad ieškovės atveju yra trenerės klaida. Gydytojo G. K. išvadoje nepaminėtas esminis dalykas, kad šuolis atliktas ant nestabilaus paviršiaus.

Liudytojas taip pat paaiškino, kad iš karto po tokios traumos dažniausiai nebūna kraujosruvų, jos atsiranda per kelias valandas. Be to, išorinė kraujosrūva būna jei kartu plyšęs ir šoninis raištis arba sąnario kapsulė. Kryžminis raiščio trūkimo metu dažniausiai yra girdimas vienoks ar kitoks garsas. Tačiau ne visuomet jis būna labai aiškus (2 t. b.l. 58-59).

Liudytoja V. M. paaiškino, kad ji yra sporto klubo administratorė. Dirba tokioje vietoje kur matosi išėjimas. Matė, kaip įvykio dieną išėjusi iš rūbinės ieškovė apsiavė batus, atsistojo, pasirėmė ranka į sieną ir stovėjo. Liudytoja paklausė, ar jai reikia pagalbos. Ieškovė atsakė, kad ne. Tuomet ieškovė nuėjo pasiėmė striukę ir priėjo prie registratūros, kur stovėjo vyriškiai. Liudytoja pamatė, kad ieškovei kažkas negerai, ji lyg ir šlubavo. Todėl paprašė lankytojų kad jai padėtų, kad palydėtų iki automobilio (2 t. b.l. 61).

Kaip minėta, gydytojas G. K. nurodė du galimus traumos atsiradimo mechanizmus: 1) kad trauma įvyko ieškovei atliekant jos nurodytą pratimą (kad ji darė šuoliukus su apsisukimu 180 laipsnių kampu ant Bosu platformos; 2) atliekant trečio asmens trenerės E. P. nurodytą pratimą - elementariai užlipant ir nulipant ant platformos su nedideliu šuoliuku, be jokio posūkio, tačiau jau iki to įvykio esant pažeistam raiščiui, t.y. esant degeneraciniams raiščio pakitimams dėl anksčiau buvusių traumų, kurios sukėlė nepilną raiščio plyšimą, bet jis nedavė simptomatikos, nebuvo kelio sąnario nestabilumo, nes buvo nepilnas raiščio plyšimas, o per fizinį krūvį raiščiui nuvargus ir jam plyšus nuo elementaraus pašokimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad trauma galėjo įvykti dėl anksčiau buvusių traumų ar kitų liguistų pakitimų, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie ieškovės patirtas tokio pobūdžio traumas ar nusiskundimus. Pastebėtina, kad pats draudimo bendrovėje žalų ekspertu dirbantis gydytojas G. K. paskutinėje savo išvadoje bei teismo posėdyje nurodė, kad medicininiuose dokumentuose anksčiau buvusių traumų ar liguistų pakitimų nėra (2013-03-12 išvada, 2 t. b.l. 36).

Liudytoja R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad iki 2011-11-24 patirtos traumos ieškovė kojų problemų neturėjo. Tokių duomenų nėra ir ankstesniuose ieškovės medicininės kortelės įrašuose. Nėra jokių įrašų ir apie liguistus sąnarių pakitimus.

Gydytojas radiologas E. K., atlikęs magnetinio rezonanso tyrimą, komentuodamas teismui pateiktame diskelyje esantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti atlikto tyrimo rezultatai, paaiškino, kad ieškovės patirta trauma yra nauja. Tai nustatyta iš to, kad yra potrauminis sumušimas, kuris matomas tik 1 -2 mėnesius po traumos. Taip pat yra kaulų čiulpų pažeidimai, kurie būdingi ūmiai traumai. Visi požymiai rodo, kad raištis visiškai plyšęs ir jis nuplyšo ūmiai, nes yra tipiški šviežios traumos požymiai.

Nors minėtas liudytojas ir nurodė, kad negali garantuoti, kad anksčiau nebuvo dalinio plyšimo, tačiau nurodė, kad jei anksčiau ir buvo dalinis plyšimas, tai tikrai nedidelis ir raiščio buvo likę nemažai, nes tada nebūtų buvę tokio efekto, kad kaulai susimuša, atsiranda edema (2 t. B.l. 60).

Gydytojo D. R. B. teigimu, ieškovei užduotas pratimas akivaizdžiai neatitiko jos fizinio pasirengimo. Nors neatmetė tikimybės, kad yra įmanoma situacija, kad raiščiai buvo pradėję trūkti, tačiau tokių duomenų nėra ir šioje situacijoje tai, ar buvo įtrūkę raiščiai, neturėjo įtakos, nes ir sveikas raištis gali plyšti nuo staigaus, netikslaus judesio (2 t. b.l. 58-59).

Ieškovė D. J. ankstesnės traumos ir jos simptomatikos buvimą kategoriškai neigė, nurodydama, kad į jokią kitą gydymo įstaigą dėl traumos nėra kreipusis, kad teismui ir draudimo bendrovei buvo pateikti visi medicininiai duomenys, kuriuose jokių įrašų apie traumą nėra, yra tik kitokio pobūdžio susirgimai.

Įvertinus aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad gydytojo G. K. iškelta versija, kad ieškovė galėjo nuslėpti anksčiau turėtą traumą, yra visiškai paneigta ir atmestina kaip neįrodyta. Kitų gydytojų paaiškinimai, jog ankstesnės traumos buvimo tikimybė neatmestina, vertintini tik kaip teoriniai paaiškinimai, nes jiems nebuvo žinomi visi medicininiuose dokumentuose esantys įrašai, tarp kurių duomenų apie traumas ar ieškovės skeleto – raumenų sistemos susirgimus, nėra.

Be to, kaip nurodė gydytojai E. K. ir D. R. B., anksčiau galėjo būti tik nežymus raiščio plyšimas, neturėjęs jokios įtakos ieškovės patirtai ūmiai traumai.

Nenustačius, kad trauma įvykio antruoju asmens žalų eksperto – gydytojo G. K. nurodytu būdu, t.y. esant jau pažeistam raiščiui dėl anksčiau buvusių traumų, kurios sukėlė nepilną raiščio plyšimą, o per fizinį krūvį raiščiui nuvargus, plyšo nuo elementaraus pašokimo, teismas daro išvadą, kad yra visiškai paneigti trečio asmens trenerės E. P. paaiškinimai, kad trauma įvyko atliekant jos nurodytą paprastą pratimą - užlipant ir nulipant ant vienos Bosu platformos, su nedideliu šuoliuku, be jokio posūkio, kadangi gydytojo G. K. paaiškinimu, tokiu atveju tokia trauma iš viso negalima.

Todėl teismas sprendžia, kad trauma įvyko pirmuoju gydytojo G. K. nurodytu būdu, ieškovei atliekant būtent jos nurodytą pratimą – darant šuoliukus su apsisukimu 180 laipsnių kampu ant dviejų Bosu platformų.

Kaip nustatyta gydytojo G. K. 2012-02-01 išvadoje (1 t. B.l. 133), tokio pratimo metu nukentėjusioji turėjo staiga pakeisti kūno padėtį ant platformos. Kelio deformacija galėjo įvykti netaisyklingai pastačiuis kairę pėdą nusileidimo metu arba perkėlus svorį ant vienos kojos, sukantis apie kojos išilginę ašį į vidinę pusę, tuo pačiu metu slystant pėdai į išorę (1 t. b.l. 133). Teismas vertina, kad toks traumos susidarymo mechanizmas pilnai tikėtinas, nors ieškovė paslydimo momento ir neužfiksavo ir savo pretenzijose bei teisme nenurodė. Tuo labiau, kad trenerės užduotą pratimą ji atliko ne ant vienos, o ant dviejų Bosu platformų, į ką gydytojas ekspertas dėmesio neatkreipė, nors tai neabejotinai tik dar labiau apsunkina pratimą ir reikalauja dar didesnės judesių koordinacijos.

Tai, kad pratimas buvo atliekamas ant dviejų Bosu platformų, trenerė E. P. neigė, teigdama, kad tą dieną kitas turimas Bosu treniruoklis buvo išsimontavęs. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o teiginiai, kad po to platforma pati kažkokiu būdu “pasitaisė” yra neįtikinami. Be to, trenerė patvirtino, kad toks ieškovės apibūdintas pratimas (šuoliukai su posūkiais ant dviejų Bosu treniruočių) yra, tačiau ieškovei jis nebuvo užduotas. Jos teigimu, po traumos ieškovė tiesiog neprisimena pratimo. Tačiau trenerė negalėjo tinkamai paaiškinti, iš kur tuomet ieškovei žinoma apie tokį pratimą, jeigu ji jo neatliko ir nėra tokio pratimo aprašymo interneto puslapiuose, kurių nuorodas ji pateikė.

Kaip matyti, visą ieškovė visą laiką nuosekliai ir išsamiai aprašė trenerės jai užduotą pratimą, kurio metu patyrė traumą. Nuo pat pirmos pretenzijos pareiškimo dienos (2012-01-17 ir vėliau) akcentavo, kad ji turėjo pašokus apsisukti apie savo ašį 80 laipsnių kampu, kiekvieną koją statant ant atskirų dviejų Bosu treniruoklių (1 t. b.l. 46-47, 52-53). Tuo tarpu iš karto po įvykio draudimo bendrovei pareikalavus iš atsakovo UAB “Amžių linija” išsamių trenerės paaiškinimų apie įvykio aplinkybes ir kokių buvo imtasi priemonių sveikatingumo centro lankytojų saugumui užtikrinti, trenerė E. P. itin lakoniškai apibūdino pratimą ir įvykio aplinkybes, kuriuo metu ieškovė patyrė traumą, nurodydama, kad D. J., atlikdama pratimą (šuoliukus) ant Bosu platformos, pasiskundė ūmiu kelio skausmu užpakalinėje kelio dalyje, taip pat pateikė Bosu balanso treniruoklio aprašymą (1 t. b.l. 103, 105, 106). Tik daugiau kaip po pusmečio, ieškovei pateikus pakartotinę pretenziją ir draudimo bendrovei pareikalavus pateikti papildomus duomenis bei trenerės paaiškinimą, kuo vadovaudamasi ji skiria šuoliukus ant Bosu platformos sporto klubo lankytojams, E. P. nurodė, kad ieškovė turėjo užlipti ant Bosu platformos, pašokti du mažus šuoliukus, tuomet nulipti. Šiame atsakyme trenerė išreiškė abejojanti, jog ieškovė gavo traumą treniruotės metu, akcentuodama, jog jokių traumos požymių (kraujosrūvų, patinimo) nebuvo, taip pat kad ji tik klientės pageidavimu suteikė jai pirmąją pagalbą, subintavo, atnešė ledo. Ją stebino klientės žinios apie veiksmus, įvykus priekinio kryžminio raiščio plyšimui. Nurodė, kad ji iš salės išėjo viena, nors išėjusi iš rūbinės ji jau paprašė pagalbos ir administratorė paprašė vieno iš klubo lankytojų jai padėti nuyueiti iki mašinos. Trenerė pabrėžė, kad tai buvo aiškus ieškovės noras pajungti kuo daugiau liudininkų apie jos būklą. Taip pat nurodė, kad pasibaigus asmeninėms treniruotėms, ieškovė beveik visuomet eidavo į treniruoklių salę ir ten savo nuožiūra atlikinėjo pratimus be niekieno priežiūros. Trenerė akcentavo, kad ieškovė apkaltino ją kvalifikacijos stoka, nerūpestingumu, nors jokių žodinių pretenzijų dėl treniruočių kokybės jai nėra pareiškusi, o po traumos norėjo sportuoti tik pas ją. Nurodė, jog dirbdama su klientu ji pirmiausia ugdo jo supratimą apie judesį, teisingą ir saugų jo atlikimą, kad treniruotes ji pradeda nuo paprastų bazinių judesių, siekia, kad klientas visuomet galvotų apie judesį, kad rodydama pratimą informuoja apie judesio atlikimo techniką, įspėja apie neteisingai atliekamo pratimo pavojus ir traumų riziką, reikalauja, kad klientas visus judesius atliktų su ypatinga kontrole. Tik įvertinusi, kad klientas suprato pratimą ir jo atlikimą, leidžia jį jam daryti. Jei klientas pratimą daro netinkamai, nutraukia pratimo darymą, iš naujo jį rodo ar keičia kitu. Lygiai taip pat dirbo ir su D. J.. (1 t. b.l. 138, 140).

Akivaizdu, kad šie trečiojo asmens draudimo bendrovei išdėstytų teiginiai apie ieškovei pavesto atlikti pratimo sudėtingumą, apie tai, kad ji treniruotės met traumos nepatyrė ir negalėjo patirti, nes nebuvo judesio krypties pasikeitimo, kad ieškovės elgesys rodė, jog ji tik siekia pajungti kuo daugiau liudininkų, kad galimai traumą patyrė sportuodama be jos priežiūros ir t.t. – visiškai nepagrįsti, paneigti byloje esančiais įrodymais ir vertintini kaip tendencingi, trečiajam asmeniui siekiant paneigti, jog trauma įvyko jos asmeninės treniruotės metu, atliekant ieškovės nurodytą pratimą.

Teismas taip pat kritiškai vertina šiame paaiškinime bei teisme apibūdintą jos darbo metodiką, keliamus aukštus reikalavimus kliento susikaupimui, judesio atlikimo technikai, taip pat jos veiksmus pamačius, kad klientas pratimą daro netinkamai. Nes be pačios trenerės paaiškinimų, jokių įrodymų apie jos treniruotes, jų metodiką, jos skiriamų pratimų aprašymų ir jų parinkimo kriterijų byloje nėra.

Tai, kad jau po įvykio draudimo bendrovei atsakovas UAB “Amžių linija” pateikė funkcinės treniruotės aprašymą, kurios prieraše nurodyta, kad D. J. pratimai ant Bosu treniruoklio atitiko jos pasirengimo lygį, kad jie nebuvo sudėtingi ir kad buvo pradėta nuo pačių paprasčiausių pratimų, teismas nelaiko įrodymu byloje, nes funkcinės treniruotės aprašymą ir prierašą jame padarė pati trenerė E. P. (1 t. b.l. 141-142).

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovė traumą patyrė atlikdama jos nurodytą pratimą ant dviejų Bosu treniruoklių.

Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo Aurimo Mačiuko, kuris taip pat yra sveikatingumo treniruočių ir programų ekspertas, paaiškinimus, kad nėra vieningio funkcinės treniruotės aprašymo ir jos metodikos, kad dėl konkretaus pratimo parinkimo sprendžia treneris, kuris taip pat parenka ir atitinkamas priemones - kilimėlius, štangas, Bosu platformas ir kt., taip pat į tai, kad Lietuvoje nėra patvirtinto Bosu treniruoklio pratimų skirstymo pagal lygius, sprendžia, kad nėra objektyvių kriterijų įvertinti trenerės paskirto pratimo sudėtingumą. Tačiau atsakovo atstovo Aurimo Mačiuko paaiškinimu, asmeninio trenerio rengimų kursuose tuos pratimus bandoma sugraduoti. Šuoliukai jau yra vidutinis lygis, o apsisukimai aplink savo ašį pasunkina pratimą. Jo vertinimu, toks pratimas, kokį apibūdino ieškovė, jau yra antros pakopos pratimas, o antro lygio pratimai užduodami, kai žmonės jau turi pradinį pasirengimą.

Pažymėtina, kad kalbant apie ieškovės fizinio pasirengimo lygį nei tretysis asmuo, nei atsakovai nepateikė aiškių kriterijų ir įrodymų, kad ieškovės kūno rengybos indeksas bei fizinio pasirengimo lygis buvo toks, kad ji jau galėjo atlikti antro lygio pratimą. Trenerė E. P. jau minėtame savo paaiškinime draudimo bendrovei nurodė, kad ieškovės rengybos indeksas buvo nustatytas per pirmąją treniruotę. Pagal gautus rezultatus buvo nustatyta, kaip vegetatyvinės sitemos reaguoja į krūvį, t.y. širdies, kraujagyslių sistemos. Tačiau nei trenerė, nei atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės kūno rengybos indeksas bei fizinio pasirengimo lygis buvo nustatinėjamas pakartotinai. Įvertinus Aurimo Mačiuko paaiškinimus, kad dėl konkretaus pratimo parinkimo sprendžia treneris, teismas sprendžia, kad tik nuo trenerės subjektyvaus požiūrio priklausė parenkamų pratimų sudėtingumas.

Ieškovė savo pretenzijose nurodė, kad atlikdama jai užduotą pratimą, ji negalėjo vasldyti savo kūno taip, kad abi kojos vienu metu apsisukus 180 laipsnių kampu apie savo ašį būtų pastatytos tiesiai ties Bosu treniruoklio centru. Kad jai, ne sportininkei ir netreniruotam žmogui, šuoliuko metu sukantis pastatyti koją taisyklingai ant nestabilaus paviršiaus buvo neįmanoma (1 t. b.l. 135).

Tačiau šie jos argumentai liko neįvertinti, nes išvadas draudimo bendrovei teikusio gydytojo G. K. nuomone, ieškovės judėjimo aparato funkcija yra nesutrikusi, todėl ji galėjo atlikti pratimą. O neteisingai parinktas krūvis būtų tik toks, kurio ieškovė negali pakelti.

Su tokiu vertinimu teismas nesutinka.

Neesant objektyvių duomenų apie iki traumos buvusių treniruočių rezultatus, taip pat duomenų apie tai, kokius pratimus ir su kokiais treniruokliais ieškovė atliko, teismas vertina, kad šioje byloje neįrodyta, kad trenerė turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovės fizinio pasirengimo lygis yra toks, kad ji saugiai gali pereiti prie sudėtingesnių, antro lygio pratimų.

Trenerės paaiškinimai, kad tai buvo 11 ar 12 treniruotė, ieškovė sportavo jau antrą mėnesį ir buvo praėjusi bendrą pasiruošimą bei pakankai suvokė daromus judesius, nes po tiek treniruočių žmogus būna pakankamai pasiruošęs atlikti sudėtingesnius judesius, iš esmės yra tik bendro pobūdžio teiginiai, visiškai neatspindintys ieškovės pasiekimų, jos individualių fizinių galimybių, koordinacijos.

Ieškovė atliko ganėtinai sudėtingą antrojo lygio pratimą, kuriam reikalingas fizinis pasirengimas, gera koordinacija ir tikslūs judesiai. Trenerei neabejotinai buvo žinoma, kad tokio pratimo metu praradus koordinaciją ar netaisyklingai pastačius koją ant nestabilaus paviršiaus, gali įvykti kelio raiščio plyšimas. Todėl užduodama ieškovei atlikti šuoliukus ant dviejų Bosu treniruoklių su staigiais apsisukimais, trenerė turėjo būti objektyviai įsitikinusi, kad ieškovės koordinacija yra tikrai gera, kūnas ir kojų raumenys išlavinti tiek, kad ji nepadarys netikslių judesių.

Įvertinus gydytojo G. K. išvadas bei teisme duotus paaiškinimus apie traumos susidarymo mechanizmą, kitus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje neesant jokių objektyvių duomenų apie ieškovės fizinį pasirengimą, vien tas faktas, kad trenerės parinkto pratimo metu ieškovė prarado koordinaciją ir patyrė traumą, rodo, kad pratimas ieškovei buvo per sunkus ir tokiam pratimui ji nebuvo fiziškai pasiruošusi.

Tinkamai įvertinti ieškovės pasirengimo lygį buvo trenerės pareiga, tačiau ji to nepadarė.

Ieškovės kaltės ar neatsargumo dėl įvykusios traumos nėra. Ji sportavo prižiūrima asmeninės trenerės ir vykdė jos nurodymus.

Nors trenerė savo klaidos nepripažįsta, teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, kad trauma sportuojant įvyko dėl atsakovo UAB „Amžių linija“ darbuotojos trenerės E. P. padarytos klaidos - netinkamai parinkto pratimo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje byloje ieškovė priteisti dėl kojos sužalojimo 5099 Lt turtinę žalą, taip pat 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atlyginimo sąlygų buvimą grindžia atsakovo UAB „Amžių linija“ vykdoma veikla, teikiant sporto paslaugas, konkrečiu atveju – nekokybiška, nesaugia jai suteikta atsakovo darbuotojos sporto trenerės asmeninės treniruotės paslauga. Taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymu.

Vertinant sąlygų žalos atlyginimui buvimą ar jų nebuvimą, teismas atsižvelgia į teisinį atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, reglamentavimą. Paslauga, už kurios netinkamą kokybę atsiradusią žalą turėtų atlyginti jos tiekėjas (CK 6.292 str. 1 d.), įvardijama kaip konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis, išskyrus tiesiogiai CK 6.293 str. 2 d. numatytas išimtis.

Nustatyta, ieškovė kojos traumą patyrė asmeninės treniruotės metu, prižiūrima trenerės. o Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Amžių linija“ teikia įvairias paslaugas, taip pat ir sporto paslaugas. Savo internetiniame tinklapyje UAB „Amžių linija“ viešai skelbia, jog turi tris treniruočių sales, kuriuose visada dirba budintys treneriai. Profesionalūs treneriai atlieka testavimus, įvertina klientų būklę, sudaro asmenines programas bei vykdo asmenines treniruotes ir kt. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Amžių linija“ yra profesionalus sporto paslaugos tiekėjas ir ieškovei teiktos paslaugos, kurių metu ji patyrė traumą ir buvo sužalota jos sveikata, patenka į nurodytų paslaugų apibrėžimą ir, kaip nustatyta, buvo nesaugi.

Vertinant, ar atsakovo teikiama sporto paslauga privalėjo būti saugi, teismas atsižvelgia į Ck 6.294 str. išdėstytus kokybės reikalavimus, kaip antai į tokios paslaugos reklamą, tikslą, dėl kurio vartotojas renkasi tokio pobūdžio paslaugą, kitas aplinkybes.

Kaip nustatyta, ieškovė lankė asmenines treniruotes atsakovui priklausančiame sveikatingumo centre “Linija” tikėdamasi sustiprinti sveikatą, sustiprinti raumenis, numesti svorio, t.y. tikėdamasi atkurti savo fizinį pajėgumą. Ji nesiekė maksimaliai panaudoti savo fizines galias, pasiekti konkretaus rezultato, t.y. tų tikslų, kurių siekia sportininkai. Šie ieškovės siekiami tikslai atsakovui buvo žinomi ir jis apsiėmė tokias paslaugas jai suteikti.

Nors asmenines treniruotes vedusios trenerės E. P. pareigų aprašymas byloje nepateiktas, tačiau iš bendros informacijos apie sporto trenerio profesiją žinioma, kad sporto treneriai yra tam tikros sporto šakos specialistai, rengiantys sportininkus varžybomsir profesionaliai sportinei veiklai, o taip pat jie dirba sporto klubuose ir sveikatingumo centruose, kur įvairaus amžiaus, sudėjimo, fizinio pasirengimo ir sveikatos būklės asmenims padeda atkurti ar padidinti jų fizinį pajėgumą. Todėl tokios paslaugos gavėjai pagrįstai tikisi, kad jų sveikata pagerės, o nepablogės, kad jiems bus parinkti tinkami ir saugūs pratimai, kuriuos atliekant nėra rizikos, jog jie susižalos.

Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovei parinktas pratimas buvo per sunkus, neatitiko fizinio pasirengimo lygio, jos individualių galimybių ir tai sąlygojo traumos atsiradimą, pripažintina, kad buvo suteikta netinkamos kokybės paslauga.

Netinkamos kokybės paslaugos teikimas, nulėmęs žalos atsiradimą, sąlygoja būtinybę ją nukentėjusiajam asmeniui atlyginti (CK 6.202 str. 1 d.).

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pripažintas pagrįstu ir ieškovės reikalavimas atsakovui UAB “Amžių linija” atlyginti padarytą žalą, ieškovės kildinamą iš delikto, t.y. dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), pažeidimo, nes tokia bendro pobūdžio pareiga neabejotinai tenka ir profesionaliam paslaugų tiekėjui.

Taigi pripažinti atsakovo pareigą atlyginti ieškovei pasdarytą šioje byloje galima net dviem atvejais.

Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.295 str.).

Teismas vertina, kad šioje byloje yra nustatytos visos trys šiai civilinei atsakomybei taikyti sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (paslaugos nekokybiškumas); 2) žalos padarymo faktas (dėl sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė turtinės ir neturtinės žalos); 3) priežastinis ryšys tarp paslaugos nekokybiškumo ir atsiradusios žalos (žalingi padariniai atsirado tik dėl atsakovo UAB “Amžių linija” minėtų neteisėtų veiksmų).

Ieškovė nurodė, jog dėl kojos sužalojimo patirtą turtinę 5099 Lt žalą sudaro :

dėl nedarbingumo nuo 2011-11-28 iki 2011-12-30 netektos pajamos - 744 Lt;

alkūninių ramentų įsigijimas - 40 Lt;

MR tyrimas - 90,00 Lt;

reabilitologo konsultacija - 20 Lt;

kelio įtvaras - 225,00 Lt;

nuskausminamieji, priešuždegiminiai vaistai ir kt. būtinos medicininės priemonės - 81 Lt;

dėl nedarbingumo nuo 2012-02-20 iki 2012-05-04 netektos pajamos - 2036,69 Lt;

dėl operacijos patirtos išlaidos (vaistai, maisto papildai, tvarsliava, išlaidos ryšium su 14 dienų vykimu perrišimams, kasdieninis vykimas į ambulatorinę reabilitaciją, antrinės reabilitacijos ir kt. išlaidos) - 600 Lt;

konsultacijos ir tyrimo išvados reabilitaciniu laikotarpiu -72 Lt.

dėl patirto sužalojimo savo lėšomis ji atliko pakartotinį nekompensuojamą reabilitacinį gydymą, dėl kurio patyrė 140 Lt išlaidų. Todėl turtinės žalos dydis padidėjo 140 Lt ir sudaro 4049 Lt (1 t. b.l. 3-7).

2013 m. sausio 17 d. pareiškimu ieškovė patikslino prašomos priteisti patirtos turtinės žalos dydį nurodydama, kad dėl 2011-11-24 patirtos kairio kelio sąnario traumos ir 2011-02-20 atliktos operacijos pravestas reabilitacinis gydymas norimo gydymo efekto nedavė. Sėdint ir einant vargina stiprus kairio kelio sąnario skausmai, sustingimas. Todėl buvo būtinas ir jai rekomenduotas papildomas reabilitacinis gydymas. Dėl šio reabilitacinio gydymo, be jau nurodytų išlaidų, ji patyrė 1050 litų nuostolį. Todėl šia suma padidino pareikšto ieškinio reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš viso 5099 Lt. (1 t. b.l. 161-161).

2013-01-31 pareiškime ieškovė, atsikirsdama į atsakovo atsiliepime bei parengiamajame teismo posėdyje išdėstytus argumentus, patikslino ieškinyje nurodytų faktiškai patirtų išlaidų sudėtį, kurios nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad iki operacijos turėtas 81 Lt išlaidas sudaro:

Bandažinė juosta sąnario teipavimui - 12 Lt;

Nuskausminamieji vaistai "Xefo"- 15 Lt;

Priešuždegiminiai vaistai „Nimesil“- 13 Lt;

Tepalas traumoms gydyti „Diclac“- 22 Lt;

Ledas kojos šaldymui tuoj po traumos - 4 Lt;

Taksi paslaugos vykstant iš/į traumatologinį (Aušros g.-Gedimino g. ) 2011-11-25 - 15 Lt. T.y. 81 Lt. iš viso.

600 Lt išlaidų sumą operacijai ir pooperaciniam gydymui bei reabilitacijai sudaro:

vykimas tyrimui ir kraujo tyrimas operacijai UAB ,,Auki sveikas“- 35 Lt;

Būtini daiktai gulant į ligonine ir ruošiantis operacijai (operacinis rinkinys) - 34 Lt;

Nuskausminamieji vaisiai „Ketanov“- 9 Lt; Priešuždegiminiai vaistai “Salpodein“, „Vimovo“- 85 Lt; raminamieji vaistai „Asentra“ - 27 Lt. (190)

vykstant po operacijos konsultacijoms, perrišimams - 5 kartai, siūlų ištraukimui – 1 kartas, punktavimui (skysčių šalinimui iš sąnario) - 1 kartas (į UAB ,,Auki sveikas“ ir į Kauno klinikas) - 80 Lt;

vykimas į ambulatorinę reabilitaciją Kauno klinikose 14 dienų, automašinos mokamas parkavimas po 2 val. kaskart (maršrutas Aušros g.- K auno klinikos) – iš viso 130 Lt.

Antrinė reabilitacija baseine ir sporto salėje UAB „Amžių linija“ mėnesio abonementas - 200 Lt. (1 t. b.l. 191-192)

Ieškovės patirtos turtinės žalos dydį pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 56-66; 113-115, 145-147, 169-171 ).

Byloje nėra ginčo, kad dėl 2011-11-24 patirto sužalojimo ieškovei buvo atliktas BMR tyrimas, rekomenduotas operacinis gydymas, kad ji kreipėsi į Diagnostikos centrą reabilitologo konsultacijos, jai buvo skirtas kineziterapinis ir fizioterapinis kursas iki 2011-12-23, o 2012-02-20 atlikta planinė operacija, kad po operacijos vyko į perrišimus ir reabilitaciją Kauno klinikose, kad buvo reikalingas papildomas reabilitacinis gydymas, kad laikotarpiais nuo 2011-11-28 iki 2011-12-30 ir nuo 2012-02-20 iki 2012-05-04 buvo nedarbinga ir dėl to gavo mažesnes pajamas (nedarbingumo išmoką). Tačiau atsakovai nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, kurios nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Taip pat teigė, kad nepagrįstai ieškovė prašo priteisti sporto klubo UAB „Amžių linijas“ abonemento įsigijimo išlaidas, kadangi reabilitacija turi būti atliekama sveikatos priežiūros paslaugų licenziją turinčiose įstaigose.

Su tokiai atsakovų pozicija ir teiginiais teismas nesutinka.

Atsakovai neginčija, kad ieškovei prieš operaciją buvo būtina įsigyti bandažinę juostą sąnario teipavimui, teko vartoti nuskausminamuosius ir priešuždegiminius vaistus, vykti konsultacijoms, perrišimams, kad jai buvo reikalinga reabilitacija. Gydytojas G. K. savo išvadoje patvirtino, kad patirtos traumos gydymui yra skiriamas simptominis medikamentinis gydymas, todėl tikėtina, kad nukentėjusiosios deklaruoti, tačiau dokumentais nepatvirtinti medikamentai buvo skirti traumos padarinių gydymui (2 t. b.l. 36).

Atsižvelgiant į šią gydytojo išvadą, ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog šios išlaidos buvo būtinos, ieškovė jas patyrė, todėl turi būti priteistos.

Taip pat teismas pripažįsta būtinomis ir ieškovės nurodytas išlaidas taksi, nes jai buvo būtina vykti į perrišimus, į konsultacijas, antrinę reabilitaciją. Pilnai tikėtina, kad vykti savo automobiliu ji negalėjo, nes po operacijos jos koja buvo įtvare, o po operacijos išliko skausmingumas, sustingimas, kiti liekamieji reiškiniai, dėl kurių automobilio vairavimas buvo apsunkintas arba neįmanomas.

Antrinė reabilitacija ieškovei buvo paskirta ir reiklalinga. Tai, kad ji pasirinko ją gauti sveikatingumo ir sporto paslaugas teikiančioje UAB „Amžių linija“, o ne sveikatos priežiūros paslaugų licenziją turinčiose įstaigose, ieškovės turėtų išlaidų esmės nekeičia ir nereiškia, jog ji neturėjo išlaidų antrinei reabilitacijai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 litų.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. UAB „Amžių linija“ asmeninės treniruotės metu ieškovė patyrė kairės kojos kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio visišką plyšimą, medialinio korateralinio raiščio II laipsnio dalinį plyšimą, potrauminę kaulų čiulpų edemą. Todėl ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį ieškovė grindė tuo, kad dėl patirtos traumos jai buvo atlikta sudėtinga ir skausminga operacija, nes kaulinės operacijos yra pačios skausmingiausios. Teigė, kad ir dabar dar patiria skausmą, nepatogumus. Koją pastoviai reikia tiesti, o jos darbas sėdimas, todėl jai sunku darbe išsidėti visą dieną sulenkta koja. Kabinete ji dirba su interesantais, skaudant negali kojos iškelti ir šaldyti ledu. Patiria nepatogumas net nuėjusi į kiną ar koncertą, nes stingsta sąnarys, skauda, turi ištiesti koją. Koją taip pat skauda kiekvieną kartą nulipant laiptais, ji negali pabėgti per gatvę, nes atrodo, kad koja nesilenkia, kad ji tuoj grius. Dėl traumos ji ir ir toliau patiria išlaidas bei nepatogumus, nes pietų metu turi važinėti į baseiiną, atlikinėti specialius pratimus. Ji iki šiol jaučia traumos pasekmes. Jai buvo pašlijusi nervų sistema, vartojo raminamuosius vaistus, kuriuos skyrė šeimos gydytoja. Dabar ji turi galvoti kur eiti, kur sėdėti. Jos koja jau operuota, o tai yra didesnė rizika ir pavojus patirti naują traumą.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl sužalojimo ji patyrė fizinį skausmą, dvasinio pobūdžio pakenkimus, sukėlusius emocinio ir psichologinio pobūdžio kančias bei išgyvenimus. Tačiau esminiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais laiko sužalojimo padarinius ir jų įtaką tolesniam ieškovės gyvenimui. Tokia praktika yra formuojama kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. Dėmenis v. R. Vasiliauskas ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Lebrikas ir kt. v. A. Jasiukaitis, byla Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. Brazys v. V. Čečko, byla Nr. 3K-3-357/2008).

Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų medicininių dokumentų, dėl traumos (plyšusio kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio) ieškovė jaučia kojos skausmą, negali ilgai sėdėti sulenkta koja, gydosi. Jos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Jai buvo atlikta operacija, skirtas reabilitacinis gydymas, tačiau iki šiol išliko sužalojimo padariniai (kojos skausmingumas, riboti judesiai), kas turi įtakos jos laisvalaikiui, pomėgiams, profesinei veiklai. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai (VšĮ „Auki sveikas) patvirtina, kad ieškovės emocinė būklė tapo jautri ir pažeidžiama.

Todėl teismas laiko įrodyta, kad dėl sužalojimo padarinių pablogėjo ieškovės gyvenimo kokybė.

Pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, esant panašaus pobūdžio sužalojimams ir jų padariniams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje S. Monkevičienė v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, byla Nr. 3K-3-129/2008, ieškovei dėl profesinio susirgimo (netekus 5 procentų profesinio darbingumo) priteista 10 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje V. Virketis v. UAB „Žemaitijos gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-575/2006, kurioje ieškovui (netekus 40 procentų darbingumo) dėl sveikatos sužalojimo priteista 30 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje A. Žilenko v. UAB ,,Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006, kurioje ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 25 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2007 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje A. Maldeikis v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., byla Nr. 3K-3-262/2007, kurioje ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų darbingumo) priteista 40 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, kasacinio teismo praktiką, teismas vertina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Dėl atsiradusių pasekmių – dėl ieškovės patirtos traumos atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos yra atsakingas atsakovas UAB „Amžių linija“, kadangi nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.

Dėl atsakovų atsakomybės.

Nustatyta, kad 2011-02-24 – 2012-02-23 laikotarpiui UAB „Amžių linija“ buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove „ If P & C Insuranse AS“. Tai patvirtina byloje pateiktas draudimo liudijimas Nr. BCA Nr. 00003146, kuria apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė. Pagal papildomas draudimo apsaugos sąlygą Nr. 201 draudimo objektu laikoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant maitinimo, sveikatingumo paslaugų veiklą, adresu Taikos pr. 44 A, Kaune. Draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sąlygą Nr. 202 laikoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos Draudėjo nekokybišku produktu (suteikta paslauga) – teikiant maitinimo, sveikatingumo paslaugas. Franšizė darbdavio atsakomybei – 1000 Lt, veikos atsakomybei – 500 Lt (1 t. b.l. 95).

Bendrosios civilinė atsakomybės draudimo taisyklių bendrojoje dalyje nurodyta, kad sąvoka „draudėjas“ taip pat apima draudėjo, įvardinto draudimo liudijime darbuotojus, atliekančius darbą pagal darbo sutartis, jeigu jie veikia Draudėjo nurodymu bei yra jo kontroliuojami ir kai eina savo darbines (tarnybines) pareigas. Draudimo objektas apibrėžiamas kaip civilinė atsakomybė, kylanti dėl draudėjo veiksmais (veikimu arba neveikimu), produktu, padarytos žalos tretiesiems asmenims, atsiradusios atlikus veiksmus (įskaitant neveikimą), kuriuos įstatymas draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taisyklių 15 punkte Draudžiamasis įvykis apibrėžtas kaip draudimo laikotarpiu ir draudimo teritorijoje atlikti veiksmai (veikimas arba neveikimas), nulėmę reikalavimo pateikimą. Reikalavimas draudėjui pateikiamas dėl žalos trečiųjų asmenų kilnojamajam, nekilnojamajam turtui, sveikatai, gyvybei padarymo, neturtinės žalos, kylančios kaip žalos sveikatai ar gyvybei pasekmės, teikiant į rinką produktus arba teikiant paslaugas, nurodytas draudimo liudijime (1 t. b.l. 96-102).

Atsakovo UAB „Amžių linija" atstovas Aurimas Mačiukas nurodė, kad bendrovė sudarė su draudiku „If P & C Insuranse AS“ draudimo sutartį tikslu turėti garantiją, kad būtų atlyginta žala, atsiradusi tretiesiems asmenims dėl jo tiekiamų paslaugų. Tačiau, kaip nustatyta šiuo atveju, draudikas savo įsipareigojimo nevykdė ir neatlygino ieškovei padarytą žalą dėl sveikatos sužalojimo, motyvuodamas, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir įvykis nėra draudiminis.

Kadangi nustatyta, kad ieškovės sveikata buvo sužalota UAB „Amžių linija" teikiant jai nekokybišką sveikatingumo (sporto) paslaugą, šis įvykis yra draudiminis, ieškovė turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurią šiuo atveju turi atlyginti draudikas – atsakovas „If P & C Insuranse AS “ , išskyrus draudimo sutartyje numatytą 500 Lt frančizės sumą, kuri priteistina iš atsakovo UAB „Amžių linija". (LR Civilinio kodekso 6.987 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - 3500,00 Lt atstovavimo išlaidų. Atstovavimo išlaidos paskirstytos atsižvelgiant į iš atsakovų ieškovei priteistinas sumas. Iš atsakovo UAB „Amžių linija“ priteisus 500,00 Lt turtinės žalos – teismas tenkino 3 procentus ieškovės ieškinio, todėl atitinkamai iš atsakovo UAB „Amžių linija“ priteistina ieškovei 105,00 Lt atstovavimo išlaidų. Likusi dalis – 3395,00 Lt priteistina iš atsakovo Draudimo bendrovės If P&C Insuranse AS (CPK 293 str. 1 d., 2 d.).

Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 26,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 293 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Draudimo bendrovės “If P&C Insurance AS”, juridinio asmens kodas 10100168, ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos, 4599,00 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus 00 ct) turtinės žalos ir 3395,00 (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis litus 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Amžių linija“, juridinio asmens kodas 13553410, ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) turtinės žalos ir 105,00 Lt (vieną šimtą penkis litus 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovų Draudimo bendrovės If P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas 10100168, ir UAB „Amžių linija“, juridinio asmens kodas 13553410 po 13,14 Lt (trylika litų 14 ct ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.