- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-137-627/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 01-2-00004-24
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. liepos 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant jos termino, jis sulaikytas 2023 m. sausio 20 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 22 d. nutartimi palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 21 dienos terminas, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 20 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą iki 2025 m. liepos 20 d.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 20 d. iki 2025 m. liepos 20 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo D. P. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam D. P. užstatą ar kitas, tarpusavyje suderintas kardomąsias priemones.
4.1. Gynėjo vertinimu, skundžiama nutartis yra formali ir deklaratyvi. Teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje perrašė (nukopijavo) tuos pačius teiginius iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo pratęsiamas suėmimo terminas ir nevertino teismui naujai pateiktų duomenų. Taikant suėmimą ilgą laiką, kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, jog teismų motyvai dėl padarytų nusikaltimų sunkumo, dėl galimo slapstymosi, trukdymo procesui, naujų nusikaltimų darymo tikimybės negali pateisinti nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės, nes laikui bėgant šie pagrindai tampa vis mažiau svarbūs ir kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Razvozzhayev prieš Rusiją ir Ukrainą ir Udaltsov prieš Rusiją; Porowski prieš Lenkiją). Nurodo, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės dėl itin sunkios D. P. sveikatos būklės.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo termino pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išskirtinis dėmesys skiriamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Nors pirmiausia būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt. Nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai išvadą, jog kaltinamasis gali vengti baudžiamojo proceso, patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Gynėjo vertinimu, žemesniojo teismo išvados, kad D. P. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti ir slėptis, yra nepagrįstos. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai yra tarptautinio pobūdžio, nepagrindžia fakto, jog jis gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais.
4.3. Nurodo, kad D. P. niekada nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik sulaikymo Prancūzijos Respublikoje metu, į užsienį išvyko ne siekdamas pasislėpti, o dėl to, kad kelerius metus su šeima gyveno Prancūzijos Respublikoje, jo vaikai ten lankė ugdymo įstaigą. Nurodo, kad D. P. net ir būdamas Prancūzijos Respublikoje nuotoliniu būdu vykdė darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje, nuolat į ją atvykdavo. Pažymi, kad D. P. Lietuvos Respublikoje turi oficialią darbo vietą, deklaruotą gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, šiuo metu čia gyvena jo šeima, vaikai lanko vietines ugdymo įstaigas. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams buvo žinoma D. P. gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys, tačiau nebuvo bandoma siųsti šaukimus, iš karto paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis.
4.4. Pažymi, kad asmens polinkis pasislėpti nuo baudžiamojo proceso turi būti pagrįstas realiais duomenimis, tačiau teismas nenurodė absoliučiai jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. P. turėtų būtent nusikalstamų ryšių užsienyje, kurie sudarytų jam galimybę bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso. D. P. nepripažįsta savo kaltės ir siekia įrodyti, jog yra kaltinamas nepagrįstai, tą gali padaryti tik betarpiškai dalyvaudamas baudžiamajame procese. Nurodo, kad esant laisvam asmenų judėjimui Europos Sąjungoje, geram ir pigiam susisiekimui, kaltinamasis gali bet kada grįžti į Lietuvos Respubliką, o jam neatvykus, gali būti išduotas Europos arešto orderis. Gynėjas nesutinka su žemesniojo teismo išvadomis, kad D. P. disponuoja nekilnojamuoju turtu Rusijos Federacinėje Respublikoje ir šioje valstybėje išduota banko kortele, nurodo, kad kaltinamasis įsigytą turtą yra pardavęs. Pažymi, kad D. P. kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, sutuoktinei yra reikalinga pagalba. Gynėjo teigimu, D. P. suėmimas sukelia neigiamas pasekmes jo vaikams, kurios ateityje gali turėti įtakos jų asmenybių vystymuisi.
4.5. Gynėjo vertinimu, žemesniojo teismo išvados, kad D. P. galimai turėtos lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, tapo jo pragyvenimu šaltiniu, yra grindžiamos prielaidomis. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog D. P. yra kaltinamas veikęs nusikalstamame susivienijime su kitais asmenimis, nereiškia, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Pažymi, kad byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, todėl nenustatyta, ar inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti. Gynėjo manymu, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. P. galimai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Nurodo, kad kaltinamasis dirba ir gauna teisėtą darbo užmokestį, o jo dydis negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nurodo, kad paleidimo į laisvę atveju D. P. bus įdarbintas UAB „D.“ pardavimo vadybininku, kur jam būtų mokamas 780 Eur dydžio atlyginimas. Pažymi, kad vertinant asmens polinkį nusikalsti, turi būti atsižvelgiama į jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus, jų skaičių, pobūdį. Nurodo, kad D. P. yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teistumas yra išnykęs.
4.6. Pažymi, kad asmens nuteisimas, kaip faktas, neišnyksta atlikus paskirtą bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo klausimą vertinti šią aplinkybę. Nurodo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog D. P. rengtųsi daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi, kuria palikta galioti ankstesnė teismo nutartis dėl suėmimo skyrimo, nebuvo nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, taip pat ir vėlesnėje teismo nutartyje, kuria suėmimo taikymo terminas buvo pratęstas. Gynėjo teigimu, žemesnysis teismas nenurodė jokių naujų duomenų, pagrindžiančių nusikalstamų veikų darymo grėsmę, kurie nebuvo vertinami anksčiau. Nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems J. S., E. J., M. Š., V. R. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nei D. P., nors visi kaltinami bendrai padarę tuos pačius nusikaltimus ir yra teisti.
4.7. Pažymi, kad teismas, akcentuodamas D. P. inkriminuotų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, ignoravo faktą, jog būtent suėmimo taikymo metu D. P. sveikatos būklė ženkliai pablogėjo ir dėl kritinės ligos jo gyvybei šiuo metu gresia realus pavojus. Į bylos medžiagą pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys dabartinius D. P. sveikatos sunkius sutrikimus, kurie kilo jo kalinimo metu – 2024 m. spalio 27 d., ir būtinybę gauti nuolatinę kokybišką medicininę pagalbą. Iki to laiko Vilniaus kalėjimo administracijai D. P. ir jo gynėjas ne kartą teikė prašymus suteikti jam medicininę pagalbą ir užtikrinti jo sveikatos sąlygas atitinkančią gyvenamąją aplinką, kurie netenkinti ir medicininiai duomenys leidžia manyti, jog būtent tai sąlygojo kritinę sveikatos būklę – pakartotinį miokardo infarktą. Po kalinimo vietoje 2024 m. spalio 27 d. patirto miokardo infarkto, D. P. 2025 m. sausio 15 d. buvo nustatytas tik 50 procentų dalyvumo lygis, iki tol ribotas dalyvumas jam nebuvo nustatytas, tai įrodo, kad D. P. būklė esmingai pablogėjo būtent jo kalinimo metu.
4.8. Nurodo, kad teismui buvo pateikta medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. 0022/25, kurioje konstatuota D. P. sveikatos būklė ir gydymo metodai. Tačiau teismas šią specialisto išvadą ignoravo. Nepaisant sunkios sveikatos būklės, D. P. yra laikomas griežčiausiomis izoliacijos sąlygomis jau ilgiau nei 2 metus. O tai kaltinamajam sukelia nepakeliamas kančias. Nurodo, kad suimtajam reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių (nei medicininės įrangos, nei kvalifikuoto personalo). Tai reiškia, kad D. P. toliau laikant įkalinimo įstaigoje jo sveikatos būklė tik blogės.
Žemesnės instancijos teismas
4.9. Nurodo, kad žemesnysis teismas nesvarstė galimybės D. P. taikyti kitas kardomąsias priemones ir nenurodė tokio sprendimo motyvų. D. P. ne kartą išreiškė ketinimą įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Visiškai analogiškomis veikomis kaltinamam V. R. yra nustatytas 100 000 Eur dydžio užstatas. Gynėjo manymu, tokio dydžio užstatas galėtų būti paskirtas ir D. P.. D. P. yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais su savo sutuoktine, augina mažamečius vaikus, paleidimo iš suėmimo atveju turi darbo vietą, t. y. turi stiprius socialinius ryšius, o jo išskirtinai sunki sveikatos būklė jau buvo aprašyta, todėl jo paleidimas iš suėmimo niekaip nepakenktų bylos nagrinėjimui. Mano, kad D. P. buvimas laisvėje nepakenktų bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad kartu su užstatu galėtų būti taikoma kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo motyvus, baudžiamosios bylos medžiagą, proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.
7. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamuosiuose aktuose išsamiai aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra: tarnybiniai pranešimai, kratų, atliktų Lietuvoje ir užsienio šalyse, protokolai, specialistų išvados (dėl narkotinių medžiagų, šaunamųjų ginklų, DNR), liudytojų ir nuteistųjų parodymai, apžiūrų protokolai, užsienio šalių bei Lietuvos teismų nuosprendžiai, užsienio valstybių pagal Europos tyrimo orderius bei tarptautinės teisinės pagalbos prašymus pateikta informacija, taip pat veikiant Jungtinės tyrimo grupėje (dėl susižinojimo koduoto ryšio platforma „Sky ecc“, dėl duomenų apie narkotinės medžiagos gabenimą, laikymą ir sulaikymą Latvijos ir Lenkijos Respublikose, dėl disponavimo suklastotais dokumentais, dėl kratų ir pan.) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą tolimesnio kardomosios priemonės taikymo kontekste, BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus daromos teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
8. Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (bėgs) slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingas išvadas.
