Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. (D. K.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria netenkintas D. K. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu D. K. už ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 1 dalies pažeidimus paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. D. K. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 9 d. 2.03 val. Taikos pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 promilės (lengvas) girtumo laipsnis. 2017 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas D. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis įvykdė privalomąsias ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo funkcijų bei mamos priežiūros. Pareiškėjas nurodė, kad jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir galima sutrumpinti jam paskirto specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.2017 m. spalio 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. K. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino. Teismas nustatė, kad D. K. anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat D. K. po 2016 m. lapkričio 25 d. nuobaudos paskyrimo vėl įtariamas padaręs administracinį nusižengimą – 2017 m. liepos 15 d., vairuodamas transporto priemonę, viršijo greitį ir, nors nutarimas dėl šio nusižengimo dar nepriimtas, bet pats pažeidimo faktas yra užfiksuotas ir tai rodo visiškai neatsakingą D. K. požiūrį į paskirtos nuobaudos vykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad prieš darydamas teisės pažeidimą, D. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Apeliantas nurodo, kad jis jokio naujo administracinio nusižengimo nėra padaręs, tą patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai bei 2017 m. spalio 10 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus. Teisę teikti teismui prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo jis įgijo praėjus pusei paskirtojo laiko – šiuo metu paskirta nuobauda jau galioja daugiau nei dešimt mėnesių. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad jis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bylą jis kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir tebesigaili iki pat šiol, savo elgesį vertina itin kritiškai. Tačiau teismas klaidingai įvertino tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių ar kitų teisės pažeidimų jis nepadarė, nors tai ir įrodo Administracinių nusižengimų registras. Po administracinės nuobaudos skyrimo D. K. nėra baustas administracine tvarka, o tai reiškia, kad teismas negalėjo šia aplinkybe remtis. Apeliantas pažymi, kad jis baigė papildomų vairuotojų mokymų kursą, nuo specialiosios teisės atėmimo praėjo daugiau nei pusė termino (šiuo metu – daugiau nei 10 mėnesių), buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nėra įrašytas į Psichikos sveikatos centro ligų statistinę apskaitą dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų. Todėl yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia teismui svarstyti ATPK 329 straipsnio taikymo galimybę, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs formaliųjų pagrindų buvimą, visų specialiosios teisės atėmimo termino klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebuvo.Nors apelianto asmenybė buvo įvertinta skiriant administracinę nuobaudą, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama ir nagrinėjant prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Juo labiau kad, vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pažeidėjo asmenybę įvertinti yra būtina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors anksčiau D. K. ir buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai yra pakankamai seni, nuobaudos nėra galiojančios, paskirtas baudas jis yra sumokėjęs. D. K. nurodo, kad jis nebuvo teistas, o pateikta rašytinė medžiaga parodo jo socialinę padėtį, gebėjimą gyventi visavertį gyvenimą. Todėl teigia, kad jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar daryti kitokio pobūdžio teisės pažeidimus.Skunde pažymima, kad ATPK 329 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, už kokio pobūdžio pažeidimus yra galimas specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimas, taigi nėra eliminuojama galimybė šias normas taikyti ir asmeniui, baustam už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Būtina vertinti tiek pažeidėjo asmenybę, tiek jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik pažeidėjo kaltės pripažinimą, paskirtos nuobaudos tikslus, nors teismas nerengė posėdžio, dėl to jis neturėjo galimybės dar aiškiau papasakoti apie save, paaiškinti, kad ne tik tikrai suprato ir supranta savo itin blogą elgesį vairuojant transporto priemonę neblaiviam, tačiau būtų buvę galima įvertinti ir tai, kad bausmės tikslai jau yra aiškiai pasiekti ir kad po administracinės nuobaudos skyrimo D. K. nėra baustas administracine tvarka. Apeliantas nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi jau daugiau nei 10 mėnesių, todėl įvertinęs jo asmenybę, kritišką požiūrį į padarytus pažeidimus, taip pat elgesį specialiosios teisės atėmimo metu, teismas turėjo teisę tenkinti jo prašymą. Teigia, kad jis per šį laikotarpį patyrė pakankamai nepatogumų ir suvaržymų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, darbu, todėl mano, kad yra pagrindas manyti, kad didesnės dalies administracinės nuobaudos įvykdymas pakankamai paveikė jį, kad jis toliau laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, o tai sudaro pagrindą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgdamas šiuos argumentus, teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis priimta nepakankamai įvertinus jo asmenybę, elgesį po nuobaudos paskyrimo bei tai, kad po administracinės nuobaudos skyrimo jis nėra baustas administracine tvarka. Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, kad nesutinka su D. K. skundo reikalavimais ir prašo palikti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. K. protokolas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, kartu ir klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Pagal teismų praktiką, visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį.Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios D. K. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi įvertinęs visas aplinkybes prašymą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patenkinus prašymą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima nesutikti: ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, už kurio padarymą nubaustas D. K., laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes transporto priemonę D. K. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,14 promilės). Toks girtumas daugiau kaip du kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Vairuodamas automobilį neblaivus D. K. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą D. K. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas D. K. prašymą, rėmėsi duomenimis apie D. K. padarytus administracinius nusižengimus ir vertino 2017 m. rugsėjo 1 d. informaciją iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurio teismas nustatė, jog D. K. po 2016 m. lapkričio 25 d. nuobaudos paskyrimo vėl įtariamas padaręs administracinį nusižengimą – 2017 m. liepos 15 d., vairuodamas transporto priemonę, viršijo greitį ir, nors nutarimas dėl šio nusižengimo dar nepriimtas, bet teismas šį pažeidimo faktą vertino kaip visiškai neatsakingą D. K. požiūrį į paskirtos nuobaudos vykdymą. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo 2017 m. spalio 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą, kuriame nėra informacijos apie tai, kad D. K. po 2016 m. lapkričio 25 d. paskirtos nuobaudos padarė naują administracinį nusižengimą. Nors apeliantas skunde skiria daug dėmesio šiai aplinkybei ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia aplinkybe rėmėsi atmesdamas jo prašymą, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne vien dėl šio pagrindo atmetė apelianto prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau vertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų D. K. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą, kad po nuobaudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kad teisės vairuoti atėmimas sukelia didelių nepatogumų darbe, kad turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę jis galėtų geriau pasirūpinti savo motina, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės taip pat negali būti pagrindas, leidžiantis panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. D. K. nurodytos aplinkybės vertinamos kaip jo siekis pasitaisyti, bet ne kaip pakankamas pagrindas sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Tai, kad D. K., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų lengviau atlikti savo darbo funkcijas, geriau pasirūpinti tiek savo, tiek motinos gerove, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, nes tai nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab kad jo nurodytos aplinkybės apie pareigas darbe bei rūpinimąsi tėvais egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo padarytas pažeidimas ir jam paskirta nuobauda buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui, jis puikiai suprato ir įsisąmonino savo neteisėto, prieštaraujančio įstatymams elgesio pasekmes ir yra tvirtai pasiryžęs daugiau analogiškų teisės pažeidimų nebekartoti, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo ir D. K. siekis, kad būtų sutrumpintas paskirtos administracinės nuobaudos terminas, nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Vertinant apelianto skundo argumentus apie jo patiriamus nepatogumus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra skiriama būtent administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatirti nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad D. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus į bylą pateiktus duomenis bei padarė išvadas, atitinkančias įstatymo numatytus reikalavimus ir teismų praktiką, todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą ir D. K. (D. K.) skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.