Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-11-25 · Byla Nr. A2.6.-4778-890/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-11-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-25
Bylos Nr.
A2.6.-4778-890/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04100-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
D. K.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4778-890/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04100-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.; 2.7.; 2.14.2; 2.14.3; (S)
Registro objektas ROIK: 16062278342KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. (D. K.), jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, išnagrinėjusi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio vairuotoju - ekspeditoriumi (duomenys neskelbtini) IĮ, nevedusio, specialaus vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 124¹ str. 1 d., 126 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016-10-09, 2.03 val., Taikos pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „BMW 525D“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo sankryžą esant draudžiamam (raudonam) šviesaforo signalui. Taip pat, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 promilių (lengvas) girtumo laipsnis.

Teisme D. K. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Paaiškino, jog vairuotas automobilis priklauso jo mamai, su kuria į „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę, vežė močiutę, su kuria jį siejo artimas ryšys. Jo mama pasiliko ligoninėje, o jis grįžo namo ir su giminaičiais išgėrė apie pusantro butelio vyno ir apie 23.30 val. nuėjo miegoti. Kitą dieną, apie 01.00 val., jam paskambino iš ligoninės mama ir pasakė, kad miršta močiutė. Tada, jis skambino draugui, tačiau šis neatsiliepė. Kadangi lėšų neturėjo, pasiryžo pats važiuoti į ligoninę. Dėl močiutės būklės buvo streso būsenoje. Jį pareigūnai sustabdė, nes važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą. Jam pasirodė, kad mirksi geltonas šviesoforas, nes važiuojant prieš tai kiti šviesoforai neveikė. Pareigūnai, tikrindami neblaivumą, jam nedavė pačiam ant alkoholio matuoklio užsidėti antgalio, nematė kaip išpakavo, o davė jau paruoštą alkoholio matuoklio aparatą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Kadangi, vienas iš pažeidimų fiksuotas būtino reikalingumo sąlygomis, prašo vadovautis ATPK 17 str. bei taikyti jam ATPK 30¹ str., nes dirba darbą, kuris yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, išlaiko du draugės mažamečius vaikus, anksčiau nebuvo baustas dėl vairavimo neblaiviam, išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą, gailisi, padėjo nustatyti faktines pažeidimo aplinkybes. Jam praradus teises, netektų darbo, pajamų, negalėtų išlaikyti šeimos. Prašo neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu.

Savo paaiškinime policijos pareigūnams D. K. nurodė, jog važiavo mirksint geltonai šviesoforo šviesai, buvo vartojęs alkoholio, daugiau nei parą laiko nieko nevalgęs, tuo metu važiavo pas močiutę į ligoninę (b. l. 3).

Liudytoja policijos pareigūnė A. J. teisme parodė, jog 2016-10-09 patruliavo tarnybiniame automobilyje su kolega D. K.. Važiavo link Taikos pr., norėjo sukti link Paryžiaus Komunos g. Įvažiavus į sankryžą, degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu prieš juos pravažiavo „BMW“ markės automobilis, kuris važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą. Ji su kolega važiavo pakankamai lėtai, todėl spėjo sustabdyti, kad nebūtų smūgio ir „BMW“ markės automobilis pravažiuotų. Vėliau sustabdžius „BMW“ automobilį, kolega nuėjo patikrinti, užuodė nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Tada vairuotojui pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir tarnybiniame automobilyje nustatė 1,14 prom. girtumą. Asmuo neprašė pakartotinai pasitikrinti blaivumą, neneigė vartojęs alkoholį, minėjo, kad susipyko su žmona. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas komisariate. Tuo metu D. K. minėjo apie močiutę.

Liudytojas policijos pareigūnas D. K. teisme parodė, kad 2016-10-09 patruliavo tarnybiniu automobiliu. Jis su kolege į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o kitas automobilis įvažiavo per raudoną. Dėl to, automobilis buvo sustabdytas. Jam priėjus prie sustabdyto automobilio, pastebėjo, kad vairuotojas buvo neblaivus, akys paraudusios, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai. Asmuo pateikė dokumentus, neneigė, kad vartojo alkoholį. Tarnybiniame automobilyje nustatė lengvą girtumo laipsnį. Rašant protokolą asmuo nesutiko, kad važiavo per raudoną šviesoforo signalą, teigė, kad važiavo per mirksintį geltoną. Tačiau nesutinka su tokiu asmens teiginiu, nes geltonas signalas gali mirksėti tik esant išjungtam šviesoforui. Būnant tarnybiniame automobilyje vairuotojas paaiškino, kad susipyko su žmona, apie močiutę neminėjo, ši aplinkybė užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris buvo surašytas komisariate. Fiksuojant administracinius teisės pažeidimus buvo kilusios techninės kliūtys – strigo alkoholio matuoklio spausdintuvas, tačiau pats alkotesteris veikė.

Pareigūnai A. J. bei D. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 12-13).

D. K. neginčija savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 1 d., 126 str. 1 d., tačiau, jo nuomone, pažeidimus jis padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Šalies argumentai

D. K. nurodo, kad vairavo būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes paskambinus mamai ir pranešus, kad močiutė miršta, nebuvo kam jo nuvežti į ligoninę, vykti kitu būdu neturėjo lėšų. Vairuodamas automobilį, važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui apimtas šoko, nes buvo susijaudinęs dėl močiutės būklės, nesuprato ką daro.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad būtinojo reikalingumo situacija byloje nenustatyta. Neabejotina, jog žinia apie mirštančią močiutę sujaudina ir atitinkamai gali paveikti kiekvieną asmenį, tačiau būtinybės vairuoti neblaiviam, ypač, kai pats D. K. suvokė, jog už vairo sėda pavartojęs alkoholio, nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sustabdytas pareigūnų, šiems pirma nurodė, kad susipyko su drauge, apie močiutę ligoninėje užsiminė tik komisariate surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, ATPK 17 str. prasme, atsirasti nebuvo. Byloje nenustatyta viena iš būtinojo reikalingumo taikymo sąlygų — jeigu pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, D. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 12, 13); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 14); alkoholio matuoklio rodemų kvitu, iš kurio matyti, kad 2016-10-09, 02.03 val., D. K. nustatytas 1,14 prom. girtumo laipsnis (b. l. 16); patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančio alkoholio matuoklio „Alcotest Nr. 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamumą naudoti (b. l. 17); kompaktine plokštele su garso įrašu, kuris padarytas, fiksuojant 2016-10-09 D. K. administracinius teisės pažeidimus (b. l. 24) bei kita bylos medžiaga.

Išnagrinėjus byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismo posėdžio metu išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, policijos pareigūnų, fiksavusių administracinius teisės pažeidimus, parodymus, perklausius policijos pareigūnų pateiktą 2016-10-09 garso įrašą, konstatuotina, jog D. K. veiksmuose yra nustatytos administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 1 d., 126 str. 1 d., sudėtys, nes D. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (KET 14 p.), kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bei vairuodamas transporto priemonę pravažiavo sankryžą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui (KET 73.11 p. p.).

Byloje D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinius teisės pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę — dirba, nekilnojamojo turto, santaupų neturi, išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, pažeidimų padarymo dieną mirė jo močiutė, baustas administracine tvarka, byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti bei lengvinanti aplinkybės. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pažeidėjui skirtinos minimalios sankcijose numatytos baudos, nustatant trumpiausią specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors D. K. prašė jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau teismas nenustatė pagrindo šioje byloje taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. D. K. argumentai – jog netekęs teisių, neteks darbo ir negalės išlaikyti šeimos nėra išskirtinės aplinkybės, kurios sąlygotų ATPK 30¹ str. instituto taikymą. Pažymėtina, jog asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti tokio elgesio pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus asmens padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 17, 30, 30¹, 31, 32, 33 str., 286 - 287 str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 1 d., 126 str. 1 d., ir jam paskirti: - pagal ATPK 124¹ str. 1 d. - 28 Eur dydžio baudą;- pagal ATPK 126 str. 1 d. - 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., D. K. paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę administracinę nuobaudą jam paskirti 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16062278342, įmokos kodą - 1001.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė