- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- II-75-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00254-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kategorijos
- 2.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Mariui Laurinėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. VKTIN-80302471-16 panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. lapkričio 28 d. R. M. (toliau – ir pareiškėjas), dirbančiam UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eksploatacijos direktoriumi, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 13 d. įmonės patikrinimo metu nustatyta ir 2016 m. spalio 13 d. patikrinimo akte Nr. KVI-R-2016-100 užfiksuota, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eksploatuoja ir veža keleivius reguliariais miesto maršrutais su techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas:
1. Miesto autobusas MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 24 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002, atlikti pirminės privalomosios techninės apžiūros, kur buvo nustatyta 11 didelių trūkumų (kodai: 1.1.16.f, 1.1.21.c, 1.1.7.c, 3.5.4.11.a, 4.5.1.a, 6.1.3.a, 6.1.3.b, 6.2.4, 9.6.b, 8.2.2.2.b pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Į pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą miesto autobusas MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 28 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002, kur buvo nustatyti 6 dideli trūkumai (kodai: 1.6.a, 5.2.3 d, 6.1.3.a, 6.2.4, 9.4.1.a, 9.6.b pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Į antrą pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą miesto autobusas MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 5 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002, kur buvo nustatyti 4 dideli trūkumai (kodai: 6.1.3.a, 6.2.1.a, 6.2.4, 9.6.b pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Įmonės tikrinimo metu iš miesto autobuso MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapų Nr. 61-1111242, 61-1111243, 61-1164326, 61-1138146, 61-1138147 nustatyta, kad šiuo autobusu 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 5 d. buvo vežami keleiviai reguliariais miesto maršrutais.
2. Miesto autobusas VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 14 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr. 002, atlikti pirminės privalomosios techninės apžiūros, kur buvo nustatyti 8 dideli trūkumai (kodai: 4.1.1.a, 4.3.1.c, 4.4.1.b, 6.1.1 .c, 6.1.3.f, 7.2.a, 9.1.2.b, 9.1.2.c pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Į pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą miesto autobusas VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 1 d. atvyko į techninės apžiūros stotį Nr.002, kur buvo nustatytas 1 didelis trūkumas (kodas 6.1.1.c pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus). Įmonės tikrinimo metu iš miesto autobuso VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 14 d. kelionės lapo Nr. 61-1163345 nustatyta, kad šiuo autobusu 2016 m. rugsėjo 29 d., buvo vežami keleiviai reguliariu miesto maršrutu.
Taip pat nustatyta, kad pasikeitus įmonės vadovui, Inspekcijai nebuvo pateiktas pranešimas, kurio forma patvirtinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 2B-240, apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą ir tuo pačiu nedeklaravo, kad naujas vadovas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, be asmens sutikimo Inspekcija neturi teisės tikrinti asmens reputacijos. 2016 m. gegužės 2 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti G. M., tačiau įmonė neinformavo Inspekcijos apie vadovo pasikeitimą per 15 dienų. Tuo pažeidė 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „D. K. transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo 37 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo specialisto V. D. 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. VKTIN-80302471-16 už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą R. M. nubaustas 144 eurų bauda.
Šalies argumentai
R. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamame nutarime tik iš esmės konstatuota, kad transporto priemonės, kurios buvo su dideliais trūkumais dalyvavo eisme, tačiau nenustatyta, kaip tai pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad šis įstatymas tik įtvirtina nuostatą, draudžiančią eksploatuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, tačiau niekur nenurodo, kokia transporto priemonė yra laikoma techniškai netvarkinga. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau - Reikalavimai) 14 p., „atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (XT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE).“ Reikalavimų 16 p. numatyta, kad „vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai“. Reikalavimų 18 punkte kalbama, kada transporto priemonę draudžiama eksploatuoti - „vertinimo kriterijus ..Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Pašalinus nustatytus trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai“. Įvertinus Reikalavimų 16 p. ir 18 p. darytina išvada, kad tik esant transporto priemonės įvertinimui „Draudžiama eksploatuoti“ kyla tiesioginis pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai, o vertinimo „Didelis trūkumas“ suponuoja tik hipotetinį pavojaus kilimą. Iš Reikalavimų nuostatų matyti, kad techninę minimų autobusų apžiūrą atliko Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, kurie priėmė sprendimą, kad šios transporto priemonės yra tinkamos toliau eksploatuoti, jos nėra techniškai netvarkingos, šios išvados nėra nuginčytos ir laikomos galiojančiomis, taip pat nėra pripažinta, kad pareigūnai priėmė netinkamus sprendimus. Be to, autobusų techninė apžiūra galiojo, t.y. MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. lapkričio 4 d., VOLVO BLE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - iki 2016 m. lapkričio 7 d. t. y. autobusai buvo techniškai tvarkingi visą jų eksploatavimo laiką ir dėl to nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, kadangi techniškai netvarkingos transporto priemonės sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Valstybinės kelių transporto inspekcija, priimdama nutarimą, turėjo vadovautis savo pačių pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis dėl transporto priemonių būklės ir sprendimais bei jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, tačiau to neatliko, todėl nutarimas turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamu nutarimu jam nepagrįstai buvo skirta ATPK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Nurodo, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ privalo užtikrinti Vilniaus miesto keleivių vežimą, o iš aukščiau išdėstytų faktų akivaizdu, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams nepriėmus sprendimo, kad transporto priemones draudžiama eksploatuoti, kaip nustatyta Reikalavimų 18 p., jos buvo su galiojančia technine apžiūra, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties – nebuvo nei tyčinės, nei neatsargios pareiškėjo kaltės formos, juo labiau niekaip negalima buvo kėsintis pažeisti valstybinę arba viešąją tvarką. Priešingai - atsižvelgiant į bendrovės teikiamų viešųjų paslaugų (keleivių pervežimo vietinio susisiekimo maršrutais) svarbą pagal su Vilniaus miesto savivaldybe (toliau - VMS) tiek dar 2011 metais sudarytas Viešųjų paslaugų teikimo sutartis, tiek 2016 m. lapkričio 9 d. sudarytą naują Viešųjų paslaugų sutartį, buvo būtina užtikrinti šių paslaugų teikimo nepertraukiamumą, nes priešingu atveju iš tiesų būtų sutrikdyta viešoji tvarka ir pažeistas viešasis interesas, saugomas Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą ir pagrįstai tikėdamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų priimtais sprendimais dėl transporto priemonių tinkamumo, jas eksploatavo. Todėl, pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai jam be aiškaus pagrindo nepritaikė ATPK 30¹ straipsnio, numatančio galimybę neskirti baudos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucija prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota ir nuobauda paskirta pagrįstai, o skundo argumentai dėl nuobaudos panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti. Inspekcijos pareigūnai, atlikę UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veiklos patikrinimą nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. techninės apžiūros stotyje Nr. 002 esančioje adresu Verkių g. 52, Vilniuje atlikus miesto autobuso MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą nustatyti 11 didelių trūkumų pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 liepos 29 d. įsakymu 2B-290 (toliau - Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimai). Tam pačiam autobusui MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 28 d. techninės apžiūros stotyje Nr. 002 atlikta pakartotinė privalomoji techninė apžiūra. Apžiūros metu nustatyti 6 dideli trūkumai. Tam pačiam autobusui MAN NG 272, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 5 d. techninės apžiūros stotyje Nr. 002 atlikta antroji pakartotinė privalomoji techninė apžiūra. Apžiūros metu nustatyti 4 dideli trūkumai. Iš šio autobuso kelionės lapų nustatyta, kad šiuo autobusu 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 5 d. buvo vežami keleiviai reguliariais miesto maršrutais. Pats pareiškėjas taip pat neginčija, kad minėtomis dienomis keleiviai buvo vežami šiuo autobusu, esant dideliems autobuso trūkumams. Tokia pati aplinkybė nustatyta ir tikrinant kitą miesto autobusą VOLVO B10BLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. šiuo autobusu 2016 m. rugsėjo 29 d., buvo vežami keleiviai reguliariu miesto maršrutu, esant dideliems trūkumams.
Šalies argumentai
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad techniškai netvarkingos transporto priemonės sąvoka nėra apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, todėl neaišku kokia transporto priemonė laikoma netvarkinga, tačiau, Institucijos teigimu, šios pareiškėjo pastabos nepagrįstos. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimai patvirtinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent užtikrinant eismo saugumą, Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pavesta tvirtinti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Be to, Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 1 punkte nustatyta, kad teisės aktas nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos.
Institucijos teigimu, taikyti pareiškėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį nebuvo jokio pagrindo, nes įvertinus bylos medžiagą išskirtinių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. palaikė savo skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad pagal Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 liepos 29 d. įsakymu 2B-290, yra numatyti tokie kriterijai kaip „didelis trūkumas“ ir „draudžiama eksploatuoti“. Jeigu nustatomas trūkumas, patenkantis į kriterijų „draudžiama eksploatuoti“, tai toks autobusas į gatves nebevažiuoja. Šiuo atveju buvo nustatyti tik dideli trūkumai. Realija yra tokia, kad kartais autobusai išvažiuoja su trūkumais, bet tai nėra tokie trūkumai, dėl kurių būtų grėsmė keleiviams. Mano, kad dėl nustatytų trūkumų autobusai galėjo važiuoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad transporto priemonių techninės apžiūros yra planuojamos maždaug prieš mėnesį iki jų pabaigos. Jei yra randami kažkokie gedimai, tai per tą mėnesį jie yra sutvarkomi. Jeigu yra randami dideli trūkumai, dėl kurių transporto priemonę draudžiama eksploatuoti, šis autobusas į miesto gatves yra neleidžiamas. Šiuo atveju nutarime minimų dviejų autobusų techninė apžiūra dar nebuvo pasibaigusi, todėl net jeigu juos gatvėje sustabdytų policijos pareigūnai, jie jokių trūkumų nerastų. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kiekvieną dieną, išleisdamas autobusus į reisus, tikrina, ar jie yra techniškai tvarkingi ir tam yra budintys mechanikai. Vairuotojai rašo paraiškas, kad yra autobuso gedimas ir kad jis negali važiuoti, tada per naktį autobusas sutvarkomas. Jei nustatyti gedimai yra nesaugūs, autobusas į reisą yra neišleidžiamas. Mano, kad dėl nutarime nurodytų gedimų autobusai galėjo važiuoti, jų techninės apžiūros laikas dar nebuvo pasibaigęs, autobuso MAN apžiūra galiojo iki 2016 m. lapkričio 4 d., autobuso VOLVO - iki 2016 m. lapkričio 7 dienos. Jis, kaip transporto eksploatacijos direktorius, privalo užtikrinti autobusų ir troleibusų išvažiavimą į gatves. Taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. pasikeitė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas. Prieš tai buvęs vadovas nesikeitė 15 metų. Dabar galioja įsakymas, kad nepriekaištingos reputacijos patvirtinimo vadovui nebereikia.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Marius Laurinėnas prašė palikti nutarimą nepakeistą, o R. M. skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Nurodė, kad keleivių vežėjo veiklai yra keliami padidinti reikalavimai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vykdo keleivių vežimo veiklą, todėl į transporto priemonių saugumą turi buvo žiūrima labai smulkmeniškai. Vežėjui turi būti prioritetas keleivių saugumas, o ne autobusų išleidimas į gatves. Šiuo atveju buvo pastebėtas didelis kiekis trūkumų, dvi transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos. Įvertinus situaciją ir nustatytus trūkumus, buvo priimtas sprendimas surašyti skundžiamą nutarimą ir nubausti vežėją. Institucijos atstovo nuomone, už autobusų techninį paruošimą yra atsakingas įmonės direktorius. Keleivių vežimui yra išimamos licencijos, o tokių įmonių patikrinimai vykdomi atrankos būdu. Patikrinimai būna planiniai ir neplaniniai. Šiuo atveju buvo neplaninis patikrinimas, nes, ko gero, buvo gauta informacija, kad įmonė neatlieka visų funkcijų. Šiuo atveju buvo tikrinama įmonė, o ne transporto priemonė. Jeigu autobusui yra nustatyta net 11 trūkumų, ši transporto priemonė nėra techniškai tvarkinga. Mano, jog pareiga pranešti apie vadovo pasikeitimą praėjus 15 dienų neišnyksta, nes tai yra trunkamoji veika, todėl nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs.
Suinteresuoto asmens – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė Jurgita Putrimienė prašė R. M. skundą tenkinti. Nurodė, kad už reikalavimo, numatančio per 15 dienų pranešti apie vadovo pasikeitimą, nevykdymą nuobauda skundžiamu nutarimu negalėjo būti skiriama, nes visų pirma yra praėjęs šešių mėnesių šios nuobaudos skyrimo terminas. Be to, nagrinėjant šią bylą šis pažeidimas yra pašalintas, duomenys apie vadovą pateikti. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, R. M. taip pat negali būti skiriama nuobauda už tai, kad dviem autobusams buvo nustatyti dideli trūkumai. Nustatyti „dideli trūkumai“ tik preziumuoja, kad transporto priemonė galėjo būti netinkama eksploatuoti, šių autobusų techninė apžiūra dar buvo galiojanti. Mano, jog R. M. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, t.y. nei jo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Jis yra atsakingas tik už eismo organizavimą, t.y. maršrutų planavimą, tvarkaraščių tvirtinimą. Lieka neaišku, kaip nutarime nurodyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsniai yra susiję su jam inkriminuojamu pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
R. M. skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 172 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnį galima tada, kai asmuo, siekdamas pelno, vykdo tam tikrą veiklą, nepaisydamas atitinkamos veiklos tvarkos. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į atitinkamą komercinę ar ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
R. M. skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį be kita ko yra patrauktas už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimus. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus, o 3 dalis numato, jog viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Tad iš šių teisės normų turinio yra akivaizdu, jog R. M. nubaustas už techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, nes nutarime nurodytų autobusų techninės apžiūros laikas dar nebuvo pasibaigęs, o šiems autobusams nustatyti dideli trūkumai nepatenka į trūkumus, draudžiančius eksploatuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. M. kaltę pažeidus nurodytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas.
Įstatymas įtvirtina bendrojo pobūdžio nuostatą, kad draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Siekiant nustatyti, kokia transporto priemonė yra laikoma techniškai netvarkinga, atsižvelgiant ir į šioje byloje aktualias faktines aplinkybes, aktualus yra teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (toliau – Reikalavimai). Reikalavimų 14 punkte numatyta, kad atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas, didelis trūkumas ir draudžiama eksploatuoti. Reikalavimų 16 punkte numatyta, kad vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Vertinimo kriterijus „Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti (Reikalavimų 18 punktas).
Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančiu autobusu MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 5 d. buvo vežami keleiviai reguliariais miesto maršrutais, ir kad šiam autobusui 2016 m. rugsėjo 24 d., 2016 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. spalio 5 d. techninių apžiūrų metu buvo nustatyti atitinkamas skaičius didelių trūkumų. Be to, autobusu VOLVO B10BLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 29 d. taip pat buvo vežami keleiviai reguliariu miesto maršrutu, kai šiam autobusui 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. spalio 1 d. techninių apžiūrų metu buvo nustatyti taip pat dideli trūkumai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarime nurodyti autobusai techninei apžiūrai buvo pateikti dar nepasibaigus jų techninės apžiūros laikui (autobuso MAN NG 272, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2016 m. lapkričio 4 dienos, autobuso VOLVO B10BLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - iki 2016 m. lapkričio 7 dienos). Taigi ginčas kyla dėl to, ar minėti autobusai galėjo dalyvauti viešame eisme, kai šiems autobusams techninių apžiūrų metu buvo nustatyti dideli trūkumai, tačiau jų techninės apžiūros laikas dar nebuvo pasibaigęs.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 223 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintame Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarko aprašo 23 punkte numatyta, kad techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumai ir (ar) draudžiančiais eksploatuoti trūkumais nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Taigi sistemiškai analizuojant šias teisės normas galima daryti išvadą, jog nutarime nurodytiems autobusams nustatyti dideli trūkumai nesuteikė jiems teisės dalyvauti viešajame eisme, nes šie autobusai keleivių vežimo metu neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, kurie yra taikomi atliekant privalomąją techninę apžiūrą, t.y. autobusai buvo techniškai netvarkingi. Šių teisės aktų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, draudžiančiai vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad klausimas yra keliamas dėl transporto priemonių, kuriomis vežami dideli kiekiai keleivių, todėl akivaizdu, jog klausimas dėl tokių transporto priemonių galimybės dalyvauti viešajame eisme turi būti sprendžiamas itin atsakingai ir atsargiai, juolab kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ne atskiri pavieniai dideli trūkumai, o pakankamai reikšmingas jų kiekis. Taigi spręstina, kad nustačius keleivius vežančioms transporto priemonėms didelius trūkumus, dėl kurių gali kilti pavojus eismo saugumui bei žmonių sveikatai, tokios transporto priemonės eksploatacija viešajame eisme vežant keleivius yra negalima.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eksploatacijos direktorius R. M. yra atsakingas už keleivių vežimo veiklą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, 4 straipsnis reglamentuoja nuostatas dėl transporto vadybininko, o pagal Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1431, 34 punktą, transporto vadybininkas – tai atitinkamas įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra, be kita ko, vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, paskirstyti užduotis vairuotojams ir pan.). Taigi R. M. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimą.
Pažymėtina tai, kad ATPK 172 straipsnyje numatytas pažeidimas yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingosios dalies dvyliktajame skirsnyje, kuriame nurodyti administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje R. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už keleivių vežimą reguliariais miesto maršrutais su techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, niekaip nėra susijęs su Administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingosios dalies dvyliktajame skirsnyje numatytais pažeidimais, kadangi atsakomybė už techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimą patenka į dešimtame skirsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK straipsniai nuo 111 iki 155). Būtent ATPK 142² straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė už keleivių vežimą keleiviniu kelių transportu, kurio techninė būklė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad duotu atveju teisės pažeidimo įvykis teismui abejonių nekelia, teisės pažeidimo veika yra įrodyta, R. M. skundžiamame nutarime konstatuoti veiksmai, t.y. keleivių vežimas reguliariais miesto maršrutais su techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, iš ATPK 172 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į specialią normą, t.y. ATPK 142² straipsnio 1 dalį, nes ATPK 172 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik esant komercinės ar ūkinės tvarkos pažeidimui (pastebėtina, kad Valstybinei kelių transporto inspekcijai priskirta kompetencija nagrinėti bylas tiek dėl ATPK 172 straipsnyje, tiek ir dėl ATPK 142² straipsnyje numatytų pažeidimų) (ATPK 232¹ str.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu R. M. taip pat yra nubaustas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį už 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „D. K. transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto nuostatų pažeidimą, nes pasikeitus įmonės vadovui, Inspekcijai nepateikė pranešimas apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą ir tuo pačiu nedeklaravo, kad naujas vadovas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pareiškėjas R. M. ir suinteresuoto asmens – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė Jurgita Putrimienė teismo posėdyje iš esmės neginčijo šio pažeidimo (t. y. atitinkamos informacijos nepateikimo) padarymo fakto bei veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad R. M. negalėjo būti nubaustas už šio pažeidimo padarymą, nes skundžiamo nutarimo priėmimo metu jau buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas, kuris, jų manymu, turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pasibaigia 15 dienų terminas, per kurį licenciją išdavusiai institucijai turi būti pranešta apie vežėjo vadovo pasikeitimą.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 172 straipsnis yra Administracinio teisės pažeidimo kodekso dvyliktajame skirsnyje, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1434 „D. K. transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte yra numatyta, kad apie vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu licenciją išdavusiai institucijai vežėjas privalo pranešti raštu per 15 dienų nuo sužinojimo apie minėtus įvykius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 2 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti G. M.. Valstybinei kelių transporto inspekcijai atlikus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ neplaninį patikrinimą, 2016 m. spalio 13 d. patikrinimo aktu Nr. KVI-R-2016-100 konstatuota, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ per 15 dienų nepranešė Valstybinei transporto inspekcijai apie vadovo pasikeitimą. Taigi šiuo atveju patikrinimo data, t.y. 2016 m. spalio 13 d. yra laikoma pažeidimo nustatymo data. R. M. skundžiamu nutarimu pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu, t.y. nepraėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo dienos bei nepraėjus vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos, tad konstatuojama, kad jam skundžiamu nutarimu buvo paskirta nuobauda, nepasibaigus šios nuobaudos skyrimo terminui.
