- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-3788-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01062-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas (pirm.)
- Ieškovas
- Al Fakher International Co
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Atsakovas
- UAB "Fore Logistics"
- Advokatai
- Marius Inta, Julija Beldeninovienė
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Julijai Beldeninovienei, advokatui Mariui Intai, atsakovo atstovei advokatei Renatai Janužytei - Mulevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo AL Fakher International CO ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fore Logistics“, trečiajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo (duomenys neskelbtini) įmonės AL Fakher International CO ieškinys atsakovui UAB „Fore Logistics“, trečiajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. liepos 22 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytos prekės, būtent 24 998 vnt. vandens pypkių tabako (tabakas kaljanui) yra pagamintos pažeidžiant ieškovo AL Fakher International CO išimtines teises į Europos sąjungos prekių ženklą Nr. (duomenys neskelbtini); konfiskuoti ir atsakovo UAB „Fore Logistics“ lėšomis sunaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. liepos 22 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytas prekes, būtent 24 998 vnt. vandens pypkių tabako; įpareigoti atsakovą padengti visas išlaidas, susijusias su prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugomą vietą; priteisti ieškovui iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Fore Logistics“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, atsikirto, kad jis nėra nei prekių siuntėjas, nei gavėjas pagal tranzito ar eksporto deklaracijas, ar prekių savininkas ar gamintojas. Atsakovui nepriklauso prekių nuosavybės teisė, jis neturi teisės priimti sprendimo dėl prekių sunaikinimo ar nesunaikinimo, jam nėra žinoma prekių kilmė, jų pagaminimo ir ženklinimo kokiais nors prekių ženklais aplinkybės. Atsakovui taip pat nėra žinoma, ar prekių gamintojas ir (ar) savininkas turėjo teisę prekes ženklinti prekių ženklu, ir (ar) prekės, prekių gamintojo ir (ar) savininko nuomone, yra paženklintos būtent prekių ženklu. Atsakovas atliko tik techninę – organizacinę krovinio ekspeditoriaus funkciją ir neturi nei aukščiau nurodytos informacijos, nei suinteresuotumo šios civilinės bylos rezultatu. Dėl šios priežasties, atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškinys jam yra pareikštas nepagrįstai.
3. Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Trečiojo asmens nuomone ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi sulaikytos prekės yra pažymėtos žymeniu, kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo ieškovo prekių ženklo, sulaikytos prekės yra klastotės, neteisėtai pažymėtos ieškovo prekių ženklu. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo išimtines teises į prekių ženklą ir jos turi būti konfiskuotos bei sunaikintos atsakovo lėšomis, taip pat atsakovas turi padengti visas išlaidas, susijusias su prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugomą vietą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Ieškovas (duomenys neskelbtini) registruota įmonė AL Fakher International CO yra Europos sąjungos prekių ženklo „AL FAKHER“, fig. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paraiškos padavimo data 2006-09-12, registracijos data 2007-06-26, registracija galioja iki 2026-09-12, registruotas 16, 34, 43 klasių prekėms ir paslaugoms) savininkas. Ieškovas, remiantis 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003, 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio nustatyta tvarka yra pateikę Europos Sąjungos prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones, kai bus įtariama, kad deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui ar reeksportui prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, t. y. ieškovo teises į prekių ženklus (b. l. 8, Ieškinio priedas Nr. 1).
6. 2020 m. liepos 23 d. ieškovo atstovas gavo Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimą apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą/neišleidimą, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste pagal 2020 m. liepos 22 d. sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikyta 24 998 vnt. vandens pypkių tabako (tabakas kaljanui), kurios pažymėtos ieškovo prekių ženklo „AL FAKHER“ žymenimis, kurie laikytini pagaminti pažeidžiant ieškovo teises. Prekių deklarantas yra UAB „Fore Logistics“. Prekių siuntėjas yra (duomenys neskelbtini) įmonė INT Trading FZE, gavėjas pagal tranzito deklaraciją – (duomenys neskelbtini) įmonė Orient Eagle D.F, pagal eksporto deklaraciją – (duomenys neskelbtini) įmonė ERKON NN Ltd. (Ieškinio priedai Nr. 2, 3).
7. Ieškovas Klaipėdos teritorinei muitinei patvirtino savo teisių pažeidimą, nurodė, jog atlikus tyrimą nustatė, jog prekės yra padirbtos ir paprašė pratęsti sulaikymą iki kreipimosi į teismą. Klaipėdos teritorinė muitinė pratęsė prekių sulaikymą iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (Ieškinio priedai Nr. 4-6).
8. Ieškovas yra ES prekių ženklo savininkas, todėl jo teisių, susijusių su ES prekių ženklu, gynybai pirmiausia taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, kurio 129 straipsnio 1 dalis ES prekių ženklų teismus įpareigoja taikyti šio reglamento nuostatas. Pagal Reglamento 129 straipsnio 2 dalį visiems su prekių ženklu susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, susijęs ES prekių ženklų teismas taiko taikytiną nacionalinę teisę.
9. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalį prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jų sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ir paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę. Reglamento 9 straipsnio 3 dalis numato ES prekių ženklo savininko teisę uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes, siūlyti jas, išleisti į rinką, tuo tikslu sandėliuoti, importuoti ar eksportuoti, naudoti žymenį komercinėje veikloje. Reglamentas tiesiogiai nenumato pasekmių atitinkamoms prekėms, jeigu jos pažymėtos žymenimis prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu būdu ir nenurodo tokių prekių teisinio likimo. Todėl byloje taikomos ir nacionalinio Prekių ženklų įstatymo nuostatos.
10. Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) prekės ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.
11. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti: 1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį; 5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; 6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų.
12. Remiantis PŽĮ 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis prekių ženklų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (PŽĮ 74 straipsnio 2 dalis).
13. Ieškovo Fakher International CO, figūrinis prekių ženklas „AL FAKHER“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atrodo taip:
14. Sulaikytos prekės atrodo taip:
15. Kaip ne kartą pažymėta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).
16. Taigi tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti. Klaidinant visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžiama ir prekių ženklo investicinė funkcija, nes atsakovas, įveždamas į Europos Sąjungos rinką neaiškios kilmės prekes, pažymėtas klaidinamai panašiais žymenimis į ieškovo registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą „AL FAKHER“, fig. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro kliūtis ieškovui išsaugoti prekių ženklo reputaciją, klaidina vartotojus dėl prekių kilmės šaltinio.
17. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinėje muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žymeniu „AL Fakher“ bei supakuotos į vaizdiniu žymeniu pažymėtą pakuotę, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovo registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą „AL FAKHER“, fig. reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises į registruotus prekių ženklus, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Todėl teismui nekyla abejonių, kad ieškovas turi teisę pasinaudoti PŽĮ 14 straipsnyje numatyta teise prieš atsakovą.
19. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio akcentuoja aplinkybę, jog atsakovas atliko tik techninę – organizacinę krovinio ekspeditoriaus funkciją ir neturi nei aukščiau nurodytos informacijos, nei suinteresuotumo šios civilinės bylos rezultatu. Dėl šios priežasties, atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškinys jam yra pareikštas nepagrįstai.
20. Nors atsakovas tvirtina, jog muitinėje sulaikytos prekės nepriklauso atsakovui, teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi visiškai jokios teisinės reikšmės, kadangi ieškovas, prašydamas konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti prekes, kurios pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises, remiasi ne tik Reglamentu Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, bet ir Reglamentu Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, o taip pat Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu.
21. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 25 straipsnis nustato, jog sunaikinimui skirtų prekių negalima išleisti į laisvą apyvartą.
22. Remiantis PŽĮ 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis prekių ženklų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (PŽĮ 74 straipsnio 2 dalis).
23. Taigi, nepriklausomai nuo to kokiu būdu atsakovas disponuoja sulaikytomis prekėmis, teismui nustačius, jog jos buvo pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, t. y. tokios prekės turi būti sunaikinamos, o sunaikinimui skirtų prekių negalint išleisti į laisvą apyvartą, ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas.
24. Teismo vertinimu, atsakovas kaip deklarantas yra atsakingas už muitines procedūros reikalavimų įvykdymą, taip pat už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įvykdytus įvežus draudžiamas įvežti prekes, dėl to yra tinkamas atsakovas byloje (CPK 41-45 straipsniai). Tai, kad atsakovas yra tinkamas atsakovas šioje byloje patvirtina ir ta aplinkybė, kad būtent atsakovas, o ne kitas asmuo pateikė prieštaravimus dėl prekių sunaikinimo supaprastinta tvarka (b. l. 39). Tai numatyta ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 23 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, pagal kurias būtent sulaikytų prekių deklarantas arba prekių turėtojas priima sprendimą sutikti ar nesutikti su sulaikytų prekių sunaikinimu. Taigi, pagal minėto Reglamento nuostatas deklarantui tenka atsakomybė už sulaikytų prekių, pažeidžiančių intelektines nuosavybės teises, įvežimą į Europos Sąjungos teritoriją.
