Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. N. (R. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus r., Kalvelių sen., (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, 9 kartus baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2011-10-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėn.; 2) 2013-11-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² str. 1 d., galutine subendrinta bausme 296 MGL (38480 Lt (11144,58 eurų)) bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent jis:

2014 m. balandžio 21 d. apie 17 val., Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini)., A. S. priklausančio namo kieme, būdamas neblaivus, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žande, poodinę kraujosruvą smakro - apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje bei burnos prieangio srityje, apatinio žandikaulio abipusį lūžį 31-41 dantų srityje ir kairės pusės posąnarinės ataugos srityje, tuo nukentėjusiajam A. S. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 str. 2 d. 8 p.

K. R. N. kaltu padaręs šį nusikaltimą neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-04-21 buvo kita diena po Velykų. P. V. jį paguldė į ligoninę, nes susižalojo dešinę ranką ir ji buvo susiūta. Gydytojai jam pasakė, kad negali nieko kilnoti, nes bėgs kraujas. 2014-04-21 10.20 val. iš stoties autobusu jis išvyko į Kalvelius. Atvyko ten po 11 val. Jis sutiko E. A. (E. A.), kuris ėjo pas savo motiną. Jis pasiūlė jam eiti kartu. Jam buvo bloga, tai pasiūlė kartu išgerti alaus, užėjo į parduotuvę. Eidami pro nukentėjusiojo namus išgirdo mažo vaiko riksmus pro atidarytą langą. Visi buvo girti. Užėjo pro vartelius. Ant suoliuko sėdėjo girtas nukentėjusysis. E. A. užėjo pirmas į namą, o jis paskui jį. Nukentėjusysis paėmė jį už megztinio ir jis pastarąjį pastūmė kaire ranka į šoną. Nuo jo pastūmimo nukentėjusysis nukrito. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu, tik jo metu suolelio nebuvo. Suoliukas įvykio metu stovėjo prie verandos, iš kairės pusės nuo įėjimo. Namuose buvo M. P., V. S. ir mažas vaikas su sugipsuota koja. Vaikas verkė. Visi buvo girti. Jis liepė jiems prižiūrėti vaiką. Tada visi pradėjo rėkti. E. A. pasakė jam, kad reikia eiti, nes po to turės problemų. V. S. (V. S.) pradėjo šaukti pagalbos, nubėgo pas kaimynus. Jis su E. A. išėjo. Tuo metu jis pamatė, kad nukentėjusysis buvo atsistojęs ir kažką dar jam šaukė. Ant jo veido nebuvo jokių sužalojimų, kraujosruvų. Jie išėjo už vartelių, bendravo su G. K.. Jis paaiškino, kad pas S. verkia mažas vaikas, girtuokliaujama, pas juos net nėra šviesos. Ji jam pasakė, kad jis nelįstų ten. G. K. davė kitus parodymus teisme, nes pyksta ant jo, nes jos anūkė pardavė jam vogtą šunį, o jis nenorėjo jo grąžinti. Jokių kalbų apie skolas nebuvo. Nukentėjusysis prašė, kad jis duotų jiems 2000 litų ir jis nieko nedarys. Jis neturi už ką mokėti, nieko nepadarė. Ten tokia šeima, A. S. su savo sūnumi daug kartu buvo susimušę. V. S. sugyventinė jį apkalba. Jis dabar dirba nelegaliai statybose, yra registruotas darbo biržoje. Jis neatidirbo jokių neatlygintinų darbų, paskirtų baudžiamuoju įsakymu. Jis pastūmė nukentėjusįjį, nes jis atsikėlė, pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, sugrėbė už megztinio. M. P. prieš praeitą teismo posėdį jam grasino ir pažadėjo jį pasodinti į kalėjimą. Ji keikė jį, kad dėl jo kaltės gavo baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