Teismui pateiktas 2014 m. vasario 3 d. pranešimas apie įgaliojimą gauti elektronines paslaugas, adresuotas Valstybinei kelių transporto inspekcijai, patvirtina, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įgalioja R. M. gauti Valstybinės kelių transporto inspekcijos teikimas elektronines paslaugas. Byloje esantis 2016 m. gruodžio 2 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ prašymas pratęsti veiklos licencijos galiojimą taip pat yra pateiktas R. M. vardu. Tad akivaizdu, jog R. M., kaip UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įgaliotas vežėjo atstovas, turėjo pareigą teisės aktų nustatytu terminu pranešti licenciją išdavusiai institucijai, t.y. Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos apie vežėjo vadovo pasikeitimą, tačiau šios savo pareigos teisės aktų nustatytu terminu neįvykdė ir tuo pačiu nedeklaravo, kad naujas vadovas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. M. kaltė dėl pastarojo pažeidimo įrodyta tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis bei jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Už ATPK 142² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra numatyta galimybė skirti baudą vežėjams nuo 43 iki 86 eurų. Už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 144 iki 289 eurų.
Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Skiriant R. M. baudą pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį už techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vykdo keleivių vežimo veiklą, todėl teismas sutinka su Institucijos atstovo nuomone, kad į transporto priemonių saugumą turi buvo žiūrima labai preciziškai ir prioritetas turėtų būti teikiamas keleivių saugumui. Įvertinus nutarime nurodytiems autobusams techninės apžiūros metu nustatytą didelių trūkumų skaičių (vienam autobusui buvo nustatyta 11 didelių trūkumų, kitam – 8) ir aplinkybę, jog techniškai netvarkingais autobusais keleiviai buvo vežami ne vieną dieną, teismas mano, jog šiuo atveju taikyti R. M. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 142² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, pagrindo nėra. Atsižvelgus į R. M. asmenybę (duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), jam skirtina ATPK 142² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 43 eurų dydžio bauda.
Skiriant nuobaudą pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį už pranešimo apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą nepateikimą nustatytu terminu, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. iš esmės šio pažeidimo neginčijo, kaip nurodė, pranešimo nepateikė per neapsižiūrėjimą, nes prieš tai buvęs įmonės vadovas nesikeitė 15 metų ir bylos nagrinėjimo metu reikalavimas pateikti duomenis licenciją išdavusiai institucijai apie vadovo pasikeitimą (su atitinkamu vadovo patvirtinimu dėl reputacijos nepriekaištingumo) buvo įvykdytas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas mano, kad šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali ir Institucijos nutarimu skirta 144 eurų dydžio bauda yra aiškiai per griežta, ypač įvertinus, kad Institucijos nutarimu pastaroji nuobauda skirta tiek už informacijos apie vadovo pasikeitimą nepateikimą, tiek ir pagal pastarąją normą kvalifikavus pažeidimą, susijusį su techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimu (kuris, kaip minėta, šiuo nutarimu perkvalifikuojamas pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį). Todėl spręstina, kad už šio pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą (pranešimo apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą nepateikimą teisės aktų nustatytu terminu) R. M., pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skiriama švelnesnė nuobauda – įspėjimas.
Nuobaudos bendrinamos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos, tik gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. R. M. prašymo dėl veikos perkvalifikavimo pagal Administracinių nusižengimų kodeksą byloje nėra, juolab sankcijos už nurodytus pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse nėra švelnesnės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. VKTIN-80302471-16.
R. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jam 43 eurų baudą.
R. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam įspėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. M. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 43 (keturiasdešimt trijų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.