- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 1-62-333/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00382-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, gynėjai O. K., nukentėjusiajai V. M. ir jos atstovui advokatui A. V. P., teismo medicinos ekspertui L. U. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, niekur nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-04-06 apie 14.30 val. namuose buto (duomenys neskelbtini) mieste koridoriuje A. M. iš asmeninių paskatų, pykčio pasekoje, tyčia savo žmonai V. M. koja spyrė į krūtinės sritį, ko pasekoje ji griūdama nugara atsitrenkė į duris ir alkūnėmis – į durų slenkstį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą dėl poodinių kraujosruvų dešinės bei kairės alkūnių sąnarių nugariniuose paviršiuose ir krūtinkaulio srityje.
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną iš ryto žmona V. M. buvo išėjusi iš namų. Jai išėjus, duris užrakinęs dvejomis spynomis, kad ji į namus neparsivestų nepageidaujamų asmenų. Kai žmona grįžo, negalėjo atsirakinti antros spynos. Netrukus duris atrakinęs. Kai V. M. įėjo į butą, pradėjo rodyti nepasitenkinimą, reiškė pretenzijas, keikėsi. Toks jos elgesys jį labai papiktinęs, todėl agresyviai nusiteikęs nuėjo į koridorių ir iš pykčio ją ranka stipriai pastūmęs. V. M. neišlaikė pusiausvyros, užkliuvo už kilimėlio ir atsirėmė į buto duris bei susmuko. Buvo labai susijaudinęs, todėl smulkiai įvykio detalių neprisimenantis, bet su koja žmonai tikrai nespyręs. Po įvykio V. M. išbėgo iš buto, pasakydama, kad eina į policiją. Dėl konflikto labai pergyveno, todėl išvažiavo į Merkinės piramidę. Kai grįžo, namuose rado V. M.. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikę išsivežė. Policijos pareigūnams savo kaltės nepripažinęs. Po dviejų parų grįžo namo. Vėlesniu laikotarpiu su V. M. susitaikė ir norėjo, kad byla būtų nutraukta, bet buvo paaiškinta, kad bylą galima nutraukti tik pripažinus kaltę. Kitų apklausų policijoje metu kaltę pripažinęs, bet bylos nenutraukė, kas buvo surašyta apklausos protokole atidžiai neskaitęs, parodymus davė prisitaikydamas prie nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių. Mano, kad konflikto metu V. M. negalėjo susižaloti alkūnių. Iš kaimynų girdėjęs, kad jas galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis. Jie kalbėjo, jog įvykio dieną matė kaip V. M., grįžusi į namus su taksi, išlipdama nugriuvo, todėl susižaloti galėjo tuo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl kitų įvairių priežasčių. Su V. M. civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko sumokėti 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl atstovavimo išlaidų paliko spręsti teismui.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 30-31) įtariamasis A. M. parodė, kad supykęs stipriai su dešine ranka žmoną pastūmė iš priekio, nuo ko ji nugara atsitrenkė į duris ir slinkdama žemyn rankų alkūnėmis atsitrenkė į durų slenkstį, kuris yra kaustytas metalu. Ji tikrai negražiai nukrito, garsas buvo didelis ir tai jį išgąsdino.
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad įvykio dieną ryte su A. M. kilo konfliktas dėl smulkmenų. Ji išėjusi iš namų ir grįžusi tik apie 14 val., bet negalėjo įeiti į butą, nes A. buvo užrakinęs abi spynas. Kai atrakino, įėjus į butą pasipiktinusi ėmė reikšti vyrui pretenzijas, pasakiusi, kad norinti skirtis. Tuo metu stovėjusi koridoriuje, vienoje rankoje laikiusi krepšį su pirkiniais, o kitoje – rankinuką. A. išėjo iš miegamojo ir priėjęs koja jai spyrė į krūtinę. Nuo smūgio neišlaikiusi pusiausvyros, be to, abejos rankos buvo užimtos, atgalia trenkėsi į buto duris ir susmukdama alkūnėmis atsitrenkė į metalinį durų slenkstį. Atsistojusi alkūnėse pajautusi karštį. Daugiau smūgių nebuvo suduota, iš karto išbėgusi iš buto ir nuvykusi į policijos nuovadą. Ten tyrėjas liepė parašyti pareiškimą, bet pas teismo medicinos ekspertus nesiuntė. Paskui su dviem policijos pareigūnais važiavusi į namus. Bute A. nerado, todėl ją paliko ir išvyko, liepė paskambinti, kai grįš. Kai netrukus į namus grįžo A., paskambinusi policijos tyrėjui. Prie policijos pareigūnų A. aiškinosi, kad jis nekaltas, nurodė, kad ją tik nestipriai pastūmęs. Policininkai jį išsivežė ir laikė dvi paras. Grįžęs prieš ją nesmurtavo, tik taip reiškė nepasitenkinimą. Praėjus kiek laiko abu susitaikė, vyrui buvo atleidusi ir prokurorei parašiusi pareiškimą dėl bylos nutraukimo, bet jo netenkino. Vėliau vėl prasidėjo konfliktai. Palaikanti savo civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo, ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė.
Liudytojas R. S., policijos pareigūnas, parodė, kad jo darbo metu į nuovadą kreipėsi V. M.. Ji nurodė, kad parėjus į namus ją sumušė vyras, spirdamas koja į krūtinę. Sakėsi neišlaikiusi pusiausvyros nukritusi ant alkūnių, skundėsi skaudančiomis alkūnėmis. Surašęs jos pareiškimą, paskui vyko į jos namus. A. M. namuose nebuvo. Nukentėjusiajai siuntimo pas teismo medicinos ekspertus nedavė, nes galvojo, kad šeimoje gal viskas pakryps kita linkme, todėl reikalo neskubino. Grįžus į nuovadą ir pasitarus su vadovais, nusprendė, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. V. M. pranešus, kad jos vyras A. M. jau grįžęs į namus, vėl važiavo į tuos namus. Kalbantis su A. M., jis neneigė konflikto, prisipažino sudavęs žmonai. A. M. išsivežė į policijos komisariatą. Tyrimą tęsė kiti darbuotojai. V. M. skundėsi skausmu krūtinėje, todėl pataręs kreiptis pas medikus. Įvykio vietoje nufotografavo duris. Jų slenkstis tik nedaug išsikišęs.
Liudytoja A. J.-C., policijos tyrėja, parodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui vėlesni tyrimo veiksmai buvo pavesti jai. Apklausiant įtariamąjį A. M., jis davė nuoseklius parodymus, kaltę pilnai pripažino, pergyveno dėl įvykio ir viską smulkiai papasakojo. Atrodė, kad pasakodamas buvo nuoširdus. Jam nepatarinėjo, jog norint nutraukti bylą, reikia prisipažinti kaltu. Vėlesnių apklausų metu dalyvavo advokatas ir įtariamasis jau savo kaltę neigė. Nesiaiškino, kodėl taip elgėsi, tai buvo jo ir advokato sprendimas.
Liudytoja I. K., kaltinamojo kaimynė, parodė, kad įvykio išvakarėse kartu su L. S. ruošėsi važiuoti į polikliniką, išsikvietė taksi ir žiūrėdamos per langą, laukė. Tuo metu atvažiavo taksi ir pamatė, kad iš jo išlipo vyras ir moteris, o iš priekinės keleivio vietos - kaimynė V. M.. Ji neišlipo, o tiesiog iškrito, nugriūdama ant dešinio šono. Kartu su ja važiavusieji ją pakėlė ir nuvedė į laiptinę. Tą dieną M. bute jokio triukšmo negirdėjo. Sekančią dieną atėjęs jos sūnus klausinėjo, kodėl policija išsivežė A. M., bet apie tai nieko nežinojusi.
Liudytoja L. S., kaltinamojo kaimynė, davė analogiškus parodymus. Be to, dar parodė, kad apie įvykusį M. šeimyninį konfliktą sužinojo iš A. M. pasakojimo. Jis skundėsi, kad buvo išvežtas į policijos areštinę neva dėl to, kad sumušė V. M.. Bet ji tuo netikinti. M. bute negirdėjusi jokio triukšmo. V. M. pasakojusi, kad ją A. M. sužalojęs spirdamas koja.
Liudytoja S. K., nukentėjusiosios dukterėčia, parodė, kad įvykio dieną V. M. skambino jos mamai R. S., jos esančios seserys, ir skundėsi, kad ją sumušė A. M.. Kartu su mama į pavakarę nuvažiavo pas V. M. ir ją parsivežę į savo namus. V. M. pasakojo, kad ją parėjusią į namus koja į krūtinę spyrė A. M.. Nuo smūgio griuvusi aukštielninka ir nukritusi susimušė alkūnes. Alkūnių srityje matė sužalojimus, kaip nubrozdinimus, skundėsi skausmu krūtinėje.
Liudytoja R. S., nukentėjusiosios sesuo, davė analogiškus parodymus.
Liudytoja V. D., nukentėjusiosios sesers kaimynė, parodė, kad įvykio vakarą lankėsi pas kaimynus ir ten matė V. M.. Moteris verkė, pasakojo, kad ją sumušė vyras spirdamas su koja. Sakė, jog griūdama susimušė rankas. Matė aptvarstytas jos alkūnes, skundėsi skausmu krūtinėje.
Teismo medicinos ekspertas L. U. paaiškino, kad pats apžiūrėjo į įstaigą atvykusią nukentėjusiąją V. M.. Rasti sužalojimai atitiko nurodytas įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu iškelta versija, kad ji susižalojo iškrisdama iš automobilio, nevisiškai patvirtinama rastais sužalojimais. Liudytojos nurodė, kad ji nugriuvo ant dešinio šono, bet rasti sužalojimai abiejų rankų alkūnių nugariniuose paviršiuose ir krūtinkaulio srityje labiau patvirtina nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta praėjus kelioms dienoms po įvykio. Rastos kraujosruvos patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sužalota panašiu, nurodytu laiku.
Bylos dokumentuose esančiais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Šalies argumentai
Protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 3) nukentėjusioji V. M. kreipėsi į policiją pranešdama apie tai, kad 2012-04-06 ją namuose sumušė sutuoktinis A. M., su koja įspirdamas į krūtinę. Pareiškimą priėmė tyrėjas R. S..
Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 4-6 ) įvykio vieta užfiksuota buto (duomenys neskelbtini) mieste koridoriuje. Šalia durų patiestas kailinis kilimėlis. Durų slenkstis nežymiai išsikišęs.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 14-15) nurodyta, kad nukentėjusiajai V. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje ir kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje bei krūtinkaulio srityje. Sužalojimai padaryti galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Jie padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, tiek visumoje, tiek atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja į krūtinę.
Alkoholio matuoklio šaknelėje (t. 1, b. l. 20 ) užfiksuota, kad po įvykio A. M. nenustatytas girtumas.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 1, b. l. 66-68) nurodyta, kad tiriamasis A. M. apie įvykio aplinkybes pasakoja skirtingai, manoma, kad tai yra jo gynybinis elgesys, rodantis pakankamą orientavimąsi juridinėje situacijoje.
Šiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. M. smurtavo prieš nukentėjusiąją V. M. ir to pasekoje jai buvo padaryti sužalojimai, nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiąją mušė tyčia, pykčio pasekoje, siekdamas sukelti jai fizinį skausmą. Įvertinus aplinkybių visumą kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad pykčio pasekoje stipriai ranka pastūmė nukentėjusiąją ir ši, užsikabinusi už kilimėlio bei praradusi pusiausvyrą, atgalia trenkėsi į duris bei susmuko prie jų. Krisdama galėjo susižaloti į durų slenkstį alkūnes, bet manantis, kad sužalojimų atsiradimo aplinkybės galėjo būti ir kitokios. Taigi, kaltinamasis A. M. neneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją V. M., tik nepripažino kaltės dėl smūgio sudavimo koja ir po to atsiradusių sužalojimų. Tačiau pripažintina, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios V. M. parodymais bei tuojau pat po įvykio ją mačiusių liudytojų parodymais. Nusikaltimo kvalifikavimui visiškai neturi reikšmės kokiu būdu buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai, nėra pagrindo netikėti jos parodymais. Jos nurodytas sužalojimų aplinkybes visiškai patvirtino teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto parodymai teisme. Kaltinamasis, stipriai smūgiuodamas nukentėjusiąją, siekė sukelti jai fizinį skausmą bei turėjo numatyti savo elgesio padarinius. Už atsiradusias pasekmes kaltinamasis turi atsakyti, nors tiesiogiai jų ir nesiekė, tačiau privalėjo ir galėjo numatyti, kad jos atsiras. Kaltinamasis galėjo ir privalėjo numatyti, kad moteris nuo stipraus smūgio iš priekio gali neišlaikyti pusiausvyros, o to pasekoje ir griūti.
Nustatyti ir fiksuoti teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiosios sužalojimai paneigia kaltinamojo versijas, kad jie galėjo atsirasti liudytojų I. K. ir L. S. nurodytomis aplinkybėmis. Šios liudytojos nurodė, kad įvykio išvakarėse matė nukentėjusiąją iškrintančią iš taksi automobilio ant dešinio šono. Taigi, tokiu atveju sužalojimai galėjo atsirasti kitose vietose, negu nurodyta specialisto išvadoje. Išvadoje nurodyta sužalojimų lokalizacija – nugariniuose alkūnių sąnarių paviršiuose visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes ir prieštarauja kitoms nurodytoms liudytojų aplinkybėms.
Įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių analizė patvirtina, kad kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (LR CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji atsisakė.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, ji kentė skausmą, pažeminimą, nerimą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, padaryti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji V. M. dėl jos atstovavimo teisminio bylos nagrinėjimo metu ir dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ruošiant teismui procesinius dokumentus patyrė 1000 Lt išlaidas, kurios pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Sprendžiant kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jis kaltu prisipažino iš dalies, nesigailėjosi dėl savo veiksmų. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra darbingas. Įvertinus nurodytas aplinkybes skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimu. Šiuo laikotarpiu įpareigoti :
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- neatlygintinai dirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Remiantis LR BK 65 str. 1 d. 2c p. į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2012-04-06 iki 2012-04-08, ir užskaityti laisvės apribojimo bausmės 4 dienų atlikimą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš A. M. nukentėjusiosios V. M. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt išlaidoms dėl teisinių paslaugų atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.