Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys – G. L. ir VSK draudimo namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 9 140,07 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–5).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad 2011 m. spalio 19 d. Didžiojoje Britanijoje dėl trečiojo asmens G. L., vairavusio transporto priemonę MAN TGX 26.400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Nurodė, kad G. L. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtas eismo įvykis įvyko jam atliekant darbines pareigas. Nurodė, kad eismo įvykio dieną atsakovė buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Nurodė, jog eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Taigi, jei eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 7 296,67 GBP reikalavimą ieškovui, kuris, minėtą sumą sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą 9 140,07 Eur sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad sutinka, jog atsakovės transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau ji buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu Rusijos „A. S.“ VSK kompanijoje. Paaiškino, jog prievolė atsakovei sumokėti išmokos sumą regreso tvarka ieškovui gali atsirasti TPVCAPDĮ pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Paaiškino, kad kaltas asmuo dėl eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje turi būti nustatytas pagal Didžiosios Britanijos teisę atitinkamu kaltės nustatymo dokumentu, o ieškovas, įrodinėdamas savo regreso teisės egzistavimo pagrindus, privalo tokį dokumentą pateikti teismui. Nagrinėjant bylą turi būti nustatyta, ar žalos procesą reguliavęs Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nustatė ir įformino G. L. kaltę dėl eismo įvykio, ar nustatė ir įformino žalos dėl kaltų jo veiksmų atsiradimo faktą ir dydį, ar Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais, realiai atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų G. L. kaltę. Paaiškino, kad atsakovė taip pat buvo pateikusi prašymą atlyginti žalą bei nurodžiusi aplinkybes, kad G. L. nekaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 ir 4 dalis ieškovas yra įpareigotas atlyginti tik tokias sumas, kurios pagrindžiamos objektyviais įrodymais, kam, kokiu pagrindu ir kokio dydžio reikalaujama suma buvo išmokėta. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras dėl įvykusio eismo įvykio būtų kam nors išmokėjęs pinigus.

Tretieji asmenys G. L. ir VSK draudimo namai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai (4 t., b. l. 147–148), todėl byla nagrinėtina G. L. ir VSK draudimo namų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo G. L. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. sausio 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11, 139). 2011 m. spalio 19 d. Didžiojoje Britanijoje trečiojo asmens G. L. vairuojama transporto priemonė MAN TGX 26.400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. G. L. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės (3 t., b. l. 148). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės MAN TGX 26.400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja eismo įvykio metu buvo atsakovė (1 t., b. l. 12, 140). Atsakovė eismo įvykio metu buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu Rusijos draudimo bendrovės VSK draudimo namai (1 t., b. l. 158–159). 2011 m. lapkričio 18 d. ieškovė buvo informuota, kad nuostolius, patirtus užsienio šalyje eismo įvykių metu dėl Lietuvos transporto priemonių, turinčių Rusijos žaliąsias korteles, kaltės, turės kompensuoti patys Lietuvos vežėjai (3 t., b. l. 10–13). Atsakovė pateikė UADBB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 157; 3 t., b. l. 149). 2013 m. kovo 1 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu informuoti koks sprendimas priimtas dėl žalos atlyginimo (4 t., b. l. 61–62, 103–104). 2013 m. kovo 13 d. atsakovė informavo ieškovą, kad dėl eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje kreipėsi į draudimo bendrovę ADMIRAL, kurios atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje yra UADBB (duomenys neskelbtini), tačiau sprendimas dar negautas (3 t., b. l. 145–147; 4 t., b. l. 60, 64–63, 102, 105–106).

2013 m. gegužės 29–30 d. 37-oji generalinė asamblėja priėmė naujas taisykles, taikomas laikinam reikalavimui dėl administravimo mokesčio atlyginimo (1 t., b. l. 121–122). Tarp ieškovo ir Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro yra sudarytas susitarimas laikytis biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų (1 t., b. l. 13–14). Eismo įvykio metu nukentėjusio T. S. advokatai kreipėsi į Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurą dėl patirtų išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 25–42, 49–52). 2014 m. gegužės 13 d. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovei sąskaitas bei prašymą atlyginti žalą (1 t., b. l. 17–24). 2014 m. birželio 19 d. ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui pervedė 16 631,27 GBP sumą ir apie tai informavo Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurą (1 t., b. l. 15–16, 135). 2014 m. spalio 9 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją dėl 9 140,07 Eur sumos sumokėjimo (1 t., b. l. 136). 2015 m. gegužės 12 d. Žalų administravimo departamentas pateikė išvadą dėl atsakovės išreikštų abejonių dėl kaltės ir žalos dydžio pagrįstumo (3 t., b. l. 17–20). 2018 m. kovo 9 d. Žalų administravimo departamentas pateikė išvadą, kurioje detalizuota, kaip Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sprendė eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimą (4 t., b. l. 35–38, 78–81).

Byloje yra pateikti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro susirašinėjimai elektroniniu paštu su ieškovu ir T. S. advokatais dėl Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio, žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43–48, 55–120; 3 t., b. l. 27–38; 4 t., b. l. 5–6, 24–25, 39–54, 58–59, 82–97, 100–101). Taip pat pateikti 2003 m. liepos 28 d. ir 2004 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimai dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo ir jos priedas (1 t., b. l. 123–134). Taip pat yra pateikta Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro apžvalga dėl žalų administravimo, teisėjų kolegijos gairės dėl asmens sužalojimų ir kelių eismo taisyklės (3 t., b. l. 21–26, 39–144; 4 t., b. l. 55–57, 98–99). Byloje pateiktas ieškovės su atsakove sudarytų sutarčių ir polisų sąrašas (3 t., b. l. 14). Taip pat sąrašas apie draudimo bendroves, kurios yra Biuro narės (3 t., b. l. 15–16).

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vilkiką apdraudusi Rusijos draudimo bendrovė „A. S.“ neatitinka TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko sąvokos. Ši bendrovė nėra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, taip pat nėra užsienio draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taigi nėra ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė. Atsakovė šių aplinkybių byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Kadangi vilkikas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje, tai jis privalėjo būti apdraustas TPVCAPDĮ nustatyta tvarka (nutarties 26 punktas), tačiau į bylą pateiktas draudimo polisas nepatvirtina, kad vilkiko draudimas atitiko TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18, 20 dalių, 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose Rusijos nacionalinis draudikų biuras nurodo, jog rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra Rusijos draudimo tarpininkų, kurie sudarė nusikalstamą susitarimą su tam tikrais Lietuvos vežėjais, siekiant pasipelnyti, nusikalstama veika. Dėl šios priežasties tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą turi atlyginti patys vežėjai (3 t., b. l. 10–13). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog atsakovės vilkikas nebuvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017).

Nustačius, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ji turi grąžinti ieškovei dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsakovė šiam reikalavimui prieštaravo ir nurodė, jog ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių G. L. kaltę ir neįrodė kokio dydžio žala buvo realiai padaryta.

Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas).

Taigi, Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalą (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga išmokėti išmoką dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos.

Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Didžiosios Britanijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 16 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą.

Tokio pobūdžio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.) ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijusius duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovė byloje teigė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo G. L. kaltę. Atsakovė nurodė, jog ir pati buvo pateikusi prašymą atlyginti žalą ir nurodžiusi aplinkybes, iš kurių akivaizdu, kad G. L. nekaltas (1 t., b. l. 157).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakomybės klausimus dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje sprendžia draudimo bendrovės arba nacionaliniai draudikų biurai. Kviesti policijos į eismo įvykio vietą neprivaloma. Labai dažnai pasitaiko, kad net iškvietus policiją, ši į eismo įvykio vietą neatvyksta ir nepildo oficialios ataskaitos apie įvykį. Policija į eismo įvykio vietą važiuoja tik išskirtiniais atvejais, t. y., jei eismo įvykio metu buvo itin sunkiai sužalotas asmuo arba dėl įvykio sutrikdytas transporto priemonių eismas. Tačiau net ir tuomet atvykę policijos pareigūnai Didžiojoje Britanijoje nepildo eismo įvykio protokolo, nebraižo schemos ir, nesant nusikalstamos veikos požymių, nevykdo įvykio tyrimo. Kitaip tariant, policija nesprendžia atsakomybės klausimų dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje. Kadangi atsakomybės klausimus dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje sprendžia draudimo bendrovės, yra praktika eismo įvykio vietoje apsikeisti informacija apie eismo įvykio aplinkybes, dalyvius, liudininkus, transporto priemones bei draudimo bendroves. Eismo įvykio deklaracija Didžiojoje Britanijoje nėra pildoma; informacija apie eismo įvykį užrašoma laisva forma (Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas - Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistemą).

Pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis yra sprendžiamas atsakomybės klausimas Didžiojoje Britanijoje – tai eismo įvykio dalyvių parodymai bei liudininkų parodymai. Remiantis eismo įvykio dalyvio T. S. parodymais, jis važiavo viduriniąja juosta, kai atsakovo vilkikas išsuko iš pirmosios juostos ir trenkėsi į jo automobilio keleivio pusę. Dėl smūgio brito automobilis apsisuko priešais atsakovo vilkiką ir sustojo kelkraštyje. Po eismo įvykio britas paskambino Greitkelių tarnybai, kuri atvyko į įvykio vietą. Policijos eismo įvykio vietoje nebuvo ir, priešingai nei teigia atsakovės vairuotojas, bauda britui nebuvo išrašyta. Remiantis atsakovės vairuotojo G. L. parodymais, jis važiavo kairia puse (pirma juosta), kai brito automobilis atsitrenkė į prieš jį važiavusio kito vilkiko priekabos ratą ir nuo smūgio atsitrenkė į jo vilkiką.

Kai eismo įvykio dalyvių parodymai yra prieštaringi, Jungtinėje Karalystėje atsakomybės klausimas sprendžiamas remiantis nepriklausomų liudininkų parodymais. Konkrečiu atveju nei vienas iš eismo įvykio dalyvių liudininkų neturėjo. Esant prieštaringiems eismo įvyko dalyvių parodymams ir nesant nepriklausomų liudininkų, liudijančių vieno ar kito eismo įvykio dalyvio naudai, Didžiosios Britanijos Biuras atsakomybės klausimą sprendžia taikydamas abipusę kaltę, ir tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo tvirtai laikosi savo pozicijos ir galimybę žalos bylą išspręsti abipusės kaltės pagrindu atmeta, ginčas yra sprendžiamas teisminiu keliu. Abiejų šalių dalyvavimas teisme yra būtinas: teismo posėdyje žodinis liudijimas (vykdoma kryžminė apklausa) yra svaresnis už rašytinius parodymus.

Byloje pateikti ieškovės paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, jog britas T. S. nesutiko su abipuse kalte, buvo įsitikinęs savo nekaltumu, nes G. L. vairuojamas vilkikas įvažiavo į jo eismo juostą, jo interesus gynęs advokatas ruošėsi inicijuoti teismo procesą. Tokiu atveju ieškovės pozicijai ginti reikėtų samdyti advokatą ir UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėtų vykti į teismo posėdį Jungtinėje Karalystėje. Tačiau vairuotojas UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu jau nebedirbo, todėl atsakovė nurodė, jog neturi galimybės jo informuoti apie ateityje įvyksiantį teismo procesą. Nedalyvaujant teismo posėdyje G. L., ieškovės galimybės teisme laimėti bylą būtų labai mažos, nes nepriklausomų liudytojų nėra, įvykio eigos versija linko brito naudai. Tokiu atveju ieškovė būtų patyrusi neabejotinai dideles teismo išlaidas, gynybos išlaidas ir UAB (duomenys neskelbtini) pretenzija būtų ženkliai padidėjusi. Taigi, kaip nurodė ieškovė, šiuo atveju byla buvo išspręsta neteisminiu keliu ekonomiškumo pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) finansiškai palankiausiu būdu, įvertinus turimus dalyvių parodymus, KET pažeidimus ir faktą, kad teismo procese nedalyvautų G. L..

Teismas sprendžia, jog esant ginčytinai situacijai ir atsakovei neigiant savo kaltę, šiuo atveju visos galimybės išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes priklausė tik nuo UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vairuotojo G. L. aktyvumo, iniciatyvos ir bendradarbiavimo. Ieškovė išsiuntė atsakovei užklausimą, ar jos vairuotojas G. L. sutinka ginti savo parodymus Anglijoje, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) formaliai atsakė, kad vairuotojas pas juos nebedirba, todėl jie atsakyti negali (3 t., b. l. 147). Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) kaip transporto priemonės naudotoja, atsakinga už jos civilinės atsakomybės draudimą, turėjo suprasti, jog jai neapdraudus vilkiko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atsitikus eismo įvykiui, jai kils civilinė atsakomybė, todėl, neigdama savo vairuotojo kaltę, privalėjo dėti maksimalias pastangas surasti ir užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimą teisminiame procese Jungtinėje Karalystėje. Jei atsakovės vairuotojas būtų sutikęs atvykti ir dalyvauti byloje Jungtinės Karalystės teisme, tai atsakovė būtų turėjusi galimybę įrodinėti savo įvykio versiją. Teismas sprendžia, jog būtent atsakovės ir jos vairuotojo aplaidus ir neatsakingas požiūris į šį eismo įvykį ir žalos administravimo procesą lėmė tai, kad buvo užkirstas kelias paneigti prieštaringus šalių parodymus teisme ir tiksliai nustatyti kiekvieno vairuotojo kaltę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė, elgdamasi pasyviai, remiantis Anglijos teise, neįrodė, kad jos vairuotojas nekaltas dėl šio eismo įvykio.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, konstatuotina, jog atsakovės vairuotojas pažeidė JK Greitkelių kodekso taisykles Nr. 133, 134 ir 160, kurios reglamentuoja važiavimo eismo juosta drausmę (prieš keisdamas eismo juostas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai yra saugu daryti; važiuodamas turi įsitekti savo eismo juostos ribose, turi laikytis kairės pusės, o sunkiasvorė transporto priemonė dėl savo gabaritų turi įvertinti manevravimo, stabdymo ir greitėjimo galimybes), tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus, kurie yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti.

Eismo įvykio metu nukentėjęs tretysis asmuo T. S. patyrė turtinę žalą dėl apgadintos transporto priemonės Vauxhall Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro turtinei žalai atlyginti skirta 500,00 GBP dydžio draudimo išmoka. Išmoką pagrindžiantys dokumentai byloje yra šie: Didžiosios Britanijos biuro 2013-08-12 mokėjimo nurodymas 3.881,00 GBP sumai, į kurią įeina išmoka už transporto priemonės žalą (1 t., b. l. 23–24); teisininkų kontoros Partnere & Co Solicitors 2013-07-31 raštas Nr. 5067 dėl žalos dydžio (1 t., b. l. 25–26) ir Cargiant Ltd 2012-08-02 sąskaita- faktūra Nr. 574428 (1 t., b. l. 27–28).

Eismo įvykio metu asmens žalą patyrė ir pats Vauxhall Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. S.. Medicinos pažymos apie asmens sužalojimus nėra siunčiamos tretiesiems asmenims dėl Didžiosios Britanijos asmens duomenų apsaugos įstatymo, tačiau informuojama apie traumą, kurią patiria asmuo eismo įvykio metu. T. S. patyrė kaklo traumą. Po eismo įvykio T. S. lankė fizioterapijos seansus, dėl kurių patyrė 3 881,00 GBP medicininių išlaidų. Medicininės išlaidos priskiriamos prie turtinės asmens žalos, vadinamos specialiąja išmoka (angl. Special Damages). Fizioterapijos išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra šie: Didžiosios Britanijos Biuro 2013-08-12 mokėjimo nurodymas 3.881,00 GBP sumai, įkurią įeina išmoka fizioterapijos išlaidoms pagrįsti (1 t., b. l.23–24); teisininkų kontoros Partners & Co Solicitors 2013-07-31 raštas Nr. 5067 dėl žalosdydžio (1 t., b. l. 25–26); išrašas apie fizioterapijos užsiėmimus (1 t., b. l. 29–30); reabilitacijos centro iGoPhysio 2011-11-17 sąskaita- faktūra Nr. 022411 (1 t., b. l. 31–32); Pruhealth 2011-12-07 raštas dėl išskaitos už sveikatos draudimą (dalį gydymosi išlaidų padengė T. S. draudikas pagal sveikatos draudimo sutartį, tačiau 100,00 GBP dydžio išskaitą turi atlyginti pats nukentėjusysis (1 t., b. l. 33–36).

Individualiai vertinant asmens neturtinę žalą yra remiamasi medicinos ekspertų išvadomis apie konkrečius asmens sužalojimus, tačiau Didžiosios Britanijos Biuras medicinos ekspertų pažymų nesiunčia tretiesiems asmenims dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo (šioje byloje yra pateiktas ligoninės išrašas su nustatyta diagnoze). Dėl konkrečios kompensacijos sumos už neturtinę asmens žalą dar yra deramasi ir su nukentėjusiu asmeniu, taip siekiant išvengti brangių teisminių procesų. Šiuo atveju nukentėjusiam T. S. buvo išmokėta 3 000,00 GBP dydžio bendroji draudimo išmoka neturtinei asmens žalai atlyginti. Dokumentas dėl bendrosios išmokos neturtinei asmens žalai pagrįsti (ir jis yra pakankamas pagal britų praktiką) yra teisininkų kontoros Carpenters 2014-06-19 raštas Nr. ELR/1040377. Išmokos mokėjimo faktą įrodo Didžiosios Britanijos Biuro 2013-08-12 bendras mokėjimo nurodymas 3 881,00 GBP dydžio sumai, į kurį įeina draudimo išmoka tiek turto, tiek neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 23–24).

