Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. Š. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje D. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį, tuo, kad parengė labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jos tolimesnio neteisėto laikymo, gabenimo Lenkijos Respublikos teritorija ir neturint leidimo gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki nurodytinos ateityje vietos Lietuvos Respublikoje, turint tikslą šias medžiagas platinti, nusikalstamas veikas ir pasitelkdamas bendrininką – vykdytoją E. K. (K.), (buvusi pavardė – M.), joms vadovavo, dalyvaudamas jų padaryme kaip organizatorius, o būtent:

D. Š. ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 11 d. E. K. pažadėdamas 2 000 eurų atlygį ir pastarajam sutikus, su E. K. iš anksto susitarė, kad pastarasis, vykdydamas iš D. Š. gausimus nurodymus ir pavedimus bei pastarojo koordinuojamas Lenkijos Respublikos teritorijoje nurodytoje vietoje ir laiku bei būdu ir aplinkybėmis neteisėtai įgis labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją laikys, gabens bei kontrabandos būdu per Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją įveš, toliau ją laikys bei gabens į D. Š. nurodytą vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tikslu ją perduoti jam (D. Š.) už tai perduodant E. K. pažadėtą atlygį.

E. K., būdamas iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su nusikalstamų veikų organizatoriumi – D. Š., 2025 m. balandžio 11 d., apie 10.00 val., iš (duomenys neskelbtini) gatvės Vaidotų kaime, Pagirių sen., Vilniaus rajone kartu su I. K., kuri su šių nusikalstamų veikų vykdymu nėra susijusi ir nėra kalta, jai priklausančiu automobiliu "Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Lenkijos Respubliką, o apie 10 val. 32 min., pakeliui jis – D. Š. per internetinę programėlę „Signal“ į E. K. naudojamą telefono aparatą davė pavedimą su informacija apie vietą, į kurią E. K. būtina nuvykti psichotropinių medžiagų įgijimui, kurį vykdydamas E. K. atvyko iki aikštelės, esančios prie parduotuvės „Netto“, adresu (duomenys neskelbtini), Pruszkow miestelyje, Mazovijos vaivadijoje, Lenkijos Respublikoje ir apie savo atvykimą 16 val. 33 min. informavo jį – D. Š. pranešimu internetine programėle. Apie 16 val. 42 min., jis – D. Š. internetinės programėlės „Signal“ pagalba E. K. paklausė koks yra automobilis, kuriuo pastarasis atvyko, o E. K. 16 val. 43 min. nurodė, kad atvyko automobiliu „Volvo“ ir jo lietuviški numeriai aikštelėje vieninteliai, po to, tiksliau tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu šią informaciją gautą iš E. K. jam – D. Š. perdavus Lenkijos Respublikoje veikiantiems nenustatytiems asmenims, nenustatytas tyrimo metu asmuo į automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo, o kartu vykdytojas – E. K. jo – D. Š. koordinuojamo asmens pastangų pagalba, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 3 888,778 g psichotropinės medžiagos – 4-chlormetkatinono (4-CMC), įpakuotų keturiuose užvakumuotuose polietileniniuose paketuose, kurią tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė automobilio viduje. Toliau tęsdamas su juo – nusikalstamos veikos organizatoriumi iš anksto sutartus nusikalstamus veiksmus dėl psichotropinės medžiagos pergabenimo į Lietuvos Respubliką ateityje dar atskirai nurodytą vietą, vykdytojas E. K. neteisėtai įgytą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai laikydamas automobilyje „Volvo V40“ iš aikštelės, esančios prie parduotuvės „Netto“, adresu (duomenys neskelbtini), Pruszkow miestelyje, Mazovijos vaivadijoje, gabeno tiksliai nenustatytu maršrutu (keliais) Lenkijos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos, kol 2025 m. balandžio 11 d., apie 23.20 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, labai didelį kiekį – 3 888,778 g psichotropinės medžiagos 4-chlormetkatinono (4-CMC) įgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Lazdijų–Aradnykų pasienio punktą, esantį Akmenių k., Lazdijų r., kur tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą ją platinti perduodant jam – D. Š., toliau neteisėtai laikydamas psichotropinę medžiagą automobilyje „Volvo V40“, įdėtą į drėgnų servetėlių pakuotę ir du prekybos centro „Kaufland“ pirkinių krepšius, gabeno šią medžiagą Lietuvos Respublikos teritorija keliu KK135 (Akmeniai–Lazdijai) apie 50 metrų iki Galadusio g., Tarnausko k., Lazdijų r., kol šioje vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos kratos metu automobilyje buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. Š. laikinai sulaikytas 2025 m. balandžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi D. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesne šio teismo nutartimi buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo D. Š. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti.

