- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-628/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- „Schaeffler KG“
- Atsakovas
- UAB „Akmuva“
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė, „HorizoNet LLC“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1214-28/2008 pagal ieškovo „Schaeffler KG“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akmuva“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys Kauno teritorinė muitinė, „HorizoNet LLC“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė: pripažinti, kad Kauno teritorinėje muitinėje 2006 m. gruodžio 21 d. pagal protokolą Nr. 6650 sulaikytos prekės, būtent automobilių rutuliniai guoliai su prekės ženklu „FAG“, yra pagaminti pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti Kauno teritorinėje muitinėje 2006 m. gruodžio 21 d. pagal protokolą Nr. 6650 sulaikytas prekes, būtent automobilių rutulinius guolius su prekės ženklu „FAG“ ir įpareigoti atsakovą padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo bei sunaikinimo vietą susijusias išlaidas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra prekių ženklo „FAG“, registruoto Lietuvoje, savininkas. 2006 m. gruodžio 22 d. ieškovo atstovas gavo Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos pranešimą intelektinės nuosavybės teisės subjektui apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą, kuriame nurodyta, kad Kauno teritorinės muitinės Alytaus krovinių postas sulaikė 8 448 vienetus automobilių rutulinių guolių, pažymėtų prekės ženklu „FAG“, kurie laikytini pagaminti pažeidžiant ieškovo teises. Šių prekių gavėju ir deklarantu nurodytas atsakovas UAB „Akmuva“. Ieškovas per nustatytą terminą Muitinės departamentui pateikė prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones. Sulaikyti automobilių guoliai yra pagaminti ne ieškovo ir be ieškovo sutikimo, prekės yra tapačios ir pažymėtos tapačiu ženklu, todėl jos pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektines nuosavybės teises, o būtent ieškovo išimtinę teisę į prekių ženklą „FAG“. Pagal norminių aktų reikalavimus, ieškovas turi teisę reikalauti sunaikinti jo teises pažeidžiančias prekes.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino, kad Kauno teritorinėje muitinėje 2006 m. gruodžio 21 d. pagal protokolą Nr. 6650 sulaikytos prekės, būtent automobilių rutuliniai guoliai su prekės ženklu „FAG“, yra pagaminti pažeidžiant ieškovo „Schaeffler KG“ intelektinės nuosavybės teises, nusprendė konfiskuoti ir atsakovo UAB „Akmuva“ lėšomis sunaikinti Kauno teritorinėje muitinėje 2006 m. gruodžio 21 d. pagal protokolą Nr. 6650 sulaikytas prekes, būtent automobilių rutulinius guolius su prekės ženklu „FAG“ ir įpareigoti atsakovą UAB „Akmuva“ padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo bei sunaikinimo vietą susijusias išlaidas, priteisė iš atsakovo UAB „Akmuva“ 8 365,87 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui „Schaeffler KG“. Nurodė, kad ieškovas yra prekių ženklo „FAG“, registruoto Lietuvoje (reg. Nr. 10146), savininkas. Prekių ženklas įregistruotas 4, 6, 7, 9, 12 klasių prekėms žymėti, tarp jų ir įvairiems guoliams žymėti. 2006 m. gruodžio 21 d. Kauno teritorinėje muitinėje sulaikyti automobilių rutuliniai guoliai ir jų pakuotės, pažymėti ženklu „FAG“, yra pagaminti ne ieškovo ir be ieškovo sutikimo. Sulaikytosios prekės pažymėtos iš esmės tapačiu ženklu kaip ir ieškovo ženklas „FAG“, šiuo ženklu žymimos prekės taip pat yra tapačios, tai vertintina kaip reali galimybė suklaidinti vartotoją dėl prekių gamintojo, kokybės ir kitų savybių. Šios aplinkybės nebuvo ginčijamos bylos nagrinėjimo metu, jos leidžia daryti išvadą, kad sulaikyti automobilių guoliai yra pagaminti pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, o būtent ieškovo išimtinę teisę į prekių ženklą „FAG“. Teismas nurodė, kad pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 „Dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises“ 16 straipsnį, nustačius, kad sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tokių prekių negalima įvežti į Bendrijos muitų teritoriją, išleisti į laisvą apyvartą, išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, eksportuoti, reeksportuoti ar taikyti kitas muitinės procedūras, todėl tokios prekės pagal Reglamento 17 straipsnį, Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnį, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių subjekto (šiuo atveju ieškovo) prašymus, gali būti konfiskuojamos ir sunaikinamos. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę reikalauti sunaikinti prekes, pažeidžiančias jo teises. Pagal Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas sprendimą taikyti konkrečią intelektinės nuosavybės subjekto teisių pažeidimo pašalinimo priemonę dėl muitinės neišleistų arba sulaikytų prekių, yra saistomas intelektinės nuosavybės teisės subjekto prašymų ir turi į juos atsižvelgti. Ieškovas prašė taikyti Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nurodytas priemones, t. y. konfiskuoti muitinėje sulaikytas prekes bei jas sunaikinti atsakovo lėšomis. Atsakovas, kaip muitinės procedūros vykdytojas, pagal Muitinės kodekso 2 straipsnio 32 punktą, yra atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą, taip pat už teisės aktų pažeidimus, įvykdytus įvežus draudžiamas įvežti prekes. Kadangi atsakovas yra ne tik sulaikytų prekių gavėjas, bet ir deklarantas, tai jis yra atsakingas už nurodyto pažeidimo padarymą. Sulaikytos prekės konfiskuotinos ir sunaikintinos atsakovo lėšomis (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl jo kaltės nebuvimo, nurodė, kad prekių konfiskavimas ir sunaikinimas – tai apsauginiai teisių gynimo būdai, kurių paskirtis yra visiškai pašalinti teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Esant neteisėtų veiksmų faktui, atsakovo kaltės forma yra nesvarbi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Akmuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Akmuva“ yra Kauno teritorinėje muitinėje 2006 m. gruodžio 21 d. pagal protokolą Nr. 6650 sulaikytų prekių (automobilių rutulinių guolių su prekės ženklu „FAG“) gavėjas. Teismas šios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais bei teisės normomis, nesiaiškino, kas iš tikrųjų yra šių prekių gavėjas ir savininkas. UAB „Akmuva“ niekada nebuvo nei šių prekių gavėjas, nei jų savininkas, todėl bendrovė nepagrįstai patraukta atsakovu byloje. UAB „Akmuva“ gavėjas yra tiek, kad prekės yra gautos ir įformintos saugoti UAB „Akmuva“ sandėlyje, kaip numato teisės aktai, reglamentuojantys prekių deklaravimo tvarką ir taisykles. Bendrovė veikė tik kaip deklarantas, todėl negali būti laikoma asmeniu, susijusiu su sulaikytomis prekėmis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 paskirtis yra ta, kad su suklastotomis prekėmis susiję asmenys negautų iš tokių prekių jokios ekonominės naudos, tuo tarpu atsakovas yra tik deklarantas (muitinės sandėliavimo procedūros vykdytojas), atliekantis įforminimo procedūrą, ir jokios naudos iš suklastotų prekių negauna. Tokią naudą gauna tik suklastotų prekių savininkas arba gavėjas. Atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų jam negali kilti atsakomybė. Iš prekių įsigijimo dokumento – sąskaitos faktūros Nr. 06WKM0510018, tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščio CMR Nr. 6LA 0271804, tranzito deklaracijos MRN 06LTLU0900003896031 matyti, kad prekių savininkas yra trečiasis asmuo „HorizoNet LLC“, prekių siuntėjas ZHEJIANG ZEC IM.EX.CO., o UAB „Akmuva“ tik priėmė prekes saugoti muitinės sandėlyje. Atsakovu šioje byloje turėjo būti patrauktas trečiasis asmuo. UAB „Akmuva“ kaip prekių deklarantas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Guoliai nėra draudžiama įvežti prekė. Teisės aktai neįpareigoja, pildant bendrąjį administracinį dokumentą prekėms, aiškintis, ar įvežama ir deklaruojama prekė nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų.
2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Muitinės kodekso nuostatomis, nes 2004 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. IX-2184 jis buvo panaikintas ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. neteko galios.
3. Muitinės įstatymo 30 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atstovauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei jo interesais, turi teisę tik muitinės tarpininkai, todėl šiuo atveju prekės kitaip ir negalėjo būti deklaruojamos. Šiuo atveju UAB „Akmuva“ veikė kaip tarpininkas, įgyvendinantis jam įstatymo nustatytas teises.
4. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 8 365,87 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas šių išlaidų nedetalizavo, nepasisakė dėl jų dydžio ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neginčija teismo išvados, jog sulaikyti automobilių guoliai yra pagaminti pažeidžiant ieškovo intelektines teises, tai yra jo išimtinę teisę į prekių ženklą „FAG“, tačiau jis nesutinka su ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu – sulaikytų prekių sunaikinimu. Atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kad jis nėra tinkamas atsakovas. Teismo sprendime yra paaiškinta, kad pagal bendrąjį administracinį dokumentą prekes minėtoms procedūroms įforminti pateikė deklaranto UAB „Akmuva“ atstovė, nurodytas prekių gavėjas ir deklarantas – UAB „Akmuva“. Apelianto teiginių, kad atsakovas kaip deklarantas negali būti laikomas asmeniu, susijusiu su sulaikytomis prekėmis, nepagrindžia jo nurodyto Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 preambulė ir Reglamento 17 straipsnis, nes ši nuostata yra taikoma priimant sprendimą dėl pažeistų intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdų, o ne dėl subjekto, atsakingo už tokį pažeidimą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde pripažino, kad yra sulaikytų prekių saugotojas, įforminęs sulaikytų prekių sandėliavimo procedūrą. UAB „Akmuva“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi būtent ši bendrovė pateikė neteisėtai pažymėtas prekės ženklu „FAG“ prekes, tuo tarpu nei siuntėjas, nei galutinis gavėjas jokių veiksmų Lietuvos Respublikos teritorijoje neatliko. Būtent atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje atliko veiksmus, kuriuos atlikti draudžia Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis. Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką atsakomybė yra taikoma prekių deklarantui arba muitinio sandėliavimo subjektui. Esant neteisėtų veiksmų faktui, atsakovo kaltės formos klausimas yra nesvarbus. Muitinės tarpininkas turėjo teisę ir galimybę apžiūrėti pateiktą deklaruoti ir saugoti krovinį bei įsitikinti, kad nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Tai, kad teismas vadovavosi negaliojančiu Muitinės kodeksu, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, nes atsakovui yra taikomi ir kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, kurie numato jo atsakomybę. Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. Byloje yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys šias išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalis ir 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 34 punkte numatyta, kad deklarantas, pateikęs muitinės įstaigai pasirašytą deklaraciją, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą. Bendrajame administraciniame dokumente Nr. 6KR66700023 deklarantu yra nurodyta UAB „Akmuva“, todėl ji atsakovo už dokumentų tikrumą ir prievolių įvykdymą. Pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, ieškovas turi teisę uždrausti muitinės sandėlio savininkui išleisti ir sandėliuoti prekes, kurios pagamintos pažeidžiant prekių ženklo savininko teises. Apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai nurodė dėl Muitinės kodekso negaliojimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, kad jis nėra Kauno teritorinėje muitinėje sulaikytų prekių (automobilių rutulinių guolių, pažymėtų prekės ženklu „FAG“) savininkas, gavėjas ar siuntėjas, o tik deklarantas (muitinės sandėliavimo procedūros vykdytojas), todėl turėjo įtakos ir negalėjo pažeisti ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teisių ir teisėtų interesų. Todėl, kaip teigia apeliantas, atsakomybė turėjo būti taikoma trečiajam asmeniui „HorizoNet LLC“, kuris šioje byloje turėjo būti atsakovas.
Ieškovas yra prekių ženklo „FAG“, įregistruoto Lietuvoje (reg. Nr. 10146), savininkas. Ieškovas, kaip įregistruoto prekių ženklo savininkas, turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti jo prekių ženklą (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad Kauno muitinėje sulaikytos prekės (8 448 vnt. automobilių rutulinių guolių) pažymėtos „FAG“ prekių ženklu, kuris yra tapatus ieškovo įregistruotam ženklui „FAG“ žymėti tapačioms prekėms. Šių aplinkybių atsakovas neginčija. Asmenys, be prekių ženklo savininko sutikimo naudojantys tapačius įregistruotam prekių ženklui tapačioms ar panašioms prekėms žymėti žymenis, pažeidžia savininko intelektinės nuosavybės teises (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal 2003 m. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383 2003 m. ,,Dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imtasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises“ 16 straipsnį, nustačius, kad sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tokių prekių negalima įvežti į Bendrijos muitų teritoriją, išleisti į laisvą apyvartą, eksportuoti, laikyti laisvoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, taikyti joms sąlyginio neapmokestinimo procedūras. Minėta, kad ginčo, jog sulaikytos prekės yra pažymėtos ieškovo įregistruotu prekių ženklu „FAG“ be ieškovo sutikimo, tarp šalių nėra. Ieškovas, prekių ženklo „FAG“ savininkas, prašo sulaikytas prekes sunaikinti. Pagal minėto Reglamento 17 straipsnį, Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, PŽĮ 50⁴ straipsnį, prekių ženklo savininkas gali reikalauti tokias prekes sunaikinti.
Atsakovas yra sulaikytų prekių – 8 448 vnt. automobilių rutulinių guolių, pažymėtų „FAG“ prekės ženklu, deklarantas. Jis pagal bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 6KR66700023 2006 m. liepos 19 d. deklaravo minėtų prekių muitinio sandėliavimo procedūrą. Atliekant muitinio sandėliavimo procedūrą buvo aptikta, kad atsakovo deklaruotos prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, todėl muitinė ėmėsi atitinkamų priemonių neišleisti tokių prekių į rinką. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas muitinės sulaikytas prekes sunaikintų. Tokią teisę jam suteikia PŽĮ 50⁴ straipsnis.
Kad tokios kategorijos bylose deklarantas yra tinkamas atsakovas, ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-1060/2003, 3K-1069/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose bylose konstatavo, kad, nustačius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą (neteisėtų veiksmų faktą), atsakovo, šiuo atveju prekių deklaranto, kaltės klausimas yra nesvarbus. Svarbu yra visiškai pašalinti teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Atsakovas UAB ,,Akmuva“ atliko teisės aktų draudžiamus veiksmus, t. y. deklaravo prekes, pažeidžiančias ieškovo intelektinės nuosavybės teises, todėl jis yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.
Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jam negali būti taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 nuostatos, nes jis, būdamas tik prekių deklarantu, iš suklastotų prekių negauna jokios naudos, naudą gauna tas, kas įveža prekes, arba prekių gavėjas.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 reikalavimai yra taikomi ne tik tiems, kurie įveža ar išveža iš Bendrijos muitų teritorijos suklastotas prekes, jas eksportuoja, reeksportuoja, bet ir tiems, kurie taiko ir kitas muitinės procedūras. Apeliantas atliko neteisėtą veiksmą – deklaravo prekes, pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, muitinio sandėliavimo procedūrai. Pagal 2006 m. balandžio 1 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje ir muitinės tarpininko paslaugų sutartis, sudarytas apelianto su JAV firma „HorizoNet LLC“, kuri yra suklastotų prekių gavėjas, apeliantas prisiėmė įsipareigojimus saugoti firmos „HorizoNET LLC“ prekes ir atlikti muitinės tarpininko pareigas. Pagal muitinės tarpininko paslaugų tiekimo sutartį atsakovas atstovavo firmai „HorizoNET LLC“ ir turėjo visas deklaranto teises ir pareigas. Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 34 punktą, deklarantas, pateikęs muitinės įstaigai deklaraciją, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą.
Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo pažeistas teises, gali uždrausti siūlyti jo prekių ženklu ar panašiu ženklu pažymėtas prekes, uždrausti išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti. Taigi ieškovas, prekių ženklo „FAG“ savininkas, turi teisę atsakovui uždrausti išleisti į rinką prekes arba tuo tikslu sandėliuoti prekes, kurios yra pagamintos pažeidžiant jo, kaip prekių ženklo savininko, teises. Kad prekės nebūtų išleistos į rinką ir taip visiškai būtų pašalinti teisę pažeidžiantys veiksmai, prekių ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad pažeidėjas savo lėšomis sunaikintų prekes (PŽĮ 50⁴ straipsnis). Pažeidėjas yra atsakovas, nes jis muitinio sandėliavimo procedūrai deklaravo prekes, pagamintas pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises.
Tarybos reglamento (EB) 1383/2003 17 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas galima sunaikinti prekes, pripažintas pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, bei taikyti tokioms prekėms kitas priemones, kad su prekėmis susiję asmenys negautų ekonominės naudos. Tačiau taikant pažeidėjams sankcijas, pagal Tarybos reglamento (EB) 1383/2003 nuostatas, nėra svarbu nustatyti, ar pažeidėjas galėjo gauti ekonominę naudą. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad jam, kaip prekių deklarantui, negaunančiam jokios ekonominės naudos, negali būti taikomos poveikio priemonės, šiuo atveju savo lėšomis sunaikinti prekes.
Ieškovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme prašo iš atsakovo priteisti 4 143,36 Lt; 2 071,68 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir 2 071,68 Lt už pasiruošimą apeliacinio skundo nagrinėjimui ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad už ieškinio paruošimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo priteista pakankamai didelė suma – 7 105 Lt (iš priteistos 8 365,87 atėmus 1 260,27 Lt vertimo ir dokumento išlaidas), bei į tą aplinkybę, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės išdėstyti tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti ieškinio pareiškime bei bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas bei pasiruošimas bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nebuvo itin sudėtingi ir užimantys daug laiko, todėl mažina prašomą priteisti 4 143,36 Lt sumą ir priteisia ieškovui už advokato pagalbą 1 000 Lt. Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 13,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Akmuva“ ieškovo „Schaeffler KG“ naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbai apmokėti ir 13,60 Lt (trylika litų 60 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.