25. Nepaisant to, jog atsakovo atstovės teigimu, atsakovas nesantis prekių savininku neturi teisės priimti sprendimo dėl sutikimo/nesutikimo su sulaikytų prekių sunaikinimu, o su nurodytais siuntėju ir gavėju iki teismo posėdžio atsakovui nepavyko susisiekti, teismo įsitikinimu tokios aplinkybės nepašalina atsakovo kaip deklaranto atsakomybės, kadangi toks teisės aktų aiškinimas sudarytų prielaidas asmenims nors ir nesantiems prekių gavėju ar siuntėju, pažeidžiantiems teisės aktų reikalavimus, išvengti teisinės atsakomybės (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas turi teisę patirtų nuostolių atlyginimo reikalauti iš kitų atsakovo nurodytų asmenų. Kad tokios kategorijos bylose deklarantas yra tinkamas atsakovas, ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1060/2003, 3K-1069/2003, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose bylose konstatavo, kad, nustačius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą (neteisėtų veiksmų faktą), atsakovo, šiuo atveju prekių deklaranto, kaltės klausimas yra nesvarbus. Svarbu yra visiškai pašalinti teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Fore Logistics“ atliko teisės aktų draudžiamus veiksmus, t. y. deklaravo prekes, pažeidžiančias ieškovo intelektinės nuosavybės teises, todėl jis yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.
27. Apibendrinant kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, PŽĮ nuostatomis, ieškovo reikalavimai tenkinami, pripažįstant pažeistas ieškovo teises, sulaikytos prekės konfiskuotinos ir sunaikintinos atsakovo lėšomis, įpareigojant atsakovą padengti visas išlaidas, susijusias su prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugomą vietą, nenustatant jokios iš anksto nurodomos lėšų sumos.
28. PŽĮ 76 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai) prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Kadangi šiuo atveju ieškovas tokio prašymo nėra pateikę, teismas šio klausimo nesprendžia.
29. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, kad patyrė 6.092,70 Eur bylinėjimosi išlaidų – 5.835,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 107,70 Eur vertimo išlaidų, 150,00 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti (b. l. 88-90).
32. Rekomendacijose nustatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas konkrečiai už ieškinį rekomenduojamas maksimalus dydis - 2,5 koeficientas (Rekomendacijos 8.2 punktas ), 0,4 koeficientas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas ir 0,1 koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžio valandą (Rekomendacijų 8.16, 8.19 punktai) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Taigi atsižvelgiant į tai, kad užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1.381,00 Eur, 2020 m. spalio 14 d. parengiamasis teismo posėdis truko 33 min., 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdis truko 34 min. (140,00 Eur), už prašymo pateikimą - 552,40 Eur, už ieškinio parengimą – 3,452,50 Eur, maksimali suma už ieškovui advokato suteiktas teisines paslaugas teisme sudarytų 4.144,90 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, kuriais remiantis nustatomas užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis, sprendžia, jog yra pagrindas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovui sumažinti iki 4.144,90 Eur. Viso ieškovui iš atsakovo priteisti 4.402,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (150,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 4.144,90 Eur atstovavimo išlaidų ir 107,70 Eur vertimo išlaidas).
33. Vilniaus apygardos teisme patirta 0,69 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus apygardos teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 5,00 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23))
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
34. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9, 129 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14, 74 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. liepos 22 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytos prekės, būtent 24 998 vnt. vandens pypkių tabako yra pagamintos pažeidžiant ieškovo AL Fakher International CO išimtines teises į Europos sąjungos prekių ženklą Nr. (duomenys neskelbtini); konfiskuoti ir atsakovo UAB „Fore Logistics“ lėšomis sunaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. liepos 22 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytas prekes, būtent 24 998 vnt. vandens pypkių tabako; įpareigoti atsakovą padengti visas išlaidas, susijusias su prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugomą vietą.
Priteisti ieškovui AL Fakher International CO iš atsakovo UAB „Fore Logistics“ 4.402,60 Eur Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai du eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.