- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-333-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00174-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.6.3Baudų nepilnamečiams dydis (ANK 44 str.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko V. G. (toliau – institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarimo, kuriuo L. M. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. liepos 3 d. nutarimu nustatė, kad L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 29 d. apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį CITROEN XANTIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, jai paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu institucijos atstovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarimą ir L. M. skirti administracinę nuobaudą ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos ribose.
3. Pasak institucijos atstovo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių L. M. turėtų būti skiriama švelnesnė administracinė nuobauda. Pažeidėjai administracinio nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų ir ji nebuvo išlaikiusi teorijos žinių egzamino VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, kad asmuo moka Kelių eismo taisykles patvirtina tik VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaikytas teorijos žinių egzaminas. Kadangi L. M. šio egzamino nebuvo išlaikiusi, kyla pagrįstų abejonių, kad ji buvo pakankamai įgudusi vairuoti transporto priemonę net ir nuošalioje vietovėje.
4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vien simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas, neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, jog jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, visų pirma, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma sankcija. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju tik realiai patirdama nepatogumus dėl paskirtos nuobaudos, L. M. ateityje nedarys pažeidimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į institucijos atstovo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl L. M. paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėjo būti skiriama švelnesnė administracinė nuobauda. Aukštesniosios instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrins pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs pažeidėją charakterizuojančius duomenis ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą ir padarė teisės taikymo klaidą. Apygardos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos – įspėjimo paskyrimas neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, nes šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti skiriamą administracinę nuobaudą, o vien simbolinės administracinės nuobaudos skyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinių nuobaudų paskirties.
9. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 (trijų šimtų) iki 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) eurų, t. y. straipsnio sankcijoje nenumatyta, jog už šio administracinio nusižengimo padarymą būtų galima skirti įspėjimą.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
11. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
12. Institucijos atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu nustatytomis aplinkybėmis, kad L. M. atsakomybę lengvina viena aplinkybė (past. – visiškai pripažino savo kaltę padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi), byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatyta ir tai, jog pažeidėja yra nepilnametė, nebausta administracine tvarka, mokosi, automobilį vairavo pirmą kartą ir nuošalioje vietoje, nes norėjo pasimokyti vairuoti transporto priemonę, šalia jos buvo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones turintis asmuo. Apygardos teismo vertinimu, nors šios aplinkybės ir yra svarbios individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą, tačiau nėra išskirtinės bei nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo švelninti skiriamą administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad aplinkybių, kurios būtų išskirtinės ir vertinamos L. M. naudai, kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, todėl konstatuotina, jog apylinkės teismas nenurodė absoliučiai jokių pagrįstų ir objektyvių motyvų, kodėl šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
13. Aplinkybės, jog L. M. yra nepilnametė, mokosi ir neturi pastovaus pajamų šaltinio ar piniginių lėšų, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jos nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Pažymėtina, kad šios aplinkybės L. M. necharakterizuoja ir kaip išskirtinai pareigingos ar atsakingos, nes kiekvienas asmuo (nesvarbu jis pilnametis ar ne) privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, tačiau ši aplinkybė savaime nėra išskirtinė, kurios pagrindu galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, individualizuodamas L. M. skiriamą nuobaudą, neatsižvelgė į realų jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Tai, kad L. M. transporto priemonę vairavo nuošalioje vietoje ir kartu su ja buvo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones turintis asmuo (past. – nors automobilis CITROEN XANTIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pritaikytas mokymui vairuoti transporto priemones, o J. D. nėra asmuo, kuris gali mokyti kitus asmenis vairuoti transporto priemones), pažeidėjos padarytos veikos pavojingumo nesumažina. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas keistinas, vietoje įspėjimo, paskiriant L. M. ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą.
14. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, L. M. asmenybę – nebausta administracine tvarka, mokosi, nedirba, byloje nėra duomenų, kad būtų teista ar jos atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat į tai, jog nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad L. M. skirtina minimali ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. administracinį nusižengimą padarė, būdama nepilnametė, remiantis ANK 44 straipsniu, paskirta bauda mažintina per pusę, nustatant 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudos dydį.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarimas pakeistinas, o Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, 652 straipsnio 2 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko V. G. apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarimą pakeisti:
L. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
L. M. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos sprendimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
L. M. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.