Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-195-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
II-195-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00429-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
J. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-195-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00429-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K.,institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei S. V.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – Komisariatas) vyriausiosios postinės S. V. 2021 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-972-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyriausioji postinė S. V. 2021 m. sausio 12 d. nutarimu nustatė, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, nes 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Antakalnio g. 59, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur trukdė kitiems eismo dalyviams įvažiuoti į stovėjimo vietą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus.

J. K. buvo paskirta 30 Eur bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyriausiosios postinės S. V. 2021 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-972-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisariato vyriausiosios postinės S. V. 2021 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-972-2021 naikintinas kaip absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas vadovaujantis anoniminiu pranešimu, kurio pagal BIRT ataskaitų žiūryklę Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas turi kitą ROIK 20121647729, kurį surašė specialistas V. S. (V. S.). Prie protokolo pridėtos dvi nuotraukos, kuriose matomas pastatytas automobilis. 2020 m. spalio 17 d. vyriausioji postinė S. V. surašė dar vieną protokolą, kuriuo remdamasi priėmė 2021 m. sausio 12 d. nutarimą. Tokiu būdu abu protokolai surašyti pažeidžiant ANK 608 straipsnio reikalavimus – nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nepateikiant paaiškinimo, dėl kokių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo kviečiamas į administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Taip pat pažeistos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, nustatytos ANK 577 straipsnyje, o abu procesiniai dokumentai surašyti ir išnagrinėti pažeidžiant ANK 589 straipsnio 82 punkto reikalavimus, kaip neteismingi Kelių policijos valdybai (ANK 572, 615 straipsniai).

Vertinant administracinio nusižengimo protokolo duomenis ir nuotraukas, pareigūnė priėmė sprendimą neatlikusi tyrimo ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl akivaizdu, kad nutarimas neatitinka ANK 617 straipsnio reikalavimų ir yra naikintinas kaip neteisėtas. Pareiškėjas nedalyvavo viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl nutarimo įžanginėje dalyje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, vadinasi buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą ir lygiateisiškumo garantijos.

Pasak pareiškėjo, byloje nėra neįgalaus vairuotojo, kuriam įvažiuoti į jam skirtą stovėjimo vietą trukdytų pareiškėjo automobilis, todėl anonimo pranešimas nėra pakankamas įrodymas bet kokiai išvadai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė pastatyta vietoje, kurioje nėra draudžiamų ženklų ar žymėjimų, o KET 150.10 punkte nenurodyta, kokiu atstumu galima statyti automobilį, kad jis netrukdytų įvažiuoti į aikštelę. Neatlikus matavimų ir nepatikrinus duomenų vietoje, pareigūnės vertinimas yra tik subjektyvi jos nuomonė, pagal kurią visos, šalia stovinčios, transporto priemonės trukdo eismui, įvažiavimui ir kt.

Visa tai leidžia teigti, kad pareiškėjo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnis 2 dalį, nes stovintis automobilis nepažeidžia kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, nes ten jų tiesiog nėra.

Atsiliepimas

Komisariatas atsiliepime į J. K. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad J. K. padarytas administracinis nusižengimas – 2020 rugpjūčio 24 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Antakalnio g. 59, paliko automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti ten, kur trukdė kitiems vairuotojams įvažiuoti į stovėjimo vietą, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Neįgalieji“ ir Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses 15 m“, taip pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus – įrodytas. J. K. paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose nustatyta – 15 Eur bauda. Protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame buvo numatyta bylos nagrinėjimo data, buvo surašytas J. K. dalyvaujant. Paskirto administracinio nurodymo J. K. neįvykdė, į paskirtą bylos nagrinėjimą 2021 m. sausio 12 d. 9 val. atvyko, su administraciniu nusižengimu ir paskirta administracine nuobauda nesutiko, parašyti rašytinį paaiškinimą atsisakė. 2021 m. sausio 12 d. nutarimu J. K. buvo paskirta minimali sankcijoje nustatyta bauda – 30 Eur. Su priimtu nutarimu J. K. nesutiko, nutarimo kopiją pasirašyti atsisakė. Išvada, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiantis 2021 m. sausio 12 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-972-2021, pakanka pripažinti J. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi KET pažeidimo įrodymui. Skundas dėl užstatytos neįgaliųjų vietos, adresu Vilnius, Antakalnio g. 59, buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 24 d. per epolicija.lt portalą, skundą pateikė anoniminis pranešėjas.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