Ikiteisminio tyrimo metu R. N. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 137-142).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo A. S. paaiškinimu teisme, kad 2014-04-21 buvo daug išgėręs. Grįžo namo apie 13 val., sėdėjo lauke ir rūkė. Tuo metu namuose buvo jo sūnus V. S. ir jo sugyventinė M. P.. Į jo kiemą užėjo R. N. ir E. A.. R. N. yra žemesnis už E. A.. Kaip suprato, jie ieškojo jo sūnaus. Jis pasiūlė jiems „negražiais žodžiais“ išeiti. Po to staiga jis nieko neatsimena, nes nukrito nuo R. N. kojos. Tiksliai jis visko neatsimena. Po 2 savaičių E. A. atėjo pas jį ir pasakė, kad jis jo nemušė, o sumušė R. N.. E. A. nurodė, kad gerai atsimena, kad tai padarė R. N.. Jis neatsimena, kas atsitiko, nes prarado sąmonę. Gulėjo namo kieme, šonu tarp suoliuko ir namų. Atgavo sąmonę namuose. Po to atvažiavo policija. Tuo metu R. N. buvo sugipsuota ranka. E. A. jam tiksliai neaiškino kaip R. N. jį sumušė. Policiją iškvietė jo sūnus. Tarp jo ir sūnaus geri santykiai. Sūnus tikrai negalėjo jo sumušti. Jis puikiai atsimena, kad po vaikinų apsilankymo prarado sąmonę. Pats nukristi negalėjo, nes gydytojai pasakė, kad jam buvo suduotas smūgis nuo žandikaulio apačios. Nežino, kodėl tie jaunuoliai atėjo pas jo sūnų. Pastarasis jam buvo pasakojęs, kad turėjo anksčiau konfliktų su R. N.. Sūnus neskolino iš kaltinamojo pinigų. Jis gydėsi ligoninėje 12 dienų, bet apie 3 mėnesius negalėjo normaliai valgyti. Vaikinus jis išvarė necenzūriniais žodžiais, nes jie keikėsi jo sūnaus atžvilgiu. Jam niekas nesakė, kad jam buvo suduotas smūgis koja. Jis nukrito ant dešinio šono. Jam sėdinčiam buvo suduotas smūgis. Vaikinai stovėjo vienas šalia kito. E. A. veržėsi užeiti į namą. R. N. stovėjo su sugipsuota ranka. Jis kreipėsi į medikus maždaug po 1 ar 2 dienų. Nuvyko pirma daryti abdukciją, po to jį nukreipė į ligoninę. Jį paguldė į Žalgirio ligoninę po dienos, kai pas juos kreipėsi. Daugiau nebuvo jokių kitų įvykių, kurių metu galėjo susižeisti. Po įvykio jis truputį vartojo alkoholinius gėrimus, po to reikėjo laiko išsiblaivyti. Dėl to tik po savaitės kreipėsi pas medikus. Dabar jo sveikata normali, civilinio ieškinio jis nereiškė. Po įvykio jo namuose niekas nepasikeitė. Viskas yra taip, kaip ir buvo įvykio metu. Policija darė nuotraukas. Atvykusi policija pasakė, kad reikia kreiptis į rajono policijos komisariatą, tai greičiausia atvyko viešoji policija;

- ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 31-36);

- liudytojo V. B. paaiškinimu teisme, kad gyvena Vilniaus r., Kalvelių k., Taikos g. 1. A. S. ir V. S. jo kaimynai. 2014-04-21 apie pietus jis buvo kieme ir pastebėjo, kad pas A. S. eina du jam tik iš matymo pažįstami vaikinai. Tarp jų buvo apie 25 metrų atstumas. Negali pasakyti, ar tarp tų vaikinų buvo kaltinamasis R. N.. Vaikinai užėjo pro vartus pas kaimyną. Aukštesnis vaikinas nešėsi du butelius vyno, žemesnis vaikinas buvo su sugipsuota ranka. Jie užėjo į A. S. kiemą. Po 3-4 minučių tie du vaikinai išėjo iš jo kiemo, o V. S. peršoko per jo tvorą, pribėgo prie jo ir pasakė „dėdė Vitia, sumušė tėvą“. Jis suprato, kad A. S. sumušė būtent tie du vaikinai. Jis nubėgo pas A. S.. Pastarasis sėdėjo namuose ant lovos. Iš A. S. žandikaulio bėgo kraujas, pastarasis buvo nuleidęs galvą. A. S. veidas buvo kruvinas, o jo žandikaulis persisukęs. A. S. negalėjo net pasakyti, kas su juo atsitiko. Tie vaikinai praėjo pro jo namą, keikė jį. Jo žmona G. K. sustabdė juos. Jis buvo nuo jų apie 20-30 metrų atstumu. Suprato, kad jie apie kažką kalbasi. Aukštesnis vaikinas apsisuko ir bėgo į jų pusę, į A. S. kiemą, bėgdamas pro juos grasino sudeginti namus. Jis sustojo, po to vėl priėjo prie to žemesnio vaikino, su kuriuo kalbėjosi jo žmona. Su V. S. grįžo pas A. S., o tie vaikinai nuėjo. Vakare pas A. S. buvo atvažiavusi policija. Kitą dieną jis nuvežė A. S. išimti abdukciją, po to nuvažiavo į Rudaminos policiją, po to į Žalgirio kliniką. Tą dieną Aleksandras ir V. S. jam papasakojo, kad A. S. sumušė mažesnis vaikinas, su subintuota ranka. Įvykio dieną V. S. jam tik pasakė, kad sumušė tėvą. Kas jį sumušė jis tada nesakė. Tik antrą dieną V. S. nurodė, kad tėvą sumušė mažesnis vaikinas. Be tų dviejų vaikinų niekas kitas negalėjo sužaloti A. S.. Tuo metu pastarojo namuose buvo M. P. su maža mergyte. Kitų žmonių nebuvo. Tie vaikinai buvo apsirengę mėlynais drabužiais - kelnėmis, marškiniais. Aukštesnis vaikinas buvo apsirengęs mėlynais drabužiais, jokių kepurių jie nedėvėjo. Aukštas vaikinas buvo maždaug 1,80 metrų ūgio. Žemesnis vaikinas buvo žemesnis. Kai vyko automobiliu į polikliniką, V. S. pasakė, kad jo tėvą sumušė žemesnis vaikinas;

