Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p. A. D. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-13 iki 2013-07-15.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 13 d. apie 15.30 val. savo namuose, esančiuose Šilutės m., Tilžės g. 40-5, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo žmonai L. D. į galvą ir pastarajai durų varčia tyčia trenkė į kaklą, tuo jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas J. Koreckij prašo tenkinti apeliacinį skundą ir bausmę sušvelninti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau prašo skirti švelnesnę bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. nusikalto būdamas praeityje teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas už administracinius teisės pažeidimus. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad A. D. nukentėjusiosios atsiprašė, gyvena kartu, dirba ir atsižvelgęs į jo asmenybę, jog daro nusikalstamas veikas ir į tai, kad neprarastų darbo paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo vieneriems metams įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pastebėtina tai, kad už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Nors iš to, kas paminėta, matyti, kad laisvės atėmimas yra pati griežčiausia iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, tačiau kaip matyti iš nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio – už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiai, be to, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p. A. D. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirtas bausmės dydis nelaikytinas per dideliu. Nors apeliantas mano, kad jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į kaltininko gailėjimąsi, į tai, kad atsiprašė nukentėjusiosios, į tai, kad neprarastų darbo paskyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, todėl švelninti jau ir taip sušvelnintą bausmę nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog jis žmonos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, gyvena su žmona, kuri pretenzijų jam neturi, tyrimui netrukdė, davė parodymus, bylos nevilkino, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. A. D. nusikaltimas akivaizdus, kokios nors jo pagalbos jam išaiškinti neprireikė. A. D. teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka. Tai parodo, jog kokių nors nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi apraiškų nėra, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, o anksčiau paskirtos nuobaudos poveikio jam nedaro. A. D. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo elgesys visuomenei yra pavojingas, išvadų iš anksčiau jam taikytų poveikio priemonių nepadarė, todėl apelianto nurodytos aplinkybės yra tik formalios ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų neatsveria.

Taigi apylinkės teismas pagrįstai A. D. nurodytų aplinkybių nelaikė atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, paskyrimas nepakeis A. D. teisei priešingo elgesio. Kartu pastebėtina, kad vien tik simbolinės, nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios, bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.