10. Spręsdamas D. P. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą žemesnysis teismas įvertino ne tik kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą (ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jo veiklai, disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nusikaltimai vykdyti tarptautiniu mastu, kelių valstybių teritorijoje) bei jam gresiančias bausmes (laisvės atėmimo bausmės nuo 3 iki 10 metų, nuo 10 iki 15 metų ir nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos), tačiau atsižvelgė į procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą. Konstatuodamas, jog vis dar išlieka reali kaltinamojo D. P. slėpimosi nuo baudžiamojo proceso rizika teismas atsižvelgė į jo ekonominius ir socialinius ryšius užsienio šalyse, ankstesnius teistumus, įvertino šiuos duomenis kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste.
11. Priešingai, nei nurodoma skunde, yra nustatyti akivaizdūs D. P. ryšiai užsienyje, kai kurie iš jų yra nusikalstamo pobūdžio – bylos duomenimis, kaltinamasis ilgą laiką gyveno Prancūzijos Respublikoje, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos kelių valstybių teritorijose, į jas įtraukti ir užsienio valstybių piliečiai, su kuriais D. P., kaip ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, bendravo. Vis dar išlieka didelė rizika, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasinaudoti šiais ryšiais ir išvykti iš šalies, siekdamas pasislėpti ir taip išvengti baudžiamojo proceso bei gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl griežčiausia kardomoji priemonė taikoma pagrįstai. Skunde nurodoma, kad šiuo metu kaltinamojo šeima gyvena Lietuvos Respublikoje, čia jis turi nekilnojamojo turto, galimai bus įdarbintas UAB „D.“, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo mėginimo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir neeliminuoja galimybės toliau jo atžvilgiu taikyti suėmimą. Kaip pagrįstai nurodė žemesnysis teismas, D. P. nekilnojamam turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą konfiskavimą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jis galimai bus paimtas valstybės nuosavybėn, ką kaltinamasis neabejotinai žino, todėl tokio turto turėjimas nesulaikys kaltinamojo nuo bandymo pabėgti (pasislėpti) nuo teismo. Nuteistojo šeima šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje tik todėl, kad D. P. yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, iki tol jie ilgą laiką gyveno užsienyje, todėl kaltinamajam būnant laisvėje ir bėgant iš šalies, šeima išvyktų kartu su juo. Nuo pasislėpimo, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo D. P. nesulaikys ir galimas 780 Eur dydžio darbo užmokestis UAB „D.“, kadangi tai yra per mažas potencialus praradimas, lyginant jį su gresiančiomis sankcijomis.
12. Skunde pažymima, kad D. P. nemėgino pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, būdamas laisvėje elgsis tinkamai, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad kaltinamasis iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų, nevengė vykstančio baudžiamojo proceso, nepaneigia rizikos, kad tokie veiksmai gali būti atlikti ateityje, jei jo atžvilgiu nebus taikomi apribojimai ir negali savaime būti pagrindu švelninti šiuo metu taikomą kardomąją priemonę. Taikant suėmimą nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis praeityje jau mėgino pabėgti ar kitaip vengė proceso, pakanka konstatuoti realią tokio jo elgesio grėsmę, o turimų duomenų pagrindu vis dar išlieka didelė rizika, jog paleidus D. P. į laisvę jis apsunkins sklandžią proceso eigą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikomu suėmimu siekiama užkirsti kelią ne tik kaltinamojo D. P. galimam išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teismo ir proceso apsunkinimui, o to užtikrinti netaikant griežčiausių jo laisvės ribojimų, teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanoma.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. P. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. D. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priklauso sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, jis pakankamai ilgą laiką (nuo 2014 m. iki 2022 m.) galimai dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikė aktyviai – buvo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas. D. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu, todėl žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galimai tapo pagrindiniu kaltinamojo materialinės gerovės šaltiniu. Ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuriam jis galimai vadovavo, pagrindinė veikla buvo susijusi su labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabanda, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet ilgalaikiai, kruopščiai suplanuoti, gerai organizuoti. Kaltinamasis D. P. praeityje yra ne kartą teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas yra vertinamas kaip jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Duomenys apie daugkartinius teistumus neleidžia D. P. charakterizuoti teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Teismo manymą, jog D. P. būtina ir toliau taikyti suėmimą, sustiprina ir tai, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimu bei vadovavimu nusikalstamoms grupuotėms, gali būti įvykdomi ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje, todėl nagrinėjamu atveju siekiant eliminuoti pakartotinio nusikalstamų veikų darymo riziką būtina nuolatinė kaltinamojo laisvės kontrolė, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias.
15. BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už sunkiausio nusikaltimo, už kurį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas D. P., numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, D. P. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, D. P. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, taip pat nėra pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu išimtinai tik taikant suėmimą galima pašalinti galimybę kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjama baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga, yra labai didelės apimties. LITEKO duomenimis, joje, be kita ko, labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu yra kaltinami 18 asmenų. Šiuo metu byloje teisiamieji posėdžiai yra suplanuoti net iki 2025 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi prie baudžiamosios bylos Nr. 1-51-1053/2025 prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-145-497/2025, kurioje be kitų kaltinamųjų, D. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, tad kaltinimų apimtis D. P. padidėjo. Todėl nenustačius nepagrįsto bylos vilkinimo požymių (tokių požymių nenurodoma ir skunde aukštesniajam teismui) bei atsižvelgus į pirmiau išanalizuotas aplinkybes, kaltinamajam D. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas šiuo metu vis dar laikytina adekvačia priemone BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Nusikaltimų sunkumas gali lemti išvadą ir dėl kitų teisėtų suėmimo pagrindų egzistavimo, tokių kaip viešosios tvarkos apsauga ir teisingumo visuomenėje užtikrinimas.
16. Žemesniojo teismo sprendimo dėl kaltinamojo suėmimo termino pratęsimo nepaneigia ir skundo argumentai dėl kaltinamojo D. P. sveikatos būklės. Gynybos pateiktoje konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad D. P. serga juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, stuburo stenoze, suaugusiųjų stuburo osteochondroze, pirmine arterine hipertenzija, koronarine širdies liga, kitos krūtinės anginos formos, persirgtas miokardo infarktas (2020 m., 2024 m.), kairiojo skilvelio nepakankamumas, paroksizminis prieširdžių virpėjimas, mišri hiperlipidemija, PSIP (praeinantis smegenų išemijos priepuolis). Išvadoje nurodyta, kad D. P. širdies bei stuburo patologija progresuos, todėl būtina sudaryti sąlygas, kurias rekomenduoja gydytojai (gydomąją mankštą, ortopedines priemones, dietą, fizinį aktyvumą, siektiną kraujospūdį 120-129/70-79 mmHg). Jam nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis. Išvadoje nenurodoma, jog D. P. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikomas suimtas, jam būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas kardomosios priemonės taikymo metu. Baudžiamosios bylos medžiagoje, išskyrus kaltinamojo gynėjo subjektyvius teiginius, nėra duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu D. P., atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Žemesnysis teismas teisingai nurodė, jog šiuo metu negalima daryti išvados, kad medicinos specialisto išvadoje nurodoma kaltinamojo sveikatos būklė yra tiesiogiai susijusi su jo buvimu suėmime. Pažymėtina, kad D. P. sveikatos būklė neužkirto jo galimo dalyvavimo nusikalstamose veikose.
17. Skundo argumentai apie kitiems kaltinamiesiems taikomas švelnesnes kardomąsias priemones nesuteikia pagrindo kitaip vertinti suimtajam taikomos kardomosios priemonės pagrįstumą. Šios aplinkybės negali nulemti D. P. procesinės padėties. Pabrėžtina, kad teismas, skirdamas kardomąsias priemones kaltinamiems asmenims ir pratęsdamas jų terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, teismas nėra saistomas sprendimais dėl kitiems kaltinamiesiems taikomų kardomųjų priemonių pobūdžio, konkrečios kardomosios priemonės taikymas (jos termino tęsimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimo. Skundžiamoje nutartyje teismo išvada, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam D. P. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, yra motyvuota.
18. Skunde nurodoma, kad kardomosioms priemonėms keliamų tikslų būtų galima pasiekti kaltinamajam D. P. paskyrus užstatą ir kitas suderintas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad GNS nariai nusikalstamas veikas galimai tęsė ir tada, kai kroviniai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikyti teisėsaugos institucijų, o GNS nusikalstamos veikos buvo daromos pasinaudojant koduoto ryšio priemonėmis. GNS nariai, tarp jų ir pats D. P., disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir prabangos daiktais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad galimai GNS kaupė pinigų fondą, skirtą susivienijimo veiklai finansuoti, kuriam tvarkyti buvo paskirti konkretūs jo dalyviai, renkami įnašai, o sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui. Be to, atsižvelgus į galimai neteisėtai disponuotų, kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų itin didelį kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, aplinkybę, kad iš galimai nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos galėjo būti pagrindiniu kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, todėl net ir didelio užstato sumos praradimas galimai nesulaikytų kaltinamojo nuo bandymo pasislėpti. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė šiuo metu vis dar adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl nėra pagrindo švelninti D. P. taikomą kardomąją priemonę, kadangi būtent kaltinamojo fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, tuo pačiu ir bėgti (slėptis) nuo teismo.
19. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo D. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundą nėra, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam D. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.