- liudytojo V. S. (V. S.) paaiškinimu teisme, kad A. S. jo tėvas. Jie gyvena Vilniaus r., Kalvelių k., Vilniaus g. 2. 2014-04-21 jo tėvas buvo sužalotas. Jis sėdėjo su sugyventine M. P. ir vaiku namuose. Tėvas buvo išėjęs į lauką parūkyti, buvo stiprokai išgėręs. Jis tą dieną nevartojo alkoholio. Jis išgirdo trenksmą. Po to į namus be kvietimo užėjo R. N. ir E. A.. Jie buvo išgėrę, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jis nesuprato, ko jie nori. R. N. pakvietė jį išeiti į lauką pasikalbėti. Jis pajuto, kad kažkas ne taip ir liepė jiems išeiti, nes kvies policiją. R. N. paėmė žiebtuvėlį, uždegė jį, pasakė, kad dabar padegs jo namą, tačiau po to užgesino žiebtuvėlį, nes E. A. pasakė: „ne prie vaiko“. Jie išėjo į lauką. Prasidėjo grasinimai iš R. N. pusės, kad padegs jo namą. Tik jis kalbėjo. E. A. nekalbėjo. R. N. grasino, kad sulaužys jam kojas. Pastebėjo, kad prie įėjimo į namą yra pastatyti alkoholiniai gėrimai - du buteliai alaus ir vienas vyno. E. A. pasiūlė jam išgerti alaus, tačiau jis atsisakė. Pastebėjo išėjęs į kiemą, kad jo tėvas guli ant dešinio šono prie namo, jam iš burnos bėgo kraujas. Vaikinai pasakė, kad tėvas nukrito. Tačiau iš tėvo veido ir padėties matėsi, kad tėvą sumušė. E. A. pasakė, kad jis jį muš. Jis sudavė jam smūgį į petį, pataikė truputį, tačiau nestipriai. Jis nubėgo pas kaimyną V. B., kad pastarasis kviestų policiją, paaiškino, kad vaikinai sumušė jo tėvą ir norėjo sumušti jį. Tikrai suprato, kad vaikinai sumušė jo tėvą. Tėvas gulėjo porą minučių ant žemės, po to atsikėlė ir nuėjo namo. Su kaimynu V. B. nuėjo pas jį namo. R. N. ir E. A. jau buvo pabėgę. Tėvas nieko negalėjo paaiškinti, nes jam skaudėjo žandikaulis, jis negalėjo kalbėti. Kaimynė G. K. sulaikė tuos vaikinus. Vienas iš jų pasakė, kad jis jam skolingas 2000 litų, o kitas pasakė, kad 200 litų. Jam tą papasakojo G. K.. Su E. A. anksčiau neturėjo jokių konfliktų. Su R. N. turėjo konfliktą prieš 5 metus. Pastarasis tada jį terorizavo, atėmė du mobiliuosius telefonus ir grandinėlę. Tą dieną, kai sumušė tėvą, jis iškvietė policiją. Papasakojo, kad tėvą sumušė R. N. ir E. A.. Policija paaiškino, kad reikia važiuoti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Tuo metu R. N. buvo sugipsuota ranka. Aukštesnis yra E. A., R. N. yra žemesnis. Sekančią dieną V. B. nuvežė jį su tėvu padaryti abdukciją. Abdukcijos nepavyko padaryti, nes reikėjo užsirašyti. Tėvas nepapasakojo, kas jį sumušė. Rašydamas pareiškimą policijai jis nurodė, kad įtaria, kad tėvą sumušė E. A., nes R. N. tuo metu buvo su sugipsuota ranka ir negalėjo suduoti tėvui. Po poros savaičių E. A. jam paskambino ir pasakė, kad tėvą sumušė R. N., kuris spyrė koja jo tėvui į veidą. E. A. po to davė apie tai parodymus tyrėjai. Jis tą patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje prie jo namų. M. P. pirma papasakojo policijai, kad tėvą sumušė R. N.. Po apklausos ji jam paskambino ir pasakė, kad matė pro virtuvės langą, kaip R. N. sudavė smūgį jo tėvui. Pro tą langą galima stebėti tą vietą, kurioje gulėjo tėvas. Ji tiesiogiai pasakė, kad smūgį koja jo tėvui į veidą sudavė R. N., o ne E. A.. R. N. vilkėjo juodos spalvos sportinį kostiumą, o E. A. šviesų sportinį kostiumą. Tarp jo ir jo tėvo nebuvo jokių konfliktų. Jis išgirdo būdamas namuose trenksmą, t. y. smūgį į kūną. Taip suprato šį garsą. Pirmą dieną atvyko patruliai, kurie paaiškino, kad jiems reikia kreiptis į savo policijos komisariatą, o ne iš karto rašyti pareiškimą. Jie dar pasiūlė padaryti tėvui abdukciją. Patruliai matė jo tėvą. E. A. ir R. N. buvo užėję ne tik į virtuvę, bet ir į jo kambarį. M. P. buvo su juo. Langas, pro kurį M. P. viską matė, yra virtuvėje. Prieš užeinant E. A. ir R. N. į namą, M. P. galėjo būti tuo metu virtuvėje. Jis nėra skolingas pinigų nei R. N. nei E. A.;

- liudytoja H. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. A. jos sūnus. Ji nebuvo įvykio vietoje. Sūnus nieko tokio jai nepasakojo. Kartą ji buvo sutikusi A. S. žmoną, paklausė kaip A. S. sveikata, o ji tik pradėjo rėkti ant jos. Prieš tai A. S. žmona jai skambino ir pranešė, kad vyko muštynės ir buvo sulaužytas A. S. žandikaulis. Ji pasakė, kad jos sūnus su R. N. buvo užėję pas jos vyrą, o kas po to atsitiko nežino. Ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 69). A. S. žmona jai sakė kažką, kad nieko prieš jos sūnų neturi, nes jos vyrą sumušė R. N.;

- liudytojos G. K. paaiškinimu teisme, kad gyvena Vilniaus r., Kalvelių k., Taikos g. 1. V. B. jos sugyventinis. S. jų kaimynai. 2014-04-21 V. B. buvo kieme. Tuo metu ji išėjo iš namo, išgirdo, kad bėga V. S. pas V. B.. Jis rėkė „Viktor, Viktor, muša tėvą“. Tada jos sugyventinis nubėgo per tvorą pas S.. Ji girdėjo triukšmą, pamatė, kad iš A. S. kiemo išeina R. N. ir E. A.. Tada pamatė juos pirmą kartą. Jų pavardes vėliau sužinojo. Jie praėjo pro jų namą. Ji paklausė jų kas atsitiko. Kažkas iš jų atsakė „tas ožys mums skolingas 2000 litų“. Suprato, kad jie kalba apie V. S.. Ji pasakė, kad to negali būti. Tada jie pasakė, kad jis skolingas 200 litų. Tie vaikinai turėjo su savimi alų ir dar kažką. Alkoholį nešėsi abu. Ji nematė pas nieką sugipsuotos rankos. Pasakė jiems, kad jei jie ateina aiškintis, tai reikia ateiti blaiviems, o jie tuo metu buvo išgėrę. Tuo metu V. S. kažką jiems surėkė. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad sudegins jo namus. R. N. su E. A. dar norėjo nueiti pas V. S., bet ji jiems liepė eiti namo. Vienas iš tų vaikinų buvo R. N.. Jis yra žemesnis už E. A.. Po to ji sužinojo, kad A. S. buvo stipriai sumuštas, jam buvo sulaužytas žandikaulis, jis ilgai gydėsi. V. S. po to jai pasakė, kad A. S. sumušė R. N., nes M. P. matė tai. Pats A. S. jai nepasakojo, kas jį sumušė;

- liudytojos M. P. paaiškinimu teisme, kad 2014-04-21 gyveno Kalveliuose su V. S. ir jo tėvu A. S.. Tą dieną tėvas stovėjo lauke. Tuo metu ji buvo namuose su vaiku. Stovėjo prie lango ir viską stebėjo. R. N. atėjo ir paklausė A. S. kur V. S.. R. N. buvo su E. A.. A. S. stovėjo prie namo. Jis pasakė, kad V. S. namuose. R. N. trenkė už nieką A. S. į veidą ir pastarasis sukrito. R. N. buvo sugipsuota dešinė ranka. Ta ranka jis ir trenkė. Po to R. N. su E. A. užėjo į namą. R. N. grasino, kad padegs namą. E. A. tik stovėjo, nieko nedarė. R. N. su E. A. buvo girti. Jie turėjo dar su savimi butelį alaus. Jos vaikas labai išsigando. Tada V. S. su vaikinais išėjo į lauką ir ji daugiau nieko nematė. Nežino, kodėl R. N. grasino padegti namą, uždegė žiebtuvėlį ir prikišo prie drabužių krūvos virtuvėje. Tuo metu E. A. pasakė, kad jis nepadegtų nieko. Tada R. N. nustojo. Jos sugyventinis V. S. po išėjimo su vaikinais į lauką greitai grįžo. A. S. užėjo į namą. Jis buvo visas kruvinas. V. S. iš namų iškvietė policiją. Jis nebuvo nubėgęs pas kaimynus. Policija atvažiavo. Suklysti ji negalėjo. Matė kaip R. N. sudavė A. S., nes stebėjo viską pro virtuvės langą. R. N. ir E. A. pamatė tada pirmą kartą. Jų vardus jai pasakė V. S.. Ji negirdėjo apie jokias skolas. Jai būnant R. N. ir E. A. neminėjo jos sugyventiniui apie jokias skolas. A. S. gydėsi dvi savaites, pirko vaistus. A. S. nebandė aiškintis, kuris iš vaikinų jį sužalojo. Tvirtina, kad R. N. sužalojo A. S.. Tą dieną ji pirmą kartą pamatė R. N. ir E. A.. Suklysti negalėjo, tai buvo tie vaikinai. R. N. sudavė sugipsuota ranka smūgį A. S., nuo ko pastarasis nukrito. V. S. pasakė jai, kad vaikinas su gipsu yra R. N., o be gipso E. A.. Pastarasis tik stovėjo. Jis nešūkavo, nieko neklausinėjo, nieko nedarė. R. N. paklausė nukentėjusiojo, kur V. S.. Pastarasis atsakė, kad namuose. Durys prie virtuvės buvo atidarytos, tai girdėjo, ką jie kalbėjo. Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių iš karto ji niekam nepasakojo, nes niekas neklausė. Tą pačią dieną ji sugyventiniui papasakojo, kas sužalojo jo tėvą. Jai gyvenant nebuvo jokių konfliktų tarp jos sugyventinio V. S. ir jo tėvo. Buvo užėję R. N. ir E. A.. Nukentėjusiajam sudavė mažesnis – R. N..

- liudytojo E. A. (E. A.) paaiškinimu teisme, kad 2014-04-21 ėjo Kalveliuose su alumi. Pakeliui sutiko R. N.. Pastarasis buvo po ligoninės, jo dešinė ranka buvo sugipsuota. Jis pasiūlė jam eiti kartu pas savo motiną. Išgėrė pakeliui butelį alaus. Pakeliui išgirdo vaikiškus balsus ir užėjo į V. S. kiemą. Paklausė jo tėvo A. S., kur V. S.. A. S. sėdėjo ant suoliuko prie namo. Jie šiaip užėjo, nieko nenorėjo iš V. S.. A. S. buvo truputį girtas, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu. Pastarasis pradėjo stotis ir R. N. jį pastūmė į petį, nuo ko A. S. užsikabino už suoliuko ir nukrito ant nugaros. Pastarasis negalėjo nuo tokio kritimo sulaužyti žandikaulį. Nebuvo jokio smūgio. Jis būtų girdėjęs, jei būtų smūgis. Užėjo pas V. S.. Paprašė jo pakelti savo tėvą, nes pastarasis girtas. V. S. irgi buvo išgėręs. Jie užėjo pas V. S., nes išgirdo vaikiškus riksmus. Pakeliui sutiko jų kaimynę. Ji pasakė, kad pas juos visada riksmai. Niekas iš jų nesakė kaimynei, kad V. S. jiems skolingas. Jie nebuvo visiškai girti. R. N. išvis važiavo iš ligoninės. Niekas nemušė V. S. tėvo. Pastarasis buvo tik pastumtas. Niekas neprašė jo pakeisti parodymus. Nebuvo fakto, kad jis sakė V. S., kad jis jokių smūgių jo tėvui nesudavė. R. N. negrasino namo viduje, kad padegs namą. Jis nebuvo uždegęs žiebtuvėlio ir pridėjęs prie drabužių. Kai užėjo į namo vidų, tai jame buvo M. P. ir V. S.. Jie buvo kambaryje. Buvo dar vaikas. Nukentėjusiajam negalėjo būti suduota koja. Nežino, kodėl yra kitų žmonių parodymai, kad nukentėjusiajam buvo suduota su ranka ir su koja. Jų namuose buvo apie 5 minutes. V. S. buvo išėjęs į kiemą. Pastarasis pastebėjo savo nugriuvusį tėvą. V. S. pradėjo rėkti, tai jis pasakė R. N. eiti iš ten. Praėjo jau metai laiko, tai jis negali dabar visko prisiminti (1 t., b. l. 131-132). Jis pamatė, kad R. N. ranka ištiesta. Jei R. N. trenktų, tai jis išgirstų. Jis matė pastūmimo momentą. Ikiteisminio tyrimo metu nežino kodėl užrašyti tokie jo parodymai. Jis nematė, kad R. N. trenktų nukentėjusiajam. R. N. ranka buvo sugipsuota, tai pastarasis negalėjo nukentėjusiajam trenkti. Vis dėlto reikia tikėti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tiksliai jis visko nematė. Po įvykio jis neskambino, nei V. S., nei jo tėvui ir nieko nepasakojo dėl įvykio aplinkybių. Gal skambino jo mama. R. N. po to jam pasakė, kad pastūmė nukentėjusįjį, nes pastarasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Nuo to pastūmimo nukentėjusysis nukrito. Pro namo langą niekas nesimato. Langas išeina į vartus. Ten yra veranda. Liudytoja M. P. negalėjo stebėti, kas vyksta kieme. Nuotraukose, darytose ikiteisminio tyrimo metu, viskas matosi;

- ikiteisminio tyrimo metu E. A. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 85-91);

- liudytojos A. P. paaiškinimu teisme, kad dirba Vilniaus apskrities VPK, Patrulių rinktinėje, patrule. Dėl įvykio 2014-04-21 nieko negali pasakyti. Nepamena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Gal yra jų tarnybiniai pranešimai. Dirba visada dviese su porininku. Aplinkybių, dėl kurių yra iškviesta ji nepamena. Įvykio vietoje, jei žmogus nori rašyti pareiškimą, tai jis gali jį parašyti. Jei žmogus girtas, tai jis negali rašyti pareiškimo. Jei nukentėjusysis pilnametis asmuo, tai pareiškimą už jį gali parašyti ir jo giminaitis. Jei žmogus buvo neblaivus, tai tada nerašomas pareiškimas. Jei buvo kažkokie sužalojimai, tai iškviečia greitąją pagalbą. Jei žmogus buvo neblaivus ir atsisakė nuo medicininės pagalbos, tai galėjo jį nukreipti pagal gyvenamąją vietą į komisariatą. Gali būti, kad nukreipė žmogų kreiptis į Vilniaus rajono policijos komisariatą, tuo labiau jei žmogus buvo neblaivus ir atsisakė medicininės pagalbos;

- liudytojo A. K. (A. K.) paaiškinimu teisme, kad dirba Vilniaus apskrities VPK, Patrulių rinktinėje, patruliu. Dėl 2014-04-21 įvykio nieko negaliu pasakyti. Atsimena kaltinamąjį, tačiau iš kitų administracinių bylų. Jei buvo atvykę į įvykio vietą, tai byloje turėtų būti tarnybinis pranešimas. Jei buvo sumušimas ar kažkas rimtesnio, tai turėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Kartais budėtojas nurodo surašyti tarnybinius pranešimus. Negali atsakyti ar jų tarnybiniai pranešimai visais atvejais patenka į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Savo tarnybinius pranešimus nuveža į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Reikalavimas surašyti paprastą tarnybinį pranešimą buvo visada. Jei yra smurto artimoje aplinkoje požymiai, tai tada surašo specialų, naują tarnybinį pranešimą. Negali pasakyti, kodėl jų tarnybinių pranešimų nėra byloje. Nepamena visai šio įvykio. Rašo tarnybinius pranešimus ne dėl kiekvieno atvejo. Jei žmogus buvo sumuštas, tai tikrai turėjo surašyti tarnybinius pranešimus. Galėjo pasiūlyti žmogui kreiptis į rajono komisariatą, jei jis akivaizdžiai buvo neblaivus;

- A. S. 2014-05-09 protokolu – pareiškimu, kad 2014-04-21 apie 17 val. jį namo kieme, esančiame Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Vilniaus g. 2, be jokios priežasties sumušė E. A., o būtent sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jam lūžo žandikaulis. E. A. buvo kartu su R. N.. Jie buvo girti, elgėsi įžūliai, grasino, kad sudegins namą (1 t., b. l. 1);

- Bendrojo pagalbos centro pateikta garso įrašo suvestine, iš kurios matyti, kad buvo pranešta, kad buvo užpultas pranešėjas ir jo tėvas dviejų pažįstamų asmenų ir jiems reikalinga policija. Tėvas neblaivus ir kruvinas. Greitoji pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 20-22);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Vilniaus g. 2 (1 t., b. l. 23-24);

- daiktų dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateikė ekspertizės akto kopiją, gautą iš VšĮ VUL Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos II skyriaus. Ekspertizės akte pažymėtina, kad rentgenologiškai matoma apatinio žandikaulio lūžiai 31-41 dantų srityje ir kairės pusės subcondyliarinėje srityje. Ligonio teigimu 2014-04-21 jis buvo sumuštas iš matymo pažįstamų asmenų (1 t., b. l. 37-38);

- reikalaujamų daiktų dokumentų protokolu, kuriuo A. S. pateikė specialisto išvadą Nr. G1324/14(01), kurioje konstatuota, kad A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame žande, poodinė kraujosruva smakro -apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje bei burnos prieangio srityje, apatinio žandikaulio abipusis lūžis 31-41 dantų srityje ir kairės pusės posąnarinės ataugos srityje. Sužalojimai padaryti nuo vieno trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į apatinio žandikaulio sritį smūgio pasėkoje (pvz., ranka, koja), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-04-21). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio A. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 39-40);

- specialisto išvada Nr. G3041/14(01), kurioje konstatuota, kad A. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo vieno smūgio į apatinio žandikaulio sritį ir nėra būdingi griuvimui. A. S. sužalojimų vietoje požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojimo įrankį nėra. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz., ranka, koja) į apatinio žandikaulio sritį, ir negalėjo gautis griūnant aukštielninkam kaip parodo spec. liudytojas R. N. parodymų patikrinimo vietoje bei E. A. įtariamojo apklausos protokole, nes sužalojimai ne tik kad nėra būdingi griuvimui, bet ir griūnant aukštielninkam nėra traumuojamas apatinis žandikaulis (1 t., b. l. 44-45);

- akistatos, atliktos tarp M. P. ir E. A. protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. A. iš dalies patvirtino M. P. parodymus nurodydamas, kad jis stovėjo nugara, todėl tiksliai nematė ar R. pastūmė ar sudavė ranka, jis matė tik kad Aleksandras krito aukštielninkas (1 t., b. l. 93-94);

- nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo E. A. atžvilgiu, kuriame nustatyta, kad E. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., požymių, kadangi tiek liudytoja M. P., tiek E. A. nurodė, kad nukentėjusiajam A. S. sudavė R. N. (1 t., b. l. 123-124);

- akistatos, atliktos tarp liudytojos M. P. ir įtariamojo R. N. protokolu, kuriame užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo duotų parodymų ir prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 155-156);

- medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame konstatuota, kad neatmetama, jog esant tokiam rankos sužalojimui R. N. galėjo šia ranka suduoti smūgį kitam asmeniui, nes rankos intervacijos ir judesių sutrikimų nekonstatuota (1 t., b. l. 160-161);

- duomenimis apie pranešimą, kuriuose užfiksuota, kad 2014-04-21 gautas V. S. pareiškimas dėl R. N. ir E. A. elgesio, kad jie puolė mušti jį ir jo tėvą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (2 t., b. l. 71-73);

- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. P. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus. Ji parodė langą, pro kurį matė kaip į A. S. kiemą įėjo R. N. ir E. A.. Per kitą langą ji matė, kaip jie ėjo link namo. Matomumas per langą geras. Pro virtuvės langą ji matė, kaip R. N. sudavė A. S. iš dešinės rankos, kuri tuo metu buvo sugipsuota. Matomumas pro langą geras (1 t., b. l. 75-80).

R. N. teismui buvo perduotas kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. kaltinant jį tuo, kad iš chuliganiškų paskatų, tyčia, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. S. į veido sritį ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis neprisipažino sudavęs nukentėjusiajam A. S. smūgius, paaiškino, kad jam tuo metu buvo sužalota ranka ir jis A. S. pagriebus už megztinio pastarąjį pastūmė ir šis nugriuvo. Tačiau surinkta ir ištirta bylos medžiaga paneigia, kad nukentėjusysis galėjo patirti tokius sužalojimus nugriuvęs. Specialisto išvadoje Nr. G1324/14(01) konstatuota, kad A. S. sužalojimai padaryti nuo vieno trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į apatinio žandikaulio sritį smūgio pasėkoje (pvz., ranka, koja), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-04-21). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 39-40). Specialisto išvadoje Nr. G3041/14(01) konstatuota, kad A. S. nustatyti kūno sužalojimai negalėjo gautis griūnant aukštielninkam kaip parodo spec. liudytojas R. N. parodymų patikrinimo vietoje bei E. A. įtariamojo apklausos protokole, nes sužalojimai ne tik kad nėra būdingi griuvimui, bet ir griūnant aukštielninkam nėra traumuojamas apatinis žandikaulis (1 t., b. l. 44-45). Be to, medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenys, kur konstatuota, kad neatmetama, jog esant tokiam rankos sužalojimui R. N. galėjo šia ranka suduoti smūgį kitam asmeniui, nes rankos intervacijos ir judesių sutrikimų nekonstatuota (1 t., b. l. 160-161), paneigia R. N. paaiškinimus, kad jo ranka buvo sužalota ir jis sužeidimų A. S. padaryti negalėjo.

Priešingai nei nurodo kaltinamasis R. N., liudytoja M. P. tvirtina, kad ji matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam A. S. ir šiam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jam bėgo kraujas, jis kreipėsi į medicinos įstaigą ir ilgą laiką gydėsi. Ji matė, kad R. N. sudavė smūgį sugipsuota ranka A. S. į veidą. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė kaip pas A. S. į kiemą atėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo žemesnis ir su sugipsuota ranka. Jiems išėjus pas jį atbėgo V. S. ir pasakė, kad jo tėvą sumušė. Jis suprato, kad nukentėjusįjį sumušė tie vaikinai, matė kaip A. S. iš jo žandikaulio bėgo kraujas, vežė jį vėliau į gydymo įstaigą. Aleksandras ir V. S. jam papasakojo, kad A. S. sumušė mažesnis vaikinas, su subintuota ranka. Kaip byloje nustatyta, šie požymiai atitinka R. N. požymius nusikalstamos veikos padarymo metu. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad būtent į kiemą atėjus E. A. ir R. N. buvo sužalotas jo tėvas A. S.. Iš jo padėties ir sužalojimų pobūdžio buvo matyti, kad A. S. ne pargriuvo, o buvo sumuštas. Jis nurodė, kad paties smūgio jis nematė, bet E. A. jam paskambino ir pasakė, kad A. S. sumušė R. N., o ne jis.

Byloje nustatyta, kad A. S. buvo sužalotas 2014-04-21 ir tą pačią dieną per Bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta, kad buvo užpultas pranešėjas ir jo tėvas dviejų pažįstamų asmenų ir jiems reikalinga policija. Tėvas neblaivus ir kruvinas. Greitoji pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 20-22). Į įvykį atvykę policijos pareigūnai A. K., A. P. nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Paaiškino, kad pareiškimas buvo nepriimtas dėl to, kad nukentėjusysis buvo neblaivus ir jam buvo pasiūlyta kreiptis į policijos komisariatą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis A. S. buvo neblaivus, negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, neprašė medikų pagalbos. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, į medikus jis nesikreipė tą pačia dieną, nes vartojo alkoholinius gėrimus ir jam reikėjo išsiblaivyti. Byloje liudytojų parodymais, specialistų išvadomis įrodyta, kad A. S. buvo sužalotas būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir būdu.

Įvertinęs kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia, iš chuliganiškų paskatų suduodamas smūgį nukentėjusiajam nesunkiai jį sužalojo ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą – tiesioginę tyčią, padarytų sužalojimų sunkumą ir jų pasekmes, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, savo kaltės nepripažino, į kaltinamojo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė ją visiškai sudedant bendrintina su 2013-11-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 str. 1, 2 d.).

Valstybinė ligonių kasa pateikė 1667,70 Lt (483 eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai dėl A. S. gydymo atlyginti (1 t., b. l. 49-54). Ieškinys pagrįstas įrodymais, pripažinta kaltinamojo kaltė ir todėl tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) str.).

Daiktai: CD kompaktas su garso įrašu, saugomas byloje (1 t.) – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

R. N. (R. N.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2013-11-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 296 MGL (38480 Lt (11144,58 eurų)) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. N. 483 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus – CD kompaktą su garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.