Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142² straipsnio 1 dalyje, 172 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 43 eurų dydžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 28 d. R. M. (toliau tekste – pareiškėjas), dirbančiam UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eksploatacijos direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 13 d. įmonės patikrinimo metu nustatyta ir 2016 m. spalio 13 d. patikrinimo akte Nr. KVI-R-2016-100 užfiksuota, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eksploatuoja ir veža keleivius reguliariais miesto maršrutais su techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas:

1. Miesto autobusas MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 24 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002 atlikti pirminės privalomosios techninės apžiūros, kur buvo nustatyta 11 didelių trūkumų (kodai: 1.1.16.f, 1.1.21.c, 1.1.7.c, 3.5.4.11.a, 4.5.1.a, 6.1.3.a, 6.1.3.b, 6.2.4, 9.6.b, 8.2.2.2.b pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Į pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą miesto autobusas MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 28 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002, kur buvo nustatyti 6 dideli trūkumai (kodai: 1.6.a, 5.2.3 d, 6.1.3.a, 6.2.4, 9.4.1.a, 9.6.b pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Į antrą pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą miesto autobusas MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 5 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002, kur buvo nustatyti 4 dideli trūkumai (kodai: 6.1.3.a, 6.2.1.a, 6.2.4, 9.6.b pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Įmonės tikrinimo metu iš miesto autobuso MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų Nr. 61-1111242, 61-1111243, 61-1164326, 61-1138146, 61-1138147 nustatyta, kad šiuo autobusu 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 5 d. buvo vežami keleiviai reguliariais miesto maršrutais.

2. Miesto autobusas VOLVO B10BLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 14 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002 atlikti pirminės privalomosios techninės apžiūros, kur buvo nustatyti 8 dideli trūkumai (kodai: 4.1.1.a, 4.3.1.c, 4.4.1.b, 6.1.1 .c, 6.1.3.f, 7.2.a, 9.1.2.b, 9.1.2.c pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Į pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą miesto autobusas VOLVO B10BLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 1 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr.002, kur buvo nustatytas 1 didelis trūkumas (kodas 6.1.1.c pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Įmonės tikrinimo metu iš miesto autobuso VOLVO B10BLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 14 d. kelionės lapo Nr. 61-1163345 nustatyta, kad šiuo autobusu 2016 m. rugsėjo 29 d., buvo vežami keleiviai reguliariu miesto maršrutu.

Taip pat nustatyta, kad pasikeitus įmonės vadovui, Inspekcijai nebuvo pateiktas pranešimas, kurio forma patvirtinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 2B-240, apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą ir tuo pačiu nedeklaravo, kad naujas vadovas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, be asmens sutikimo Inspekcija neturi teisės tikrinti asmens reputacijos. 2016 m. gegužės 2 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti G. M., tačiau įmonė neinformavo Inspekcijos apie vadovo pasikeitimą per 15 dienų. Taip pažeidė 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo 37 punkto nuostatas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. VKTIN-80302471-16 už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą R. M. nubaustas 144 eurų bauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundą, panaikino Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. VKTIN-80302471-16, perkvalifikavo R. M. veiką į ATPK 142² straipsnio 1 dalį bei 172 straipsnio 1 dalį ir paskyrė pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį minimalią 43 eurų dydžio baudą, o pagal 172 straipsnio 1 d., pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, – įspėjimą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, paskirtas administracines nuobaudas subendrinęs apėmimo būdu, teismas paskyrė R. M. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 43 eurų dydžio baudą.

Apeliaciniu skundu R. M. prašo: 1) panaikinti 2017-04-11 Vilniaus miesto apylinkės nutarimą ir bylą nutraukti; 2) priteisti iš atsakovo apelianto naudai 41,00 Eur bylinėjimo išlaidų.

Apeliacinį skundą R. M. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas sprendė, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau tekste – SEAKĮ) kaip aukščiausios teisinės galios teisės aktas nustato, kad draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingas transporto priemones, tačiau, apelianto teigimu, įstatymas nepateikia apibrėžimo, kas yra laikoma techniškai netvarkinga transporto priemone, todėl teismas turėjo vadovautis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintais Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau tekste – Reikalavimai) nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarko aprašo (toliau tekste – Aprašas) nuostatomis.

Nurodo, jog Reikalavimų 14 punkte numatyta, kad „atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE).“ Reikalavimų 16 punkte numatyta, kad „vertinimo kriterijus „Didelis Trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai.“

Reikalavimų 18 punkte kalbama, kada transporto priemonę draudžiama eksploatuoti vertinimo kriterijus „Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.“

Įvertinus Reikalavimų 16 ir 18 punktus darytina išvada, kad tik esant transporto priemonės įvertinimui „Draudžiama eksploatuoti“ kyla tiesioginis pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai, o vertinimas „Didelis trūkumas“ suponuoja tik hipotetinį pavojaus kilimą.

Apelianto manymu teismas, darydamas išvadą, kad autobusai MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO BLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkingi, pažeidė Konstitucijoje suformuluotą teisės aktų hierarchijos reikalavimą – įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principą, nes vadovavosi tik Aprašo – tvarkomojo teisės akto 23 punkto nuostatomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktų – SEAKĮ, Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) bei Reikalavimų kaip poįstatyminio teisės akto nuostatoms ir todėl priėmė netinkamą sprendimą, kad transporto priemonės negalėjo dalyvauti eisme, nes buvo techniškai netvarkingos.

Taip pat apeliantas mano, jog, nors autobusams MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti dideli trūkumai, tačiau šie trūkumai nedraudė dalyvauti eisme, autobusai turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą ir nebuvo laikomi techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis vadovaujantis SEAKĮ, KET bei Reikalavimų nuostatomis.

Apeliantas taip pat nesutinka, kad jam už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracine nuobauda – įspėjimas. Teigia, kad jis savo veiksmais nesikėsino į valstybinę ar viešąją tvarką, pažeidimas padarytas tik dėl laiku nepateiktos informacijos ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, be to jis (R. M.) nebuvo baustas administracine tvarka, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nepritaikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nepriėmė sprendimo neskirti jam administracinės nuobaudos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas prašo netenkinti R. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutarimą.

Skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taikoma iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuota teisena (bylų nagrinėjimo tvarka), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 142² straipsnio 1 dalyje ir 172 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį keleivių vežimas keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, – užtraukia baudą vairuotojams iki dvidešimt aštuonių eurų ir vežėjams – nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis tik išimtinai Aprašo 23 punkto nuostatomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktų – SEAKĮ, KET bei Reikalavimų kaip poįstatyminio teisės akto nuostatoms, ir tokiu būdu pažeidė Konstitucijoje suformuluotą teisės aktų hierarchijos reikalavimą – įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi KET, Aprašas ir Reikalavimai yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie detalizuoja ir sukonkretina SEAKĮ normas. Pažymėtina ir tai, kad Aprašas, priešingai, nei teigia apeliantas, savo teisine galia yra aukštesnis už Reikalavimus, kadangi buvo patvirtintas ir keičiamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais, kai tuo tarpu Reikalavimai – tik Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymais, tačiau teisine galia – žemesnis už KET, kadangi jos buvo patvirtintos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarytus vežėjo pažeidimus, priešingai, nei teigia apeliantas, vertino SEAKĮ kontekste sistemiškai aiškindamas KET, Aprašo ir Reikalavimų nuostatas, vienodai draudžiančias eksploatuoti techniškai netvarkingas transporto priemones, kurioms atlikus techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai: didelis trūkumas (DT) ar draudžiama eksploatuoti (DE).

SEAKĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.

KET 223 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja.

Reikalavimų 14 punkte numatyta, kad atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas, didelis trūkumas ir draudžiama eksploatuoti. Reikalavimų 16 punkte numatyta, kad vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Vertinimo kriterijus „Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti (Reikalavimų 18 punktas).

Aprašo 23 punkte numatyta, kad techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumai ir (ar) draudžiančiais eksploatuoti trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme.

Iš byloje esančių techninės apžiūros duomenų paieškos rezultatų matyti, kad miesto autobusams MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų metu nustatyti techniniai trūkumai, priskirtini kategorijai „Dideli trūkumai“ (b. l. 50-58).

Iš byloje esančių autobusų MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų matyti, kad minėtos transporto priemonės buvo eksploatuojamos nepaisant to, kad techninių apžiūrų metu nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas nesuteikė šioms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme (b. l. 20-25).

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, 4 straipsnis reglamentuoja nuostatas dėl transporto vadybininko, o pagal Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1431, 34 punktą, transporto vadybininkas – tai atitinkamas įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra, be kita ko, vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, paskirstyti užduotis vairuotojams ir pan.)

Iš 1999-10-19 darbo sutarties Nr. 639 matyti, kad R. M. nuo 2015-10-31 perkeliamas laikinai eiti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2016-05-02 perkeliamas eiti eksploatacijos direktoriaus pareigas (b. l. 67-69), tai yra oficialiai paskirtas įgaliotu fiziniu asmeniu, turinčiu įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje transporto priemonės vertinamos kaip padidinto pavojaus šaltiniai. Vertinant tai, kad miesto autobusai MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonės, skirtos masiniam žmonių vežimui, jų techninei būklei yra keliami ypatingai griežti reikalavimai, kadangi nuo to priklauso daugelio kitų asmenų sveikata ir gyvybė, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Reikalavimų 16 punkto vertinimo kriterijus – „Didelis Trūkumas“ – reiškiantis, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai, suponuoja tik hipotetinį pavojaus kilimą ir nedraudžia eksploatuoti padidinto pavojaus šaltinį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi vežėjas pagal kompetenciją privalo užtikrinti vežamų žmonių saugumą ir pašalinti ne tik realias, bet galimas grėsmes aplinkinių turtui, jų sveikatai ar gyvybei. Būtent taip elgtis vežėją įpareigoja SEAKĮ ir jo įgyvendinimui skirti poįstatyminiai teisės aktai ir bet koks laisvas įpareigojančių bei draudžiančių teisės normų interpretavimas yra negalimas.

Dėl apelianto nesutikimo su jam paskirtu įspėjimu pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Gi, apylinkės teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė R. M. švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Paskirta R. M. nuobauda – įspėjimas – atitinka siekiamus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, naikinti šią administracinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2017-04-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.