Pagal Didžiosios Britanijos žalų administravimo praktiką, eismo įvykyje žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teisininkus, kurie jį atstovautų žalos atlyginimo procese. Teisininkų kontoros atstovavimo honoraras ir išlaidos yra kompensuojamos atsakingo už žalą asmens/ draudiko. Teisininkų kontora Partners & Co Solicitors atstovavo nukentėjusį T. S. dėl eismo įvykio metu patirtos žalos, kuriai atlyginti skirta 3.881,00 GBP dydžio draudimo išmoka. Nuo 3 881,00 GBP sumos skaičiuojamas 20 % dydžio mokestis ir gaunama 776,20 GBP dydžio suma. Prie bazinio mokesčio 800,00 GBP, pridėjus 776,20 GBP gaunama 1 576,20 GBP dydžio suma. Nuo šios sumos skaičiuojamas papildomas 12,5 % mokestis, remiantis Civilinio proceso taisykle 45.9 (2) (gaunama 197,03 GBP) bei 12,5 % sėkmės mokestį (gaunama 197,03 GBP). Prie 1.576,20 GBP pridėjus sumas 197,03 GBP ir 197,03 GBP, gaunamas 1 970,26 GBP dydžio mokestis. Papildomai pridėjus 20 % PVM, ir gaunamas 2 364,30 GBP dydžio teisininkų kontoros Partners & Co Solicitors honoraras.

T. S. byloje buvo papildomai įskaičiuota 99,64 GBP teisinių išlaidų draudimo įmokos suma (iki 2013-04-01 ieškovas galėdavo užsisakyti polisą, pagal kurį padengiamos po eismo įvykio patiriamos teisinės išlaidos. Draudimo dėl po eismo įvykio patiriamų teisinių išlaidų polisas apima riziką, kad ieškovas pralaimės bylą ir jam teks apmokėti atsakovo patirtas teisines išlaidas. Jei ieškovas pralaimi bylą, draudimo polisas padengia atsakovo patirtas išlaidas). Iš viso nukentėjęs T. S. patyrė 2 463,94 GBP dydžio teisinių išlaidų. Byloje yra pateikti šie dokumentai teisininkų kontoros mokesčiui ir išlaidoms pagrįsti: Didžiosios Britanijos Biuro 2014-02-06 apmokėjimo teisininkų kontorai įrodymas, Partners & Co Solicitors kontoros 2013-10-04 raštas Nr. 5067 dėl išlaidų ir ARAG dokumentas dėl draudimo įmokos už teisinių išlaidų polisą.

Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos, remdamasis Biurų tarybos patvirtintomis nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju Didžiosios Britanijos biuro) patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio (-ių) asmens (-ų) turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti. T. S. žalai atlyginti buvo skirta 6 344,94 GBP dydžio draudimo išmoka, todėl žalos administravimo mokestis yra 951,73 GBP.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi, ieškovei pateikus įrodymus dėl atsakovės atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisę, atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Jungtinės Karalystės teisę, kurie paneigtų ieškovės įrodymus, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovė įrodė atsakovės būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę (Jungtinės Karalystės), kelių eismo taisyklių traktavimą nagrinėjamu atveju, pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą pagal Jungtinės Karalystės teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, teisinį reglamentavimą, susijusį su žalos administravimu, paskaičiavimu bei atlyginimu, todėl įgijo teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašo priteisti 274 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 10), 964,78 Eur už vertimo paslaugas (1 t., b. l. 138; 2 t., b. l. 141a; 4 t., b. l. 66), 70 Eur už antstolio paslaugas (1 t., b. l. 164–165) ir 61,12 Eur kelionės išlaidas (3 t., b. l. 173–176; 4 t., b. l. 135–140, 153–158), kurios susidarė ieškovo atstovams vykstant į bylos nagrinėjimą Kaune. Kadangi 1 369,90 Eur (274 + 964,78 + 70 + 61,12 = 1 369,90) bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiai įrodymais, ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 369,90 Eur suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 65,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistina 65,82 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, buveinė Vilniuje, Algirdo g. 38, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 9 140,07 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties eurų 7 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 140,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 369,90 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 65,82 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.