Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-31 · Administracinė byla Nr. I-3091-624/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. P-438-45-14Nutartis · 2014-03-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
I-3091-624/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01209-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
UAB „Vandens siurbliai“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Vidmantas Drizga
Kategorijos
  • 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3091-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01209-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5, 9.5; 9.8.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vandens siurbliai“ atstovui advokatui Vidmantui Drizgai, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Rasai Lileikytei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vandens siurbliai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vandens siurbliai“ skunde, kurį patikslino 2012-05-14, prašo teismo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2012-03-30 sprendimą Nr. S-46(7-15/2012); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2011-12-23 sprendimą Nr. 69-290; 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2011-09-23 sprendimą Nr. 14.1-56-37. Nurodo, kad nesutinka su ginčijamais sprendimais. Net ir tuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas bei atsakingam asmeniui kiltų pareiga sumokėti mokestines nepriemokas, ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ta prasme, kad juose mokesčiai apskaičiuoti ne asmeniui, gavusiam mokestinę naudą ir tariamai turinčiam pareigą sumokėti mokesčius, o pareiškėjai, kuri galėtų turėti tik pareigą atitinkamus mokesčius išskaičiuoti ir sumokėti trečiojo asmens vardu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2009-10-01 nutartis adm. byloje Nr. A442-773/2009, 2010-04-12 nutartis adm. byloje Nr. A-438-359/2010 bei 2011-06-13 nutartimi adm. byloje Nr. A556-363/2011, kai pritaikomas turinio viršenybės prieš formą principas (Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. įtvirtintą taisyklę, gyventojų pajamų mokestį nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja yra netinkamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo subjektas ir jos atžvilgiu negalėjo būti priimti sprendimai. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja jau yra išmokėjusi pinigines lėšas, su kuriomis susijusios mokestinės prievolės yra ginčijamos, savo akcininkui UAB „Promoto“, todėl ir faktiškai neturėtų galimybės išskaičiuoti priskaičiuotų mokesčių, kadangi nebeatliks jokių su tuo susijusių veiksmų. Mano, kad priimant sprendimus nebuvo tinkamai išnagrinėti visi pateikti įrodymai bei paaiškinimai, dėl ko buvo priimti neteisėti sprendimai bei nesant pagrindo pritaikytas turinio viršenybės prieš formą principas. A. L., kuris buvo pareiškėjos vieninteliu akcininku iki 2009-06-29, sprendimą parduoti akcijas ir pasitraukti iš dalyvavimo pareiškėjos kapitale buvo priėmęs jau 2008 metais. Nuo 2008 m. pradžios iki 2009-06-29 įvykusio akcijų perleidimo vyko eilė derybų su potencialiais pirkėjais, kurių metu buvo atliekami bendrovės patikrinimai bei vertinimai, siekiant nustatyti jos verslo vertę. Tarp A. L. bei tarpininkavimo paslaugas teikiančios UAB „Pilunitus Group“ 2008-02-25 buvo sudaryta Sutartis dėl konfidencialios informacijos, pagal kurią bendrovės akcininkas sutiko potencialiam pirkėjui - UAB „Industek“ ir jo atstovams bendrovės įvertinimo tikslais atskleisti jos konfidencialią informaciją. UAB „Industek“ pavedimą UAB „Pilunitus Group“ derėtis dėl bendrovės akcijų paketo įsigijimo patvirtina 2007-10-08 Konsultavimo paslaugų sutartis. Vykdant šį pavedimą, UAB „Pilunitus Group“ atliko bendrovės 100% akcijų paketo vertinimą bei surinko bendrą informaciją. A. L. sūnūs M. ir M. L. matydami, kad yra didelis susidomėjimas bendrovės akcijomis iš trečiųjų asmenų bei žinodami A. L. principinį sprendimą pasitraukti iš bendrovės kapitalo parduodant akcijas, pateikė pasiūlymą išpirkti akcijas, dėl ko 2009-06-29 tarp A. L. ir UAB „Promoto“ buvo sudaryta bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. Šios aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad A. L. siekė pasitraukti iš bendrovės kapitalo bei neturėjo tikslo sudaryti apsimestinio sandorio, o akcijų perleidimo sandoris nelaikytinas sudarytas mokestiniais tikslais. A. L. siekį pasitraukti bei užsiimti kita veikla taip pat patvirtina jo veiksmai, susiję su ūkininko ūkio įregistravimu bei ūkininkavimui reikalingos žemės įsigijimu. A. L. 2010-11-22 įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą, reikalingą ūkininkavimui, o 2011-02-09 jam buvo išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimą su UAB „Promoto“ ir šios bendrovės akcininkais, A. L. bendrovės vadovu liko tik pereinamajam laikui, siekiant užtikrinti sklandų bendrovės veiklos tęstinumą iki 2011-12-31, ir tai nepaneigia A. L. tikslo pasitraukti iš dalyvavimo bendrovės kapitale bei atitinka įprastą verslo praktiką. Taip pat nurodo, kad nesutinka su sprendime nurodytu teiginiu, kad UAB „Promoto“ nevykdė jokios veiklos bei atliko tik tarpininko vaidmenį tarp pareiškėjos ir A. L.. UAB „Promoto“ buvo įsteigta kaip holdinginė įmonė, kurios pagrindinis tikslas - įmonių akcijų valdymas ir ši įmonė neplanuoja vykdyti jokios ūkinės - komercinės veiklos. Siekdama per dukterines įmones pradėti naujų veiklų vykdymą, 2009-2011 metais UAB „Promoto“ analizavo galimybes ir atliko parengiamuosius veiksmus, susijusius su jonizuoto vandens įrangos prekybos organizavimu. Atsižvelgiant į tai, kad parengiamųjų veiksmų atlikimui reikalingų žmogiškųjų resursų UAB „Promoto“ neturėjo, o steigti savarankišką juridinį asmenį iki realios ūkinės veiklos pradžios nėra ekonomiška, 2009-09-04 tarp UAB „Promoto“ ir pareiškėjos buvo sudaryta Projekto valdymo paslaugų sutartis, pagal kurią už sutartą atlyginimą parengiamuosius veiksmus įsipareigojo atlikti Pareiškėjas, o juos atlikus jų rezultatas bus perduotas UAB „Promoto“ įsteigtai naujai dukterinei įmonei. Vykdant šią sutartį, buvo sukurtas internetinis tinklalapis www.jonizuotasvanduo.lt, parengta veiklos pradėjimui reikalinga medžiaga bei atlikti kiti parengiamieji veiksmai. Be jonizuoto vandens projekto, UAB „Promoto“ taip pat pradėjo pasirengimą vystyti visiškai savarankišką veiklą - Vokietijos gamintojo Franklin Electric gaminamos įrangos distribuciją Lietuvoje ir kitose Pabaltijo šalyse. Tuo tikslu ne kartą (kaip klaidingai nurodyta Patikrinimo akte) buvo vykta į Vokietiją bei susitikta su gamintojo Franklin Electric atstovais, surengta veiklos pradėjimui reikalinga vizualinė medžiaga bei atlikti kiti parengiamieji veiksmai. Nesutinka su sprendime išreikšta pozicija, kad iki tampant akcininku uždirbtas pelnas negali būti skirstomas asmenims, akcininkais tapusiems po pelno uždirbimo. UAB „Promoto“ teikiant pasiūlymą dėl bendrovės akcijų įsigijimo buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas turi uždirbto pelno ir jį bus galima paskirstyti - ši aplinkybė turėjo įtakos pardavimo kainai bei planuotai atsiskaitymo už įsigyjamas akcijas struktūrai. Pareiškėja taip pat nesutinka su sprendime nurodytu teiginiu, kad A. L. sąmoningai kaupė nepaskirstytąjį pelną, siekdamas, kad nepriklausomų turto vertintojų būtų apskaičiuota kuo didesnė bendrovės akcijų paketo vertė. A. L. vienintelis tikslas, kurio buvo siekiama neskirstant bendrovės pelno, veiklos vystymas ir per tai jo vertės didinimas - visos paliktos lėšos buvo skiriamos investicijoms, taip plečiant bendrovės veiklos apimtis. Ir tik 2008 metais, kada jau buvo pasiektas principinis sutarimas su UAB „Industek“ dėl bendrovės akcijų pardavimo ir žinant, kad pagal pasiektus sutarimus 650 000 Lt dydžio dividendų išmokėjimas nemažins sutartos akcijų pardavimo kainos, buvo nuspręsta išmokėti dalį bendrovės pelno, žinant, kad bus pasitraukiama iš bendrovės kapitalo (b. l. 28-31).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisingi, priimti objektyviai išnagrinėjus su mokestiniu ginču susijusias faktines aplinkybes bei įrodymus, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas. Šiaulių AVMI, vykdydama 2011-06-23 pavedimą tikrinti Nr. 35-79, atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą ir surašė 2011-07-27 patikrinimo aktą Nr. 35-99, kuriame, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 str. ir 69 str. 1 d. įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, konstatavo, kad pareiškėjos 2009 - 2010 metais išmokėti dividendai UAB „Promoto“ pripažinti išmokėtais dividendais A. L.. Įvertinusi padarytus pažeidimus, Šiaulių AVMI, remdamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 23 str. 1 d. nuostatomis ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. nuostatomis, pareiškėjai apskaičiavo 226 000 Lt GPM (už 2009 metus 83 000 Lt (415 000 Lt x 20 proc.), už 2010 metus 143 000 Lt (715 000 x 20 proc.)) ir 24 900 Lt PSD įmokų (nuo per 2009 metus išmokėtų 415 000 Lt dividendų x 6 proc.). Pareiškėja 2011-09-01 pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Šiaulių AVMI, išanalizavusi pastabas, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus 2011-09-23 sprendimu Nr. 14.4-56-37 patvirtino patikrinimo aktą. Šiaulių AVMI, vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 1 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 puntu ir 97 str. 2 dalimi, 139 straipsniu apskaičiavo 37 889 Lt GPM delspinigių, 3 765 Lt PSD įmokų delspinigių ir skyrė 10 proc. 22 600 Lt GPM baudą bei 2 490 Lt PSD įmokų baudą. VMI prie FM 2011-12-23 sprendimu Nr. 69-290 paliko Šiaulių AVMI sprendimą galioti, o MGK prie LRV 2012-03-30 sprendimu paliko VMI prie FM sprendimą nepakeistą. Mano, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-02-23 nutartyje adm. byloje Nr. A575-371/2011 pažymėjo, kad joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių teisėto elgesio modelio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Įstatymai taip pat neįpareigoja (nenustato prievolės) rinktis tokį turto perleidimo.(sandorių sudarymo) būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog sąžiningai veikiantis asmuo (teisės subjektas, mokesčių mokėtojas) turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas. Piktnaudžiavimu mokesčių įstatymais dirbtinai sukuriama teisinė situacija, lemianti mokestinį pranašumą, prieštaraujantį mokesčių įstatymų tikslui bei nuostatoms. Tokios mokestinės naudos įgijimas pažeidžia MAĮ 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintus mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principus, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei sąžiningai mokantys. Konstitucinis Teismas 2003-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius, kad draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu, kad esant piktnaudžiavimui mokesčio administratorius, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes. MAĮ 10 str. nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Teisines pasekmes, kylančias nustačius atvejus, kai mokestinės prievolės pažeidžiamos piktnaudžiavimu, apibrėžia MAĮ 69 str. 1 d. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant šią teisės normą, atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas, ir ši teisės norma taikoma tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti mokestinę naudą (LVAT 2007-07-17 nutartis adm. byloje Nr. A11-719/2007; LVAT 2008-02-20 nutartis adm. byloje Nr. A556-250/2008, 2010-05-10 nutartis adm. byloje A438-478/2010 ). Nagrinėjamu atveju, vykdytų ūkinių operacijų metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad fiziniam asmeniui išmokėti dividendai pagal GPMĮ 6 str. 2 d. nuostatas buvo apmokestinami 20 proc. GPM tarifu. Pagal GPMĮ 22 ir 23 straipsnio nuostatas, pareiga apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM tenka šias pajamas išmokančiam vienetui. Taip pat nuo šių pajamų jas išmokančiam ūkio subjektui numatyta pareiga apskaičiuoti ir sumokėti 6 proc. PSD įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. nuostatas. Tuo tarpu pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 33 str. 2 d. nuostatas Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio vieneto pajamas. Taigi, įstatymo leidėjas numatė skirtingą teisinį režimą apmokestinant fizinio asmens ir ūkio subjekto, kuriam taikoma taip vadinama „dalyvavimo išimties taisyklė“, gaunamas dividendų pajamas. Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo pagrindiniu akcininku laikotarpiu iki 2009-06-29 buvo fizinis asmuo A. L., valdęs 100 proc. jos akcijų. Minėtas asmuo šio ūkio subjekto akcijas faktiškai valdė nuo 1993 m., t. y. nuo individualios įmonės įsteigimo, kuri į akcinę bendrovę pertvarkyta 2003-01-02. Pareiškėjas pagal pateiktų 2009-2010 metų sąskaitų apyvartos žiniaraščių duomenis ir 2009-2010 metų balanso duomenis turėjo nepaskirstyto pelno likutį: 2009-01-01 – 4 477 775 Lt, 2009-12-31 – 4 257 357 Lt (3 647 775 Lt (ankstesnių metų pelnas) + 609 782 Lt (2009 metų pelnas), o 2010-12-31 – 4 944 395 Lt (3 647 775 Lt (ankstesnių metų pelnas) + 1 296 620 Lt (2010 metų pelnas). Pagrindinis pareiškėjos akcininkas pagal 2009-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį 100 proc. akcijų pardavė UAB ,,Promoto“, akcijų pardavimo kaina yra 11 955 000 Lt , t. y. 5 977.50 Lt už akciją, už akcijas sulygta suma pagal sutarties 4 straipsnio nuostatas turėjo būti sumokėta iki 2009-12-31. UAB ,,Promoto“ įregistruota 2009-06-18, jos steigėjai M. L. ir M. L. (A. L. sūnūs), minėtieji asmenys UAB „Promoto“ įstatiniam kapitalui formuoti įnešė po 5000 Lt. Laikotarpiu iki 2011-06-13 UAB „Promoto“ dirbo tik direktorius M. L. ir buhalterė V. S., minėtieji asmenys dirbo po 5 valandas per mėnesį, darbo užmokestis 25 Lt, minėtieji asmenys dirbo ir pareiškėjai. UAB ,,Promoto“ akcininkai M. ir M. L. pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-07-13 dirbo pilną darbo dieną. UAB „Promoto“ 2009-06-18 sudarė patalpų nuomos sutartį su pareiškėja dėl 4 kv. m. administracinio ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuomos kaina mėnesiui sudarė 121 Lt. UAB „Promoto“ steigėjai M. L. ir M. L. 2009-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo metu (2009-06-30 protokolas Nr. 8) patvirtino pareiškėjos 2008 metų finansinę atskaitomybę ir paskirstė jo uždirbtą pelną iki tampant pareiškėjos akcijas kontroliuojančios UAB „Promoto“ akcininkais. Iš pareiškėjos sukaupto iki 2009-01-01 nepaskirstyto pelno likučio M. L. ir M. L. paskyrė dividendams 830 000 Lt. Pareiškėja 2009-10-08 pervedė į UAB „Promoto“ banko sąskaitą paskirtų dividendų dalį - 415 000 Lt. Pareiškėjos visuotinio akcininkų susirinkimo metu UAB „Promoto“ akcininkai M. L. ir M. L. nusprendė iš pareiškėjos 2009 metų uždirbto grynojo pelno paskirti dividendams 609 782 Lt. Dividendus pareiškėja pervedė: 2010-05-07 – 415 000 Lt, t. y. likusią dalį dividendų, paskirtų 2009-06-30 sprendimu ir 2010-09-17 pervedė – 300 000 Lt, dalį dividendų, paskirtų 2010-05-03 sprendimu, į UAB „Promoto“ banko sąskaitą. Paskirtų ir neišmokėtų dividendų likutis 2010-12-31 – 309 782 Lt. Šiaulių AVMI nustatė, kad 2009-10-08, 2010-05-07 ir 2010-09-17 dienomis, t. y. tomis pačiomis dienomis, kai UAB „Promoto“ iš pareiškėjos gavo 415 000 Lt, 300 000 Lt ir 415 000 Lt dividendus, UAB „Promoto“ šias sumas pervedė A. L.. UAB „Promoto“ nuo įsteigimo dienos jokių pardavimo pajamų negavo, išskyrus dividendus iš pareiškėjos, kurie buvo apskaityti kaip neapmokestinamosios pajamos. UAB ,,Promoto“ 2009-11-02 su A. L. pasirašė novacijos sutartį dėl UAB ,,Promoto“ skolos už akcijas prievolės pakeitimo į paskolos prievolę (UAB ,,Promoto“ skola už pareiškėjos akcijas A. L. 2009-11-02 sudarė 11 540 000 Lt), t. y. UAB ,,Promoto“ įsipareigojo grąžinti paskolą A. L. iki 2011-12-31 ir nuo novacijos sutarties pasirašymo dienos už naudojimąsi gauta paskola mokėti 10 proc. metines palūkanas. Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB ,,Promoto“ buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduotos ūkinės operacijos, kad įmonė būtų atsiskaičiusi su A. L. už įsigytas akcijas. 2009-2010 m. buvo apskaičiuota 1 706 375 Lt palūkanų A. L. už suteiktą paskolą, minėtu laikotarpiu UAB ,,Promoto“ 2009-2010 m. pelno mokesčiu apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo, tik sąnaudas darbo užmokesčiui, patalpų nuomai ir palūkanoms, apskaičiuotoms A. L. už paskolą. Pareiškėjo skundo teiginiai apie tai, kad A. L. siekė pasitraukti iš verslo dėl to, nuo 2008 m. vyko derybos dėl akcijų pardavimo, apie ūkininko ūkio įregistravimą ir žemės sklypo įsigijimą negali būti vertinami kaip motyvai, pagrindžiantys akcijų perleidimo sandorio sudarymą. A. L. yra bendrovės direktorius, ūkininko ūkio įregistravimo ir sklypo įsigijimo veiksmai yra įvykę ženkliai vėliau po akcijų perleidimo sandorio sudarymo (2010 m. pabaigoje ir 2011 metais). MGK prie LRV vertinimu, sandorio sudarymo, vykdymo, atsiskaitymo už akcijas aplinkybės iš esmės paneigia Pareiškėjo poziciją dėl realaus pagrindinio akcininko siekio perleisti vertybinius popierius ir nedalyvauti tolesnėje veikloje, nes paprastai asmuo, siekiantis perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaudamasis įprasta ekonomine verslo logika, siekia už jo valdomą turtą gauti atitinkamą sulygtą atlygį (turto kainą). Tuo tarpu šiuo atveju, nors yra teigiama, kad įvairios derybos su potencialiais investuotojais vyko nuo 2008 m., tačiau faktiškai akcijos buvo perleistos ūkio subjektui, kuris neturėjo realių finansinių galimybių už įsigytą turtą sumokėti sulygtos kainos, o dalinis apmokėjimas fiziniam asmeniui buvo vykdomas tik gavus iš pareiškėjos dividendus, kurie, remiantis atitinkamomis PMĮ nuostatomis, nebuvo apmokestinami pelno mokesčiu. Mano, kad UAB „Promoto“ įsteigimas buvo susijęs su pareiškėjos siekimu, pasinaudojant šiuo ūkio subjektu kaip tarpine grandimi išmokėti dividendus pagrindiniam pareiškėjos akcininkui - fiziniam asmeniui, todėl kritiškai vertina pareiškėjos skundo teiginius, kad UAB „ Promoto“ įsteigta kaip holdinginė įmonė, kurios tikslas - įmonių akcijų valdymas. Pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Promoto“ planavo vykdyti savarankišką veiklą - Vokietijos gamintojo Franklin Electronic gaminamos įrangos distribuciją Lietuvos bei Pabaltijo šalyse, todėl buvo komandiruotės ir susitikimai su minėtos įmonės atstovais, yra abejotini, kadangi iš ginčo medžiagos matyti, kad UAB „Promoto“ nėra fiksuota jokių duomenų apie tai, kad jos akcininkas ar, kaip nurodoma kiti darbuotojai (įmonėje aktualiuoju laikotarpiu dirbo tik direktorius M. L. ir buhalterė) būtų vykę į komandiruotes, minimi asmenys nurodytu laikotarpiu pakankamai įtemptu darbo režimu (pilną darbo dieną) dirbo pas pareiškėją, pareiškėjos internetiniame tinklalapyje yra viešai skelbiama informacija, kad būtent ji yra Vokietijos bendrovės Franklin Electric GmbH produkcijos įgaliota atstovė. Iš ginčo bylos nustatyta, kad realiai UAB „Promoto“ aktualiuoju laikotarpiu jokių investicijų nevykdė ir jų vykdyti neturėjo galimybės dėl finansinių pajėgumų stygiaus. Mano, kad ūkinės operacijos buvo vykdomos pažeidžiant draudimo piktnaudžiauti teise principą, o vienintelis jų tikslas buvo mokestinės naudos siekimas, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja, išmokėdama dividendus UAB ,,Promoto“, siekė išmokėti dividendus fiziniam asmeniui A. L., tačiau pasinaudodama tarpinėmis ūkinėmis operacijomis išvengė GPM ir PSD įmokų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos MAĮ 69 str. 1 d. nuostatos. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių ginčo sandorius kvalifikuoti kaip pateisinamus kitais tikslais, nesusijusiais išimtinai su mokestinės naudos siekimu. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Šiaulių AVMI apmokestino ne tą subjektą. MGK prie LRV pagrįstai sprendime pažymėjo, kad LVAT 2010-04-12 nutartyje adm. byloje Nr. A-438-359/2010 konstatavo, tais atvejais, kai nustatomos MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos dėl mokestinės naudos (priešingos teisei) gavimo, tai nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą, t. y. įtvirtinta galimybė (bet ne pareiga) mokesčių administratoriui nukrypti nuo GPMĮ 22 ir 23 str. nuostatų taikymo, mokesčius apskaičiuojant ir išieškant ne iš mokestį išmokančio mokestinių teisinių santykių subjekto (mokestį išskaičiuojančio asmens), o iš pajamas gaunančio asmens, kuomet mokesčių administratorius taiko specialių mokesčių apskaičiavimo būdą (turinio viršenybės principą). LVAT 2009-09-28 adm. byloje Nr. A-556-1034 (kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, ūkio subjekto išmokėtais dividendais pripažino akcininkui išmokėtas vertybinių popierių pardavimo pajamas), atsižvelgęs į tai, jog pagal GPMĮ nuostatas pareiga apskaičiuoti pajamų mokestį nuo dividendų tenka ūkio subjektui, pripažino, kad prievolė sumokėti pajamų mokestį tenka ūkio subjektui. GPMĮ 22 str. reglamentuoja gautų pajamų skirstymą į A ir B klases. Šio skirstymo paskirtis yra ta, kad priklausomai nuo to, kokiai klasei yra priskiriamos pajamos, pareiga apskaičiuoti GPM ir jį sumokėti tenka arba vienetui, išmokančiam pajamas, arba šias pajamas gaunančiam fiziniam asmeniui (GPMĮ 23 str.). Tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus nėra ginčo dėl to, kad pagal GPMĮ 22 str. dividendai yra priskiriami A klasės pajamoms, todėl pareiga apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo šių pajamų tenka pajamas išmokančiam vienetui (šiuo atveju pareiškėjai). Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, todėl daro išvadą, kad MAĮ 67 str. 1 d. nuostatų taikymo prasme pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti, kad Šiaulių AVMI neteisingai apmokestino pareiškėją. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus mano, kad pareiškėjos skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, vertintini tik kaip gynybinė pozicija (b. l. 70-72).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 29 p. (2008-12-23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, galiojanti nuo 2008-12-30) numato, kad neapmokestinamosios yra pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Tiek nuo 2009-01-01 iki 2009-12-27 galiojusios redakcijos, tiek nuo 2009-12-28 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 33 str. 2 d. numato, kad Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio vieneto pajamas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo komentare, aiškinant šią Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatą, be kita ko, nurodoma, kad pagal šioje dalyje nustatytą „dalyvavimo išimtį“ investuotojų – Lietuvos vienetų, iš kitų Lietuvos vienetų gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami, jeigu Lietuvos vienetas (investuotojas) ne trumpiau kaip dvylika mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų dividendus išmokančio Lietuvos vieneto balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų). Lietuvos vieneto dalyviams nustatytas minimalus 12 mėnesių balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų) valdymo laikotarpis, kuris suteikia teisę neapmokestinti tiems dalyviams (kitiems Lietuvos vienetams) išmokamų dividendų, nebūtinai turi būti suėjęs dividendų paskirstymo datą. Vieneto dalyviui (kitam Lietuvos vienetui) išmokami dividendai gali būti neapmokestinami, jei dividendų paskirstymo momentu dar nėra suėjęs 12 mėnesių akcijų (dalių, pajų) valdymo laikotarpis, bet tas dalyvis turi tikslą išlaikyti tas akcijas (dalis, pajus) ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių AVMI, atlikusi UAB „Vandens siurbliai“ mokestinį patikrinimą, surašė 2011-07-27 mokestinio patikrinimo aktą Nr. 35-79 (b. l. 119-128), kuriuo, be kita ko, nustatė: UAB „Vandens siurbliai“, įregistruotos 1993-04-19, pagrindiniu akcininku iki 2009-06-29 buvo A. L., valdęs 100 proc. jos akcijų. UAB „Vandens siurbliai“ pagal pateiktų 2009–2010 metų sąskaitų apyvartos žiniaraščių duomenis ir 2009–2010 metų balanso duomenis turėjo nepaskirstyto pelno likutį: 2009-01-01 – 4 477 775 Lt, 2009-12-31 – 4 257 357 Lt (3 647 775 Lt (ankstesnių metų pelnas) + 609 782 Lt (2009 metų pelnas), o 2010-12-31 – 4 944 395 Lt (3 647 775 Lt (ankstesnių metų pelnas) + 1 296 620 Lt (2010 metų pelnas). A. L. 2009-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi 100 proc. UAB „Vandens siurbliai“ akcijų pardavė UAB ,,Promoto“. Pagal minėtos sutarties 3 ir 4 straipsnio nuostatas, akcijų pardavimo kaina yra 11 955 000 Lt , t. y. 5 977.50 Lt už akciją, už akcijas sulygta suma turėjo būti sumokėta iki 2009-12-31. UAB ,,Promoto“ įregistruota 2009-06-18, jos steigėjai ir visų akcijų savininkai – M. ir M. L., kurie yra A. L. sūnūs. 2009-06-30 UAB „Promoto“ patvirtino UAB „Vandens siurbliai“ 2008 metų finansinę atskaitomybę, paskirstė jos pelną, gautą iki UAB „Promoto“ tampant UAB „Vandens siurbliai“ akcininku, iš iki 2009-01-01 sukaupto ir nepaskirstyto pelno likučio paskirdama dividendams 830 000 Lt. 2010-05-03 UAB „Promoto“ nusprendė iš UAB „Vandens siurbliai“ 2009 metų uždirbto grynojo pelno dividendams paskirti 609 782 Lt. Dividendus UAB „Vandens siurbliai“ pervedė į UAB „Promoto“ banko sąskaitą: už 2008 m. po 415 000 – 2009-10-08 ir 2010-05-07, o už 2009 m. – 2010-09-17 pervedė dalį – 300 000 Lt – dividendų, paskirtų 2010-05-03 sprendimu. Mokestinio patikrinimo metu vietos mokesčių administratorius nustatė, kad 2009-10-08, 2010-05-07 ir 2010-09-17, t. y. tomis pačiomis dienomis, kada UAB „Promoto“ iš UAB „Vandens siurbliai“ gavo 415 000 Lt, 300 000 Lt ir 415 000 Lt dividendų, UAB „Promoto“ šias sumas pervedė A. L..

Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, kurių pareiškėja UAB „Vandens siurbliai“ neginčija ir kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat kitas aplinkybes, susijusias su UAB „Vandens siurbliai“, UAB „Promoto“ ir A. L. vykdyta veikla, turtine padėtimi ir tikslais, ūkinių operacijų atlikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nustatantį gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu ir juridinių asmenų uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarkas, vietinis mokesčių administratorius konstatavo, kad išmokant dividendus naujai įsteigtam ūkio subjektui UAB ,,Promoto“, iš tikrųjų buvo siekiama išmokėti dividendus A. L., pasinaudojant palankesniu apmokestinimo režimu, todėl, pagal MAĮ 69 str. nuostatas taikydamas MAĮ 10 str. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, atkūrė iškreipiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir papildomai apskaičiavo UAB „Vandens siurbliai“ 226 000 Lt GPM ir 24 900 Lt PSDĮ. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuotas UAB „Vandens siurbliai“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848) nuostata, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, taip pat šio įstatymo 22 str. nuostatomis, pagal kurias dividendai priskiriami A klasės pajamoms, o privalomojo sveikatos draudimo įmokos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. (2009-02-19 įstatymo Nr. XI-183 redakcija), nustačiusia, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų, išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat šio įstatymo 18 str. 6 d. (2009-02-19 įstatymo Nr. XI-183 redakcija) nustatančia, kad kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais.

Šiaulių AVMI, 2011-09-23 sprendimu Nr. 14.4-56-37 patvirtinusi minėtą patikrinimo aktą ir nurodžiusi sumokėti apskaičiuotas mokesčio, įmokos jei su jais susijusias delspinigių ir baudų sumas, VMI prie FM, 2011-12-23 sprendimu Nr. 69-290 patvirtinusi Šiaulių AVMI sprendimą, taip pat MGK prie LRV, 2012-12-30 sprendimu Nr. S-46 (7-15/2012) patvirtinusi VMI prie FM 2011-12-23 sprendimą, iš esmės sutiko tiek su vietinio mokesčių administratoriaus išvada, kad išmokant dividendus naujai įsteigtam ūkio subjektui UAB ,,Promoto“, iš tikrųjų buvo siekiama išmokėti dividendus A. L., pasinaudojant palankesniu apmokestinimo režimu, tiek su pagrindimu taikyti MAĮ 69 str., tiek ir su motyvacija dėl asmens, kuriam apskaičiuoti mokesčiai, įmokos bei su jais susijusios baudos ir delspinigiai (b. l. 33-62).

Pateiktame skunde UAB „Vandens siurbliai“, ginčydama mokesčių administratorių ir MGK prie LRV sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma teigia, kad netgi buvus pagrindui konstatuoti, jog išmokant dividendus naujai įsteigtam ūkio subjektui UAB ,,Promoto“, iš tikrųjų buvo siekiama išmokėti dividendus A. L., pasinaudojant palankesniu apmokestinimo režimu (su kuo pareiškėja nesutinka), UAB „Vandens siurbliai“ be pagrindo apskaičiuotas mokestis ir įmokos, kadangi pastaruosius tokiu atveju turėtų mokėti mokestinę naudą gavęs asmuo, t. y. A. L..

Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, susijusių su pareigos sumokėti gyventojų pajamų mokesčius, apskaičiuotus mokestinio patikrinimo metu taikant MAĮ 69 str., nustatymo, pradėta formuoti 2009-10-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-773/2009, išplėtota 2010-04-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-359/2010, šiose nutartyse pateikiamo MAĮ ir GPMĮ nuostatų aiškinimo laikomasi vėliau priimtose nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-363/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-359/2010, išaiškino, kad „<... Mokestį kaip prievolę valstybei struktūriškai sudaro pareiga mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareiga laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Daugumos mokesčių atžvilgiu šios dvi pareigos sutampa ir už tinkamą vykdymą atsako vienas asmuo – savarankiškas mokesčio mokėtojas. Tačiau galimi dvejopos mokestinės prievolės atvejai, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis), o kitas asmuo šią prievolę faktiškai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetą nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnis). Šiuo atveju viena mokestinė prievolė tenka mokesčio mokėtojui ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojų pajamos pagal mokėjimo tvarką suskirstytos į dvi klases – A ir B. A klasei priskirtinos pajamos, nuo kurių mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktą mokestį išskaičiuojantis asmuo – tai subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis expressis verbis įtvirtina bendrą taisyklę – mokestį išskaičiuojantis asmuo yra laikomas mokesčių mokėtoju – asmeniu, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Vadinasi mokestį išskaičiuojantis asmuo paprastai pakeičia mokesčių mokėtoją, t. y. jam Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos inter alia nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už mokesčio įstatymuose numatytų pareigų nevykdymą taikomos analogiškai kaip ir mokesčių mokėtojui, išimtys galimos tik tiesiogiai specialiai numatytais atvejais. Viena iš tokių išimčių numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Teismų praktikoje, aiškinant šią normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Svarbu, kad taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A11 – 719/2007, Nr. A756 –1591/2008, Nr. A39 – 2377/2008). Iš to seka, kad konstatavus Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas (sudarius sandorį(-ius), kurio(-ių) vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad gyventojų pajamų mokestį nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma. Priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningo mokesčių mokėjimo principai, kadangi gyventojas, kuriam numatyta pagrindinė mokesčių mokėjimo pareiga, fiktyviai, motyvuodamas vieninteliu tikslu – mokestinės naudos siekiu, perkelia gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą kitam subjektui ir taip piktnaudžiauja savo mokestinėmis teisėmis. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė neturėtų ginti asmens, kuris piktnaudžiauja mokesčių teisės aktais. Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai, kad draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu, kad esant piktnaudžiavimui mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad nesąžiningas mokesčių mokėtojas neturėtų nepagrįstai gauti mokestinės naudos ir išvengti atsakomybės vien dėl to, kad įstatymu yra nustatyta taisyklė, numatanti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui bendro pobūdžio pareigą išskaičiuoti ir sumokėti mokestį nuo A klasės pajamų už mokesčio mokėtoją. ...>“.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų argumentų, dėl kurių reikėtų nesilaikyti minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos minėtų teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat į tai, kad UAB „Vandens siurbliai“ mokestinio patikrinimo metu mokesčiai ir įmokos apskaičiuoti konstatavus MAĮ 69 str. 1 d. numatytas sąlygas, dėl ko Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. įtvirtinta taisyklė, kad gyventojų pajamų mokestį nuo A klasei priskirtų pajamų (šiuo atveju – nuo A. L. pajamų) sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo (šiuo atveju – UAB „Vandens siurbliai“), negali būti taikoma, ginčijami sprendimai yra naikinami vien šiuo pagrindu, t. y . dėl to, kad mokestis ir įmokos bei su jais susijusios baudos apskaičiuoti ne asmeniui, kuris, pritaikius MAĮ 10 ir 69 str. nuostatas, turi pareigą juos sumokėti, t. y. asmeniui, kuris, kaip teigiama, gavo mokestinę naudą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 6 d. (2009-02-19 įstatymo Nr. XI-183 redakcija) nuostatas privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo A. L. pajamų turėtų būti apskaičiuotos ir sumokėtos vadovaujantis taisykle, analogiška Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtintai, ji netaikytina dėl tų pačių priežasčių.

Pažymėtina, kad MGK prie LRV 2012-03-30 sprendime Nr. S-46(7-15/2012) nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-359/2010, pateikiamo teisės normų aiškinimo interpretacija („<...Komisijos manymu, vertinant minėtų nutarčių nuostatas yra reikšminga tai, jog LVAT savo 2010-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010 konstatavo, kad ,,tais atvejais, kai nustatomos MAĮ 69 str. 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl mokestinės naudos (priešingos teisei) gavimo, tai nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą“, t. y. įtvirtinta galimybė (bet ne pareiga) mokesčių administratoriui nukrypti nuo GPMĮ 22 ir 23 straipsnio nuostatų taikymo, mokesčius apskaičiuojant ir išieškant ne iš mokestį išmokančio mokestinių teisinių santykių subjekto (mokestį išskaičiuojančio asmens), o iš pajamas gaunančio asmens, kuomet mokesčių administratorius taiko specialių mokesčių apskaičiavimo būdą (turinio viršenybės principą). ...>“) yra nekorektiška, kadangi sureikšminamas vienas šios nutarties motyvuojamosios dalies sakinys (tiksliau – vienas jame pavartotų žodžių junginys), kuris savo ruožtu toliau aiškinamas atsietai nuo likusios teksto dalies, o pateikiama pastaba dėl faktinių mokestinio ginčo aplinkybių – „<...Įvertinus ginčo bylos medžiagą matyti, kad bylos aplinkybės nėra tapačios Bendrovės skunde nurodytų administracinių bylų aplinkybėms, Bendrovės ginčo byloje konstatuota, kad mokestinės naudos siekė ir įstatymu įtvirtintos pareigos apskaičiuoti ir sumokėti GPM ir PSD įmokų išvengė būtent Bendrovė. ...>“ – iš viso sunkiai suprantama: tam, kad taikyti minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, nėra būtina, kad bylų faktinės aplinkybės būtų visiškai identiškos – svarbu, kad faktinės aplinkybės iš esmės būtų panašios ir santykį reguliuotų tos teisės normos, kurių turinio aiškinimas reikšmingu aspektu yra pateikiamas praktiką formuojančiame procesiniame dokumente (šiuo atveju be pagrindo sureikšminama gyventojo pajamų, kurios turėjo būti apmokestinamos, rūšis (dividendai), nors pateikiamam aiškinimui iš esmės svarbi tik klasė (A ar B), kuriai šios pajamos priskiriamos; teiginys, kad mokestinės naudos siekė būtent UAB „Vandens siurbliai“, nėra argumentuotas: kaip nustatė mokesčių administratorius, vykdant 2009-05-08 turto vertinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. sudarytą su UAB „STVVF“ dėl UAB „Vandens siurbliai“ akcijų paketo 100 procentų rinkos vertės nustatymo, 2009-05-28 darbų perdavimo-priėmimo aktu perduotoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vandens siurbliai“ pateiktus prognozuojamus rodiklius ir turto vertintojų atliktus skaičiavimus, padaryta išvada, kad pagrindiniai UAB „Vandens siurbliai“ rodikliai turi tendenciją gerėti ir 100 procentų akcijų paketo vertė nustatyta 11 955 000 Lt. Kadangi UAB „Vandens siurbliai“ akcijas būtent už tokią sumą, nuo kurios nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti nei mokesčiai, nei įmokos, A. L. ir pardavė UAB „Promoto“, jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių UAB „STVVF“ nustatyta akcijų paketo kaina yra neteisinga, nėra pateikta, atitinkamai nėra pagrindo ir manyti, kad mokestinės naudos siekė, o juo labiau – kad ją gavo, UAB „Vandens siurbliai“. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1034/2009 yra priimta 2009-09-28, t. y. anksčiau nei minėtos nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. A442-773/2009, Nr. A438-359/2010 ir Nr. A556-363/2011, todėl, teismo sprendimą vertinant kaip atitinkamą teisės šaltinį ir taikant principą lex posterior derogat prior, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-1034/2009, suformuotu teisės, reikšmingos nagrinėjamai administracinei bylai, aiškinimo taisyklė nebeturėtų būti taikoma.

Dėl skunde ir atsiliepime į skundą nurodytų teiginių, susijusių su ginčijamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu aspektų, susijusių su konstatavimu, jog išmokant dividendus naujai įsteigtam ūkio subjektui UAB ,,Promoto“, iš tikrųjų buvo siekiama išmokėti dividendus A. L., pasinaudojant palankesniu apmokestinimo režimu, t. y. dėl MAĮ 10 ir 69 str. nuostatų taikymo, šiame sprendime nėra pasisakoma, kadangi A. L. nesant mokestinio ginčo dalyviu, kas jau apribojo jo teisę tinkamai dalyvauti mokestiniame patikrinime, ir administracinės bylos proceso šalimi, būtų pasisakoma dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Vandens siurbliai“ skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-03-30 sprendimą Nr. S-46(7-15/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-12-23 sprendimą Nr. 69-290 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-09-23 sprendimą Nr. 14.1-56-37.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas