- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-669-175-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00382-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Ona Klinavičienė
Teisėja Vaidutė Stangvilienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-175-2013
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-52-1-00382-2012-7)
2013 m. rugsėjo 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai dirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat iš A. M. nukentėjusiosios V. M. naudai priteista 2000 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt teisinių paslaugų išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistasis pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-04-06 apie 14.30 val. namuose, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje iš asmeninių paskatų, pykčio pasekoje, tyčia savo žmonai V. M. koja spyrė į krūtinės sritį, dėl ko ji griūdama nugara atsitrenkė į duris ir alkūnėmis į durų slenkstį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą dėl poodinių kraujosruvų dešinės bei kairės alkūnių sąnarių nugariniuose paviršiuose ir krūtinkaulio srityje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Jis neįvykdė jam inkriminuojamo nusikaltimo, o kaltę pripažino ne todėl, kad buvo padaręs nusikalstamus veiksmus, bet todėl, kad abu su V. M. siekė susitaikyti ir prašė bylą nutraukti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad V. M. traukėsi atbula ir užkliuvo už kilimėlio, neišlaikė pusiausvyros ir atsirėmusi į buto duris, susmuko, jis nukentėjusiajai koja nespyrė, tik pastūmė ranka, tačiau nuo to ji nepargriuvo. Jis tuo metu buvo visiškai blaivus, o ji išgėrusi. Jam buvo paaiškinta, kad paprasčiausias būdas nutraukti tyrimą - susitaikyti su žmona, bet susitaikymui reikalinga sąlyga - prisipažinimas. Tada jis nuėjo pas tyrėją ir pasakė, kad nori taikytis, pripažino panaudojęs smurtą prieš žmoną, tačiau prokurorei atsisakius nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius, jis tolesnėse apklausose laikėsi savo pradinių parodymų kaltės klausimu.
Skunde pažymima, jog teismo išvados dėl jo kaltės grindžiamos liudytojų ir specialisto parodymais, kurie pateikti neobjektyviai, nesusiejant su visu kontekstu, bet nurodant atskiras frazes, neaptariant ir nepašalinant svarbių tarp jų esančių prieštaravimų. V. M. 2012-04-06 savo parodymuose visiškai nenurodė aplinkybių apie sužalotas alkūnes, tačiau vėliau ji parodymus pakeitė, nurodė, kad griūdama alkūnėmis atsitrenkė į geležtes, dar vėliau ji nurodo, jog susmuko prie durų, lyg atsirėmė galva į duris. Kadangi nukentėjusioji į specialistus kreipėsi neiškarto, kyla pagrįstų abejonių dėl alkūnių sužalojimo aplinkybių, be to policijos pareigūnas R. S., apžiūrėjęs butą, nurodė, jog esant buto durims uždarytoms, atsitrenkti alkūnėmis į durų slenkstį negalima, nes durys šarvuotos, slenkstis išsikiša labai nedaug, specialistas L. U. paaiškino, kad laiko intervalas, kada gali susidaryti konkretūs sužalojimo požymiai yra gana ilgas - nuo 4 iki 8 dienų, jis negalėjo pasakyti nuo ko atsirado sužalojimai krūtinkaulio srityje. Liudytojų S. K. ir R. S. parodymai prieštarauja specialisto išvadai: nebuvo atvirų sužalojimų, todėl negalėjo būti kraujo. Be to, liudytojų S. K. ir R. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jos suinteresuotos bylos baigtimi. Beje, liudytojos V. D. parodymai apie tariamai aptvarstytas alkūnes, taip pat prieštarauja specialisto išvadai, nes kraujosruvos netvarstomos.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų I. K. ir L. S. parodymais apie tai, kad V. M. 2012-04-05 iškrito iš taksi automobilio ant dešinės pusės. Šios liudytojos nesuinteresuotos bylos baigtimi, jos yra kaimynės. Liudytoja I. K. taip pat nurodė, kad gal po 3-4 dienų (nuo 2012-04-05) pas ją atėjo V. M. visa drebanti, girtutėlė, prašė duoti išgerti, liudytoja jai paskolino 10 litų. Gal po savaitės V. M. atnešė pinigus ir guodėsi, kad ji blogai padariusi, kad norėtų susigrąžinti A.. L. S. nurodė, kad jokio triukšmo bute negirdėjo, kad V. M. dažnai ateina skolintis pinigų, kad ji rimta ligonė, dažnai ją mato girtą, kai tuo tarpu vyro nematė girto. Taigi, teismas nepaneigė to, kad V. M. galėjo susižaloti kitokiomis aplinkybėmis ir kitu laiku, negu ji teigė apklausose, galimybė atsirasti sužalojimams yra nuo balandžio 3 iki 7 dienos, o jis nuo 2012-04-06 iki 2012-04-08 buvo policijos areštinėje.
Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nepasisakoma, kodėl teismas atmetė kai kuriuos įrodymus, teismas neatsižvelgė į teismui žinomą aplinkybę - vykstantį santuokos nutraukimo procesą, kuriame V. M. siekia įrodyti jo kaltę dėl santuokos iširimo, nesivadovavo 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalga, formuojama teismų praktika, nevisiškai laikėsi BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, darydamas išvadą, kad kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, neatsižvelgė į jo ir kitų proceso dalyvių parodymus, neišnagrinėjo jo nurodytų aplinkybių apie kitas galimas susižalojimo aplinkybes, nevertino jo nurodytų įvykio aplinkybių apie pačios nukentėjusiosios išprovokuotą konfliktą, išvadinant jį necenzūriniais žodžiais, jos užkliuvimą už kilimėlio, pusiausvyros neišlaikymą. Visų šių aplinkybių išnagrinėjimas ir įvertinimas galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas. Tokie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Įrodymų visuma nepatvirtina jo kaltės dėl pareikšto kaltinimo, o baudžiamajame procese svarbi nekaltumo prezumpcija. Bet kokie baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai ar abejonės turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis turi būti išteisintas. Taip pat atsižvelgtina, kad jis neteistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, psichoneurologinio kabineto įskaitoje neįrašytas, o nuo 2003 metų nevartoja alkoholio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto A. M. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo. Tačiau tokie nuteistojo skundo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes A. M. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pagrindžia jo paties prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu (2012-04-13 apklausa), dalinis prisipažinimas teisme, nuoseklūs nukentėjusiosios V. M. parodymai, liudytojų R. S., A. J.-C., S. K., R. S. ir V. D. parodymai, eksperto parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas, kita rašytinė bylos medžiaga. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinkantys kitą bylos medžiagą, tas pats pasisakytina ir apie liudytojų bei eksperto parodymus. Nėra pagrindo netikėti liudytojų S. K., R. S., V. D. parodymais ir juos vertinti kritiškai, nenustatyta, kad jos davė melagingus parodymus, taip siekdamos nepagrįstai apkaltinti A. M. nusikaltimo padarymu. Liudytojos parodė tai, ką matė, t. y. matė pas nukentėjusiąją sužalojimus alkūnių srityje, nukentėjusioji joms papasakojo įvykio eigą, sumušimo aplinkybes. Apklaustas ekspertas L. U. paaiškino galimas sužalojimų atsiradimo priežastis ir patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios atitinka nukentėjusiosios versiją ir bylos medžiagą.
Atmestini apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino, o tik suderino savo parodymus su nukentėjusiosios parodymais, taip siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja, policijos tyrėja, 2012-04-13 fiksavusi nuteistojo parodymus, A. J.-C., nurodė, jog nuteistasis davė nuoseklius parodymus, kaltę nuoširdžiai pripažino, pergyveno, ji jam nepatarinėjo dėl galimybės nutraukti ikiteisminį tyrimą, o parodymai pasikeitė į procesą įstojus advokatui. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis ne kartą keitė savo parodymus: 2012-04-07 jis neprisipažino sudavęs koja, nurodė, jog nuketėjusioji pati griuvo užsikabinusi už kilimėlio, 2012-04-13 kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažino, nurodė, jog apimtas pykčio dešine ranka stipriai žmoną pastūmė iš priekio, ji griuvo ir alkūnėmis atsimušė į durų staktą, 2012-10-16 kaltu vėl neprisipažino, nurodė, jog kojos spyriu tokie sužalojimai negalėjo kilti, nes jis buvo be batų, juo labiau jog ji vartoja alkoholį ir dažnai susimuša ar grįžta sumušta, 2012-10-12 akistatos metu, nurodė, jog ji eidama atbula užkliuvo už kilimėlio ir pati pargriuvo, o sužalojimai galėjo atsirasti dar prieš įvykį, 2013-01-11 teismo posėdžio metu jis pripažino ranka pastūmęs žmoną, o ji neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo, tačiau alkūnių sužalojimai dėl to negalėjo atsirasti. Toks parodymų keitimas vertintinas kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ir teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog skirtingas įvykio aplinkybių aiškinimas yra A. M. gynybinis elgesys, rodantis pakankamą orientavimąsi juridinėje situacijoje.
Atmestini ir skundo argumentai, kad teismas nevertino liudytojų I. K. ir L. S. parodymų, kurie patvirtina kitas sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Minėtos liudytojos nurodė, kad dieną prieš įvykį, jos matė kaip nukentėjusioji iškrito iš automobilio ant dešinio šono. Šios aplinkybės teismo buvo įvertintos, tačiau ne kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodyta sužalojimų lokalizacija paneigia kaltinamojo versiją ir patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, kad nuo vyro suduoto smūgio ji atbula krito, abejomis alkūnėmis atsitrenkė į durų staktą ir jas susižalojo. O sužalojimai krūtinkaulio srityje paneigia apelianto argumentą, kad ji griuvo ne nuo smūgio, o dėl to, jog užkliuvo už kilimėlio.
Pažymėtina, jog skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji pati išprovokavo konfliktą, kad dabar yra prasidėjęs skyrybų procesas, kurio metu siekiama nutraukti santuoką dėl A. M. kaltės, visiškai neturi reikšmės kvalifikuojant nuteistojo veiksmus.
Nors nuteistasis nurodo, jog yra neteistas, nedirbantis – registruotas darbo biržoje, psichoneurologinio kabineto įskaitoje neįrašytas, nuo 2003 m. nevartoja alkoholio, tačiau šie argumentai neturi esminės reikšmės, sprendžiant kaltės klausimą. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios savybės buvo tinkamai įvertintos skiriant bausmę.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.