J. K. skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos atsiliepime į jo skundą nepagrįstai nurodyta, kad jis dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą. Priešingai, to nebuvo. Apie administracinio nusižengimo protokolą sužinojo, kai šis procesinis dokumentas buvo persiųstas jam internetu. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis priimtas pareiškėjui dalyvaujant, tačiau J. K. nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, taip pat negavo tokio nutarimo. Tiek administracinio nusižengimo protokolą surašė, tiek skundžiamą nutarimą priėmė postinė, tačiau nenustatyta, kokius įgaliojimus ji turėjo šioje byloje, juolab ANK nurodyta, kad sprendimus priima įgaliotas šiuos veiksmus atlikti pareigūnas.

Pasak J. K., jo automobilis nestovėjo neįgaliesiems skirtoje stovėti vietoje. Transporto priemonė stovėjo šalia. Pagal KET, turi būti ženklas ar žymėjimo linijos, draudžiančios statyti automobilį. Kokiu atstumu transporto priemonė turi būti pastatyta, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo pastatyta nuotraukose užfiksuotoje vietoje, nes pareiškėjo žmonai, kuri sunkiai vaikšto, reikėjo eiti į polikliniką. Jis su žmona užtruko poliklinikoje apie 20–30 min. J. K. nuomone, bylos 13 lape užfiksuotoje nuotraukoje galima įvažiuoti į neįgaliojo stovėjimo vietą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė S. V. prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. skundą atmesti. Pasak atstovės, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui, tiek nagrinėjant jo bylą, nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 24 d. anoniminis pranešėjas pranešė, kad automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatė stovėjimo vietą, kuri skirta neįgaliesiems. Nurodo, kad problematiška prisiparkuoti (b. l. 7). Tokia informacija užfiksuota ir policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 8).

Nuotraukose užfiksuotas netoli stovėjimo vietos, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Neįgalieji“ ir Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses 15 m“, pastatytas automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13).

Dėl J. K. skunde nurodytų proceso teisės pažeidimų

Pirmiausia teismas pastebi, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. Nors pirmas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 20121647729) buvo surašytas kitam asmeniui – D. L., tačiau šis administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas, D. L. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Todėl visi J. K. skundo argumentai dėl kitam asmeniui administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir kitų aplinkybių atmetami, nes nesusiję su bylos nagrinėjamu dalyku.

Priešingai, nei teigia J. K. skunde, Komisariatas turi teisę surašyti asmenims administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. ANK 589 straipsnio 82 punkte iš tiesų nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai, be kita ko, dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo. Kita vertus, pastebėtina, kad to paties straipsnio 49 punkte taip pat įtvirtinta policijos pareigūnų teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 417 straipsnį (į jį patenka ir ANK 417 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymų leidėjas suteikė iš karto dviejų institucijų – savivaldybių administracijų ir policijos – pareigūnams teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Todėl, policijos pareigūnams surašant šį procesinį dokumentą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalį, nėra teisinio pagrindo teigti, kad yra peržengiamos kompetencijos ribos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad informacija apie 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Antakalnio g. 59, galimai padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, buvo gauta per elektroninę sistemą, kuria naudojasi policija (epolicija.lt) (b. l. 8). Taigi policijos pareigūnai, gavę tokią informaciją ir vadovaudamiesi ANK 589 straipsnio 82 punktu, turėjo teisę atlikti veiksmus, susijusius su administracinio nusižengimo teisenos pradėjimu, tyrimo atlikimu ir administracinio nusižengimo protokolo surašymu.

ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nagrinėjamu atveju J. K. administracinio nusižengimo protokolą surašė Komisariato vyriausioji postinė S. V., todėl tas pats Komisariatas, vadovaudamasis ANK 615 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę ir nagrinėti J. K. administracinio nusižengimo bylą.

Atsižvelgiant į tai, teigti, kad buvo pažeistos ANK 572 ir 615 straipsnių nuostatos, nėra pagrindo.

Nagrinėjant skundą, pareiškėjas kėlė abejones dėl Komisariato vyriausiosios postinės S. V. įgaliojimų surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas. Teismas, siekdamas pašalinti visas abejones, kreipėsi į Komisariatą prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius vyriausiajai postinei suteiktus minėtus įgaliojimus. Komisariatas pateikė Komisariato vyriausiojo postinio pareigybės aprašymą, iš kurio matyti, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, atlieka, be kita ko, funkcijas – surašo administracinius protokolus ir savo kompetencijos ribose skiria administracines nuobaudas už KET pažeidimus (pareigybės aprašymo 6.3 punktas) (b. l. 48–50). Šiuo atveju teismas neabejoja, kad bylai reikšmingu laiku S. V. užėmė vyriausiosios postinės pareigas. Todėl ji pagal pareigybės aprašymą turėjo teisę šioje byloje surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir vėliau priimti skundžiamą nutarimą. Teismas taip pat nenustatė, kad ta pati pareigūnė, surašiusi atsiliepimą į J. K. skundą, padarė proceso pažeidimą, nes ji, kaip Institucijos atstovė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, turėjo tokią teisę (ANK 580 straipsnio 2 dalis). Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad S. V. pareigų atsiliepimo į J. K. skundą surašymo metu pavadinimas pakito į specialistės (Specialisto pareigybės aprašymo 6.2 punkte taip pat nustatyta specialisto kompetencija tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, b. l. 51–52). Taigi teismas nenustatė jokių proceso teisės pažeidimų, susijusių su Komisariato S. V. įgaliojimais. J. K. priešinga pozicija atmetama kaip nepagrįsta.

Skunde teigiama, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, tiek skundžiamas nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant J. K., taip pažeidžiant jo teises, nustatytas ANK 577 straipsnyje, kartu ir nesilaikant ANK 608 straipsnio nuostatų (dėl administracinio nusižengimo surašymo). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 20121647729) J. K. datuojamas 2020 m. spalio 27 d. (b. l. 3). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė tos pačios dienos prašymą leisti jam susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga (ROIK: 20121647729) (b. l. 11). Šiuo atveju nėra abejonių, kad J. K. buvo žinoma, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Priešingu atveju, jis nebūtų teikęs prašymo susipažinti su bylos medžiaga. Be to, pats J. K. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jam administracinio nusižengimo protokolas buvo atsiųstas internetu, jis buvo atvykęs 2020 m. sausio 12 d. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, norėjo duoti paaiškinimus ir kt. Tai įrodo, kad pareiškėjui buvo žinomas administracinio nusižengimo protokolo turinys, t. y. dėl kokio įvykio buvo surašytas šis procesinis dokumentas. J. K. skunde taip pat akcentuojama, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant. Šiame kontekste pasakytina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo nagrinėjant jo skundą teisme, jam buvo išaiškintos teisės, kurias turi šis proceso dalyvis, leista pasinaudoti jomis. J. K. nagrinėjant jo skundą teisme pasisakė dėl nagrinėjamo įvykio, taip pat išdėstė kitus, jo nuomone, svarbius argumentus. Taigi J. K. teisme buvo užtikrinta reali galimybė tiesiogiai pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nustatytomis ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byloje. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti galimi proceso teisės pažeidimai nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą Komisariate nesudaro pakankamo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

Dėl J. K. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti.

KET 150 punktas nustato atvejus, kada sustoti ir stovėti draudžiama. To paties KET punkto 10 papunktyje nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo vietą (-os).

J. K. nubaustas kaip pažeidęs KET 150.10 punkto reikalavimą ir padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Antakalnio g. 59, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur trukdė kitiems eismo dalyviams įvažiuoti į stovėjimo vietą.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.

Nagrinėjamu atveju J. K. neginčija, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis pastatė automobilį Nissan Rogue, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 12–13). Esminis ginčo objektas yra tai, ar pareiškėjo pastatyta transporto priemonė trukdė kitiems eismo dalyviams įvažiuoti į stovėjimo vietą, ar ne. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis pastatytas netoli stovėjimo vietos, skirtos neįgaliesiems. Kita vertus, negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai stovėjo automobilis Nissan Rogue, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kita transporto priemonė siekė įvažiuoti į neįgaliesiems skirtą stovėjimo vietą. Svarbu tai, kad abiejose nuotraukose neužfiksuota, jog bylai reikšmingu laiku būtų užimtos visos neįgaliesiems skirtos vietos, išskyrus stovėjimo vietą, šalia kurios buvo pastatytas pareiškėjo vairuojamas automobilis. Priešingai, pirmoje nuotraukoje matyti, kad šalia esanti neįgaliesiems skirta stovėjimo vieta yra laisva (b. l. 12), o antroje nuotraukoje taip pat užfiksuota, kad yra laisvų stovėjimo vietų, skirtų neįgaliesiems (b. l. 13). Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju aplinkybė, ar jo vairuojama transporto priemonė trukdė įvažiuoti į neįgaliesiems skirtą stovėjimo vietą, yra vertinamojo pobūdžio. Byloje nebuvo atlikti jokie įvykio vietos matavimai, kurie neabejotinai patvirtintų, kad J. K. pastatytas automobilis realiai trukdė įvažiuoti kokiai nors transporto priemonei į neįgaliesiems skirtą stovėjimo vietą. Svarbu ir tai, kad eisme dalyvauja skirtingų dydžių transporto priemonės, todėl vienas iš jų lengviau priparkuoti į stovėjimo vietą, o kitas sunkiau. Teismas pažymi, kad galimas administracinis nusižengimas buvo gautas iš anoniminio pranešėjo (b. l. 8), jo tapatybė nenustatyta. Taigi teismas negali identifikuoti asmens, kuris pateikė informaciją apie susidariusią situaciją, iškviesti jo į apklausą ir užduoti klausimus, ar būtent šio asmens vairuojamas automobilis negalėjo būti priparkuotas į aptariamą stovėjimo vietą. Nagrinėjamu atveju nėra apskritai aišku, ar nuotraukas daręs asmuo buvo kokios nors transporto priemonės vairuotojas, ar pėsčiasis, kurio manymu, galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas. J. K. teismo posėdyje nurodė, kad, jo nuomone, jo pastatytas automobilis netrukdė niekam įvažiuoti į neįgaliesiems skirtą stovėjimo vietą. Teismas, remdamasis vien tik byloje esančiomis nuotraukomis, kurios yra išskirtinai vertinamojo pobūdžio, negali paneigti tokios pareiškėjo versijos. Įrodymų, besąlygiškai paneigiančių J. K. iškeltą versiją, byloje nėra.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Šiame kontekste pasakytina, kad ANK negali būti taikomas formaliai už bet kokį transporto priemonės pastatymą, kuris galėjo trukdyti įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo vietą (-os). Priešingai, turi būti surinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių realų tokį KET 150.10 punkto pažeidimą.

Nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. pastatytas vairuojamas automobilis bylai reikšmingu laiku ir vietoje trukdė kitiems eismo dalyviams įvažiuoti į stovėjimo vietą, visos nepašalintos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Komisariato vyriausiosios postinės S. V. 2021 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-972-2021 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2021 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-972-2021, kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį paskirta 30 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes J. K. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis