Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrui ekspertui M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. 2022 m. gegužės 12 d., apie 14 val. 36 min., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą, tikslu pagrobti svetimą turtą, atėjo į parduotuvę „RIMI“, esančią Vilniuje, Medeinos g. 8, priklausančią uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pagrobė 4 butelius alkoholinių gėrimų „Jameson“, vieno butelio kaina 29,99 Eur, viso 119,96 Eur vertės; 2 butelius alkoholinių gėrimų „Jack Daniels“, vieno butelio kaina 27,99 Eur, viso 55,98 Eur vertės; 14,99 Eur vertės butelį alkoholinio gėrimo „Jim Beam“; 24,99 Eur vertės butelį alkoholinio gėrimo „Henessy VS“, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 215,92 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pozicijos dėl kaltės neišreiškė ir parodė, kad kaltinimą supranta, tačiau kaltės pripažinti negali, nes nieko neatsimena. Jis nei pripažįsta, nei neneigia savo kaltės. Jis prieš (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) traumą ir visiškai neatsimena, kas vyko. Jis atsimena tik svarbius dalykus. Kodėl po įvykio jam skambino policija, jis neatsimena. Jis pažįsta R. Ž., jie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pažįstami galbūt (duomenys neskelbtini) metus, konfliktinių situacijų su juo neturėjo, jam nėra pagrindo jį apklabėti. Kur yra parduotuvė jis neatsimena. Vieta, esanti adresu Medeinos g. 8, jam nėra žinoma. Jis nežino, ar iš parduotuvės buvo pagrobęs alkoholinių gėrimų, tokių situacijų nepamena. Jis neprisimena, ką atpažino iš nuotraukų, parodytų jam ikiteisminio tyrimo metu, gali būti, kad vaizdo įrašų nuotraukose atpažino save ir R., jis to neneigia. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymu jis neprisimena, jo atmintis šiuo metu yra labai prasta (teismas pagarsina kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus). Kaltinamasis paaiškina, kad parodymai yra iš dalies teisingi. Jis visai nieko neatsimena, bet su R. jis nevogdavo, tačiau gali būti, kad neprisimena, jog vogė. Gali būti, kad jis su Ž. pagrobė alkoholinius gėrimus ir už juos nesusimokėjo. Parodytuose vaizdo įrašuose jis atpažįsta save ir R. Ž., jie paima alkoholinius gėrimus ir išeina iš parduotuvės nesusimokėję.

3. Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas M. J. parodė, kad kaip ekspertizės išvadoje yra suformuluota, įvertinus visus pateiktus duomenis ekspertizės metu, įvertinus bylos medžiagą, taip pat ištyrus D. B. buvo nustatyta, kad įtariamos veikos metu tiriamasis nesirgo jokiais psichikos sutrikimais, todėl jis galėjo suprasti savo veiksmus. Iš esmės nebuvo nustatyti nepakaltinamumo kriterijai kaltinamajam. Jis buvo patyręs traumą, po traumos jie nustatė (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tai yra sutrikimas, pasireiškiantis tam tikrais fragmentiniais atminties sutrikimais, tačiau jis nepažeidžia tiriamojo atminties, nėra tiek išreikštas, kad asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų. Asmuo šiuo metu savo veiksmus suprasti gali, procesiškai yra veiksnus. Kadangi jis neturi jokių duomenų apie jo būklės pasikeitimus, tai šią išvadą tvirtina tokią, kokia yra suformuluota ekspertizės išvadoje. Kaip minėjo, kaltinamajam nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas po sunkios (duomenys neskelbtini) traumos, fragmentiškai jis gali tam tikrų aplinkybių neatsiminti, bet tiksliau ir detaliau nustatyti ar patikslinti, ar atsimena ir kokias aplinkybes atsimena, nėra galimybių. Nustatytas sutrikimas nesutrikdė kaltinamojo sveikatos, taip, kad jis negalėtų atlikti paskirtos bausmės.

4. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neatsimena vagystės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnius buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam praneštą įtarimą suprato, bet dėl savo kaltės pasisakyti negali, kadangi po (duomenys neskelbtini) traumos, įvykusios (duomenys neskelbtini), nieko neatsimena. R. Ž. jis pažįsta, jis yra jo pažįstamas, su kuriuo iki jo traumos anksčiau leisdavo nemažai laiko. Kartu su juo gerdavo alkoholinius gėrimus, vogdavo. Jis neneigia, kad galėjo padaryti įtarime nurodytą vagystę, bet po (duomenys neskelbtini) traumos pasakyti nieko tikrai negali, nes neatsimena. Šiuo metu niekur nedirba, po traumos turi (duomenys neskelbtini). Jam parodytose nuotraukose, padarytose iš vaizdo įrašo, jis atpažįsta save ir R. Ž. (1 t., b. l. 159–161).

5. Atsižvelgus į tai, kad liudytojas R. Ž. į teisiamuosius posėdžius neatvyko, policijos pareigūnai jo atvesdinti negalėjo, nes R. Ž. nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena, su artimaisiais nebendrauja, su juo nėra galimybių susisiekti jo nurodytais kontaktiniais duomenimis, vadovaujantis BPK 276 straipsniu minėto asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti. R. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, kad jam pareikštą įtarimą suprato, savo kaltę visiškai pripažįsta. Galvos traumų neturėjo, gydytas (duomenys neskelbtini), nežino, ar yra įrašytas į (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, galbūt įtarime nurodytą dieną, jis kartu su D. B. dienos metu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną turėdami tikslą užeiti į parduotuvę ir pavogti alkoholį. Su savimi jie pinigų neturėjo. Kas konkrečiai iš jų pasiūlė padaryti vagystę, neatsimena, bet abu sutiko ją daryti. Jie nutarė pavogti alkoholinius gėrimus, turėjo tikslą juos parduoti, taip uždirbti pinigų ir jų turėti savo reikmėms. Jie užėjo į parduotuvę „RIMI“ Medeinos gatvėje, kurioje jie abu alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė apie 8 butelius įvairių stipriųjų gėrimų. Jis (R. Ž.) asmeniškai paėmė gal 3–4 butelius gėrimų, ėmė viskį „Jameson“. Kokius butelius ėmė draugas matė, bet dabar neatsimena. Paėmę alkoholinius gėrimus jų niekur neslėpė, nešė tiesiog rankose. Su pagrobtais buteliais išėjo pro įėjimo į parduotuvę vartelius, už butelius nemokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Apsaugos darbuotojas tuo metu su kažkuo kalbėjo, todėl mano, kad jų nepastebėjo. Visus butelius, pagrobtus iš parduotuvės, pardavė tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) mikrorajone nepažįstamiems asmenims. Už alkoholinius gėrimus gavo bendrai apie 110–120 Eur, pinigus pasidalino ir juos kartu leido. D. B. maždaug (duomenys neskelbtini) metų. Jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o dabar, kiek žino, gyvena prie (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, jis telefono neturi. Dėl padarytos vagystės jis gailisi, žalą pasistengs atlyginti (1 t., b. l. 88–91).

6. 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-17325-22 atskirtas tyrimas dėl D. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (1 t., b. l. 1).

7. Iš 2022 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, įkelti į IBPS sistemą. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2022-05-12 14_35_30 (UTC+03_00)“, matomos parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Vilnius, Medeinos g. 8, patalpos, prekystaliai, ant jų sudėtos prekės, vaikštantys žmonės, įėjimas į parduotuvę, varteliai. Vaizdo įrašas yra spalvotas, jame fiksuojama data ir laikas. 2022 m. gegužės 12 d. 14:35:36 val. matomi du į parduotuvę užeinantys vyrai. Vienas maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos trumpų plaukų vyras, dėvintis juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avintis juodos spalvos sportbačius. Kitas maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos trumpų plaukų vyras, dėvintis tamsiai mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes su „Puma“ ženklu, avintis pilkos spalvos sportbačius su „Nike“ ženklu, ant peties užsidėjęs juodos spalvos rankinę. Abu vyrai eidami kartu bendrauja ir nueina į parduotuvės vidų pro įėjimo vartelius. Vaizdo įraše pavadinimu „2022-05-12 14_35_23 (UTC+03_00)“ matomi anksčiau minėti asmenys, užeinantys į anksčiau minėtą parduotuvę. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2022-05-12 14_36_05 (UTC+03_00)“, matomas parduotuvės „Rimi“ alkoholinių gėrimų skyrius. Vaizdo įrašas yra spalvotas, tačiau labai prastos kokybės, todėl smulkių detalių jame įžvelgti nepavyksta. Įraše fiksuojama data ir laikas. 2022 m. gegužės 12 d. 14:36:07 val. matomi du anksčiau minėti į alkoholinių gėrimų skyrių ateinantys vyrai. Vyrai nuo gėrimų lentynos pasiima aštuonis butelius ir greitu žingsniu pasišalina link parduotuvės išėjimo. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2022-05-12 14_37_16 (UTC+03_00)“, matomas minėtos parduotuvės įėjimas. 2022 m. gegužės 12 d. 14:37:17 val. matomi abu anksčiau minėti vyrai, kurie išbėga pro įėjimo vartelius, rankose turėdami minėtus butelius ir pasišalina iš parduotuvės „Rimi“ į kairę pusę, link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 61–62).

8. Iš 2022 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2022-05-12 14_36_05 (UTC+03_00)“. Vaizdo įraše matomas parduotuvės „Rimi“ alkoholinių gėrimų skyrius. Vaizdo įrašas yra spalvotas, tačiau labai prastos kokybės, todėl smulkių detalių jame įžvelgti nepavyksta. Įraše užfiksuota data ir laikas. 2022 m. gegužės 12 d. 14:36:07 val. matomi du anksčiau minėti į alkoholinių gėrimų skyrių ateinantys vyrai. Vyrai nuo gėrimų lentynos pasiima aštuonis butelius. Dviese vyrai paima po keturis butelius ir greitu žingsniu pasišalina link parduotuvės išėjimo (1 t., b. l. 63–65).

9. Iš 2022 m. spalio 14 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad D. B. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98).

10. Iš 2022 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad D. B. (G.) į (duomenys neskelbtini) per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 184).

11. Iš 2022 m. liepos 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad D. B. (G.) (duomenys neskelbtini) nesigydė (1 t., b. l. 185).

12. Iš 2023 m. vasario 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-21/2023 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad D. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, todėl, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 116).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi D. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b. l. 126–129).

14. Iš 2023 m. gegužės 9 d. – birželio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-114/2023 matyti, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, tuo metu jis buvo psichiškai sveikas, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. B. nustatyti pažintinių funkcijų ypatumai, nesiekiantys išreikšto sutrikimo (demencijos) lygio, bet trikdantys jo gebėjimą teisingai suvokti ir įsiminti aplinkos įvykius bei faktus (tarp jų – ir reikšmingas bylai aplinkybes) ir vėliau juos atgaminti. Įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu D. B. nustatomas (duomenys neskelbtini) sindromas; pagal savo psichikos būklę šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. D. B. elgesys priklauso ne tik nuo situacijos ypatumų, bet ir nuo kitų veiksnių, kurių neįvertinus negalima daryti kategoriškų išvadų apie jo poelgius. Dėl savo psichikos būklės D. B. gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, gali būti apklausiamas, tačiau jis gali neatsiminti reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių. D. B. nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatoma. D. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (1 t., b. l. 136–138).

15. Iš 2022 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio matyti, kad dėl iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, Medeinos g. 8, 2022 m. gegužės 12 d. įvykdytos vagystės, įmonei padaryta 215,92 Eur turtinė žala. Prašoma pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline ieškove baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 52–53).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

17. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Svetimo turto pagrobimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

18. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės iš parduotuvės „RIMI“ metu pagrobtų prekių vertė viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad D. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

19. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

20. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.). Be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018). Pažymėtina, kad kaltinamasis kategoriškai neneigė, kad galėjo įvykdyti vagystę, tačiau nurodė neatsimenantis tos dienos, kurią jam inkriminuojama veika buvo įvykdyta. Teisiamojo posėdžio metu tiriant baudžiamojoje byloje esančią vaizdo medžiagą (peržiūrint iš parduotuvės „Rimi“ filmavimo kameromis užfiksuotą vaizdo medžiagą), kaltinamasis vaizdo įrašuose atpažino tiek save, tiek R. Ž., patvirtino, kad tai jie paima alkoholinius butelius ir išeina iš parduotuvės už juos nesusimokėję. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu ištirti vaizdo įrašai, kurių turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad D. B., nors ir teigia neprisimenantis įvykio aplinkybių, vis dėl to paėmė 4 alkoholinių gėrimų butelius ir išbėga iš parduotuvės už juos nesusimokėjęs (2022 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 61–62). Be to, vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, kurias, minėta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. duoti ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai. Minėtas liudytojas nurodė, jog tikslios datos pasakyti negali, jis kartu su D. B. dienos metu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną turėdami tikslą užeiti į parduotuvę ir pavogti alkoholį. Su savimi jie pinigų neturėjo. Kas konkrečiai iš jų pasiūlė padaryti vagystę, neatsimena, bet abu sutiko ją daryti. Jie nutarė pavogti alkoholinius gėrimus, turėjo tikslą juos parduoti, taip uždirbti pinigų ir jų turėti savo reikmėms. Jie užėjo į parduotuvę „RIMI“ Medeinos gatvėje, kurioje jie abu alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė apie 8 butelius įvairių stipriųjų gėrimų. Jis (R. Ž.) asmeniškai paėmė gal 3–4 butelius gėrimų, ėmė viskį „Jameson“. Kokius butelius ėmė draugas matė, bet dabar neatsimena. Paėmę alkoholinius gėrimus jų niekur neslėpė, nešė tiesiog rankose. Su pagrobtais buteliais išėjo pro įėjimo į parduotuvę vartelius, už butelius nemokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Apsaugos darbuotojas tuo metu su kažkuo kalbėjo, todėl mano, kad jų nepastebėjo. Visus butelius, pagrobtus iš parduotuvės, pardavė tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) mikrorajone nepažįstamiems asmenims. Už alkoholinius gėrimus gavo bendrai apie 110–120 Eur, pinigus pasidalino ir juos kartu leido (1 t., b. l. 88–91). Kad padaryta būtent 215,92 Eur žala patvirtina baudžiamojoje byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir prie jo pridėti žalos dydį pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 52–53).

21. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įrodyta, jog D. B. 2022 m. gegužės 12 d., apie 14 val. 36 min., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą, tikslu pagrobti svetimą turtą, atėjo į parduotuvę „RIMI“, esančią Vilniuje, Medeinos g. 8, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pagrobė 4 butelius alkoholinių gėrimų „Jameson“, vieno butelio kaina 29,99 Eur, viso 119,96 Eur vertės; 2 butelius alkoholinių gėrimų „Jack Daniels“, vieno butelio kaina 27,99 Eur, viso 55,98 Eur vertės; 14,99 Eur vertės butelį alkoholinio gėrimo „Jim Beam“; 24,99 Eur vertės butelį alkoholinio gėrimo „Henessy VS“, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 215,92 Eur turtinę žalą.

22. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

23. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Dėl D. B. skirtinos bausmės

24. Teismas, skirdamas bausmę D. B., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

25. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – D. B. padarė vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika padaryta turtinė žala.

26. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

27. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam D. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. B. iki BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau neteistas (1 t., b. l. 163–165), administracine tvarka baustas, iš esmės už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus, t. y. be bilieto (1 t., b. l. 168–183). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir D. B. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis pozicijos dėl kaltės bylą nagrinėjant teisme neišsakė, tačiau įvertinęs ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, taip pat teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus apie galimybę, jog D. B. gali neatsiminti tam tikrų aplinkybių ir (ar) įvykių, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis kategoriškai neneigė, jog padarė nusikalstamą veiką, į tai, kad vaizdo medžiagos tyrimo metu kaltinamasis patvirtino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis ir R. Ž., po vaizdo medžiagos ištyrimo pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytos veikos, įsipareigojo turėdamas galimybę atlyginti padarytą žalą, teismas pripažįsta nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė išreiškė nuomonę, kad yra nustatyta ir kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką atliko bendrininkų grupe. Kadangi kaltinamasis BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad minėtas asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs BK 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto amžiaus, nuo kurio jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už BK 178 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, konstatuotina, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą, todėl ši aplinkybė pripažįstama D. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti D. B. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant trumpesnį, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šio bausmės rūšies vidurkis, terminą – 9 mėnesius, netaikant intensyvios priežiūros ir skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą įpareigojimą – per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teismo vertinimu, įvertinus D. B. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės apribojimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

29. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. B. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros ir BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas įpareigojimas – per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

30. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

31. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 215,92 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 52–53). Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jo dydžio, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 215,92 Eur dydžio turtinė žala.

32. D. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

33. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Byloje esantis vokas (prisegtas prie 1 tomo viršelio) su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant D. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš D. B. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 215,92 Eur (du šimtus penkiolika eurų 92 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.