4.1. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis aplinkybių dėstymu ir argumentais labai panaši į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartį, kuria D. Š. suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 12 d. Be to, skundžiama nutartimi teismas suėmimo terminą pratęsė nurodęs abejotiną argumentą, t. y., kad baudžiamoji byla tik gauta teisme ir nėra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Gynėjas nurodo ir tai, kad teismas nesvarstė kaltinamojo ir jo gynėjo teismo posėdyje išreikšto prašymo paskirti D. Š. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas remiantis ne faktinėmis aplinkybėmis, bet formaliai išvardinus BPK 122 straipsnyje numatytas sąlygas. Tiek skiriant suėmimą, tiek pratęsiant jo terminą nebuvo pateikta jokių argumentų ar duomenų, patvirtinančių realiai egzistuojant BPK 122 straipsnyje nurodytus pagrindus. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad D. Š. bėgs (slėpsis), trukdys bylos nagrinėjimui teisme ar darys naujus nusikaltimus. Pasak gynėjo, baigus ikiteisminį tyrimą vien išvardinti formalius pagrindus nebepakanka, jie turi būti patvirtinti konkrečiais ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis.

4.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kurios visais atvejais turi būti laikomasi sprendžiant atsakomybės už inkriminuotas veikas ir kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus. Nekaltumo prezumpcijos nepaisymas pateisinamas tik tais atvejais, kuomet viešasis interesas nusveria Konstitucijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-137-627/2025). Todėl visais atvejais, sprendžiant griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo ir pratęsimo klausimą, turi būti vertinami objektyvūs bylos duomenys. Suėmimas tarp kitų asmens laisvę varžančių kardomųjų priemonių yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), todėl turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, itin kruopščiai įvertinant ar būtina tokią priemonę taikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad suėmimo skyrimas, o taip pat jo termino pratęsimas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, kartu svarstant galimybes taikyti alternatyvias kardomąsias priemones (sprendimas Cabala v. Poland, peticijos Nr. 33492/96).

4.4. Gynėjas nurodo, jog D. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Turi draugę, kuri jį nuolat lanko (duomenys neskelbtini) kalėjime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. Š. priimtų į darbą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškins 39 550 Eur kilmę, pateiks dokumentus, patvirtinančius, jog šie pinigai nėra nusikalstamos veikos priemonė ar rezultatas. Visa tai, pasak gynėjo, rodo, jog teismas, net nesusipažinęs su bylos duomenimis, D. Š. asmenybę įvertino neigiamai. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių faktinių duomenų ar argumentų, patvirtinančių, kad BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai negali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. Š. gynėjo skundas atmetamas ir kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo D. Š. gynėjo skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam D. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje išnagrinėjus visus įrodymus ir po to teismui tuos įrodymus įvertinus ir išsprendus asmens kaltės klausimą. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo D. Š. kaltės pagrindimui, o tik įvertina, ar tų duomenų pakanka kardomosios priemonės, t. y. suėmimo, taikymui. Duomenų pakankamumo klausimo savo skunde nekelia ir kaltinamojo gynėjas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Š. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto kaltinamojo E. K. parodymuose, taip pat kaltinamosios I. K. parodymuose, specialisto išvadoje, kratų, apžiūrų protokoluose bei kituose bylos duomenyse.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam D. Š. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino kaltinamojo socialinius ryšius, jo asmenybę. Bylos duomenimis D. Š. nevedęs, neturi išlaikytinių. Nors D. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo motina, turi ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurio vertė 7 990 Eur, tačiau vien tokių aplinkybių nepakanka konstatuoti tvirtus D. Š. socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, kurie galėtų jį sulaikyti nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės pasislepiant nuo teismo. D. Š. Lietuvoje nesaisto ir tvirti ekonominiai ryšiai. Bylos duomenimis kaltinamasis nuo 2013 m. iki sulaikymo nedirbo, jis nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog D. Š. turi draugę, paleistas iš suėmimo galėtų įsidarbinti, nepaneigia tikimybės, kad įtariamasis gali ryžtis bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse. Kaltinamajam D. Š. inkriminuojami nusikaltimai, susiję su labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, taip pat jos gabenimo kontrabandos būdu organizavimu, galimai buvo įvykdyti užsienio valstybės teritorijoje. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad suimtasis D. Š. turi kriminalinio pobūdžio ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad vienoje iš užsienio valstybių gyvena artimas D. Š. draugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, kad D. Š. nėra saistomas su Lietuva tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, turi ryšių užsienyje, ir patvirtina riziką, jog paleistas iš suėmimo jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Šioje byloje D. Š. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus. Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis D. Š., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai įvertino ne tik D. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. Š., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Vertinant kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo riziką, skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į visas BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, jog praeityje D. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau teistumas yra išnykęs. Šioje baudžiamojoje byloje D. Š. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus. Labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis kaltinamas padaręs ne atsitiktinius, bet galimai iš anksto suplanuotus nusikaltimus. Pagal D. Š. pareikštus kaltinimus jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo svarbus. Jis galimai parengė nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtu įgijimu Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jos tolimesniu neteisėtu laikymu, gabenimu Lenkijos Respublikos teritorija ir neturint leidimo gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turint tikslą šias medžiagas platinti, ir joms vadovavo. Jau minėta, kad D. Š. iki sulaikymo itin ilgą laiką nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš jam pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir aplinkybė, jog D. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta 39 550 Eur. Gynėjo skunde nurodoma, kad kratos metu rasti pinigai nėra nusikalstamos veikos priemonė ar rezultatas, tačiau šis klausimas bus išspręstas tik teisiamajame posėdyje išnagrinėjus visus įrodymus ir teismui juos įvertinus. Be to, aplinkybei dėl kratos metu rastos ženklios pinigų sumos skundžiamoje nutartyje nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, ji, nustatant šį suėmimo taikymo pagrindą, buvo vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis manymą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis D. Š. gali pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, daro išvadą, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis D. Š. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

13. Skunde kaltinamojo gynėjas nepagrįstai nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo pateikta jokių argumentų ar duomenų, patvirtinančių realiai egzistuojant BPK 122 straipsnyje nurodytus pagrindus. Atsakant į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis): bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Taigi suėmimo pagrindų vertinimas grindžiamas pakankamo pagrįstumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė ir įvertino bylos duomenis, kurie leido daryti pagrįstas išvadas apie realiai egzistuojančius suėmimo pagrindus – tiek galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, tiek galimo naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog kaltinamojo D. Š. suėmimas šiuo atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo procese bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo D. Š. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, mastas, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai D. Š. atimanti galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

15. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo D. Š. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Nei bendra suėmimo taikymo D. Š. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. D. Š. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Šiuo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

16. Vien tai, kad, pasak gynėjo, skundžiama nutartis savo turiniu panaši į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 10 d. nutartį, savaime nereiškia, kad Kauno apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš naujo neįvertino D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui reikšmingų duomenų. Kaip jau minėta, suėmimo terminą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę, o taip pat jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti. Gynėjas nurodo ir tai, jog suėmimo termino pratęsimą skundžiamoje nutartyje teismas argumentavo ir tuo, kad baudžiamoji byla tik gauta teisme ir nėra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau akivaizdu, jog vien tokia aplinkybė nenulėmė teismo išvados pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino kardomosios priemonės – suėmimo taikymo būtinumą ir pagrįstumą bei įvertino kitas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau D. Š. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. Š. gynėjo Valdemaro Bužinsko skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pratęstą trims mėnesiams D. Š. suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 12 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.