Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)dėl vykusio darbo konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pripažinti visus atliktus veiksmus vykdant atranką (duomenys neskelbtini) patarėjo M. J. veiksmus neteisėtais vykdant darbo atranką į lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms užimti t. y. 2022 m. liepos 19 d. paskelbtą darbo skelbimą minėtoms pareigoms užimti, 16 kandidatų t. y. 12-os atrinktų kandidatų pareiškinius dokumentus minėtoms pareigoms užimti, 4-ių atmestų kandidatų pareiškinius dokumentus pareigoms užimti, 12-os tinkamų kandidatų vertinimo kriterijus, 4-ių atmestų kandidatų vertinimo kriterijus, 12-os atrinktų kandidatų vykusius darbo pokalbius, 12-os tinkamų kandidatų vertinimo kriterijus vykdant darbo pokalbius, vieno iš 12-os kandidatų t. y. laimėjusio darbo atranką pareiškinius dokumentus lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms užimti, laimėjusio kandidato vertinimo kriterijus, darbo pokalbį, įvertinimo kriterijus, pasirašytą (duomenys neskelbtini) darbo sutartį su darbo atranką laimėjusiu kandidatu;

2) panaikinti vykusios 2022 m. liepos mėn. (konkrečios datos, kada vyko darbo atranka negali nurodyti, kadangi nebuvo pakviesta į darbo atranką) darbo atrankos rezultatus dėl (duomenys neskelbtini)lankytojų centro administratoriaus -(ės) pereigoms užimti;

3) įpareigoti iš naujo vykdyti (duomenys neskelbtini) darbo atranką lankytojų centro administratoriaus -(ės) pereigoms užimti ;

4) priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 19 d. buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) darbo konkursas lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms užimti. Darbo skelbime buvo nurodyta siųsti gyvenimo aprašymą iki 2022 m. liepos 29 d. Ieškovė 2022 m. liepos 25 d. išsiuntė savo gyvenimo aprašymą nurodytu elektroniniu pašto adresu –(duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu. Iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti konkurse, nebuvo informuota apie jos netinkamą kandidatūrą, todėl ji telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vadovą P. Č. dėl informacijos apie konkurso eigą, kuris jai pasakė, kad konkursas jau yra įvykęs ir pasirinktas kandidatas jau dirba. Darbo skelbime buvo nurodyti reikalavimai, tačiau nebuvo patvirtina priėmimo tvarka, todėl ieškovei neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo kviečiami į darbo pokalbį kandidatai, kodėl ieškovė nebuvo pakviesta į darbo pokalbį. Ieškovė tikėjosi gauti šį darbą, todėl nedalyvavo (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos skelbtame konkurse, nes tikėjosi grįžti į gimtąjį kraštą ir eiti valstybės tarnautojo pareigas.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovės darbuotojo veiksmais ieškovei padaryta neturtinė žala, ji yra pati valstybės tarnautoja, dirba atsakingą valstybinį darbą, yra(duomenys neskelbtini), todėl prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ji patyrė didžiulius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, nes apie ketinimą susirasti darbą žinojo jos artimi žmonės, bendradarbiai ir draugai, todėl pasijunta labai nejaukiai, kai yra klausinėjama apie atranką ir negali paaiškinti, kodėl nebuvo atrinkta.

4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė ir paaiškino, kad lankytojų administratoriaus (-ės) pareigybė (pareigybės lygis A2) nėra įtraukta į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, todėl atranka į paminėtą pareigybę buvo vykdoma ne konkurso būdu ir atranką organizuojant negalėjo būti taikomos ir nebuvo taikomos Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ nuostatos. Paskelbtame pranešime apie ieškomą lankytojų centro administratorių (-ę) nebuvo nurodyta, kad visi pretendentai atsiuntę savo gyvenimo aprašymus bus kviečiami pokalbiui, ar bus informuojami apie pasirinktus/nepasirinktus kandidatus. Ieškovė ieškinį grindžia išimtinai tik savo nuomone ir interpretacijomis, nepateikė jokių įrodymų ir kitaip nepagrindė nei vieno ieškinyje išdėstyto teiginio, įskaitant ir reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – direkcija) yra biudžetinė įstaiga, jos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus, pareigybės lygius (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 4 straipsnis). Iš pateikto byloje direkcijos direktoriaus 2022 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DV-28 dėl „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad patvirtinta lankytojų centro administratoriaus pareigybė, pareigybės lygis A2, sąraše nurodyta, kad lankytojų centro administratorius yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, taip pat 2022 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. DV-30 patvirtintas lankytojų centro administratoriaus pareigybės aprašas. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad direkcija, priimant darbuotoją į lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigas, buvo patvirtinusi įstaigos vidaus teisės aktus, kurių pagrindu priimami darbuotojai.

7. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktika dėl konkursų, rengiamų pagal DK 41 straipsnio 3 dalį darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, teisinio reglamentavimo yra aiški – taikomos specialios darbo santykius reglamentuojančios teisės normos, bet ne valstybės tarnybą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-1075/2021). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1162 redakcija) „Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas“ 2 punkte nurodyta, kurioms pareigybėms privalo būtų organizuojamas konkursas, tačiau į šį sąrašą nepatenka pareigos, dėl kurių ieškovė išreiškė norą sudaryti darbo sutartį, be to, 2.5. punkte numatyta, kad gali būti organizuojamas konkursas ir kitoms pareigoms, jeigu jas nustato įmonės, įstaigos vadovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad įstaigoje ginčo laikotarpiu (paskelbus pranešimą dėl darbuotojo paieškos iki ieškovė sužinojo, kad yra priimtas darbuotojas) buvo patvirtinti vidaus teisės aktai, kuriais remiantis lankytojų centro administratoriaus pareigoms užimti turėtų būti organizuojamas konkursas. Teismas nurodė, kad DK 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gali būti rengiamas konkursas asmenimis dėl pareigų, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, tačiau ši nuostata nėra imperatyvi ir darbdavys, kuriam nėra privaloma organizuoti konkursą, gali pats nuspręsti savo nuožiūra dėl konkurso organizavimo. Teismas pripažino, kad direkcija neturėjo pareigos organizuoti konkurso lankytojų centro administratoriaus pareigoms užimti.

8. Teismas nurodė, kad iš esmės įstatymas numato pareigą darbdaviui suteikti reikalingą informaciją darbo sutarčiai sudaryti ir vykdyti, tačiau nėra įtvirtina pareiga pranešti asmeniui, išreiškusiam norą sudaryti darbo sutartį, apie jo netinkamą kandidatūrą, išskyrus atvejus, kai darbdavys privalo organizuoti konkursą dėl tam tikrų pareigybių, tokiu atveju, turi būti laikomasi teisės aktuose numatytos tvarkos dėl kandidato atrankos, jo informavimo. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl neteisėtų veiksmų, jos neinformuojant ir nepakvietus į darbo pokalbį, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas sprendė, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nesilaikė Konstitucinio Teismo nuostatų (atsakingo valdymo, valdžios galių ribojimo ir valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, teisingumo, pilietiškumo, asmens lygybės įstatymui, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos ir kt.), aiškiai išreiškė palaikymą atsakovei, nors ieškovė yra silpnesnė šalis. Teismas be konkrečių motyvų tarsi pasakė, kad darbdavys gali elgtis kaip nori, jei pats nenustato sau taisyklių.

9.2. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, nesivadovavo Darbo kodekso 41 straipsnyje numatytomis nuostatomis, kurios kaip tik reguliuoja ikisutartinius santykius. Jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad darbo sutarties šalys iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų.

9.3. Teismas nerodė jokio aktyvumo išsiaiškinti, kokiais kriterijais buvo atrinkti darbuotojai. Teismas, darydamas išvadas nurodė, kad ieškovės „argumentai dėl neteisėtų veiksmų, jos neinformuojant ir nepakvietus į darbo pokalbį, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.“ Ieškovės paaiškinimai byloje laikytini įrodymais. Visas nurodytas faktines aplinkybes iš esmės patvirtino ir atsakovai. Tačiau kodėl teismui jos laikomos neįrodytomis- nesuprantama.

9.4. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad tuoj po įvykdytos atrankos direkcija pasitvirtino dirbančių pagal darbo sutartį atrankos tvarkos aprašą ( 2022 rugpjūčio 10 d., t. y. jau po įvykusios darbo atrankos ir po ieškovės kreipimosi), tuo pačiu netiesiogiai pripažindama, kad vykdydama atranką pasitikėjo savo darbuotojo padorumu, o šis elgėsi nesąžiningai, nesilaikė nurodytų principų ir, tikėtina, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nes direkcija sudarė tam tinkamas sąlygas.

9.5. Teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino, kad asmuo, siekiantis gauti darbą, yra silpnesnioji šalis ir teismas privalo būti aktyvus, privalėjo reikalauti daugiau duomenų iš atsakovų, jei manė, kad surinkti nepakankami įrodymai ieškinio pagrįstumui ar ne nustatyti. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas iš vis nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė turėjo kreiptis į kelias institucijas, nes buvo klaidinama, kaip ginti savo teises, ilgalaikis teisių ignoravimas, ilgas gynimo procesas dar labiau sumenkino pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Direkcijos patarėjas M. J., vykdydamas atranką, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Ieškovė tiek ieškinį pirmos instancijos teismui, tiek apeliacinį skundą, tiek ir pareiškimus kitoms ginčų nagrinėjimo institucijoms (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, Regionų apygardos administraciniam teismui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijai) grindė ir grindžia išimtinai tik savo teiginiais, paremtais jos pačios nuomone, samprotavimais bei interpretacijomis, o ne tuo, kuo būtina pagal CPK, t. y. konkrečiais įrodymais bei teisiniais argumentais.

10.2. Paskelbtame pranešime apie ieškomą lankytojų centro administratorių (-ę), nebuvo privaloma ir nebuvo nurodyta, kad visi pretendentai, atsiuntę savo gyvenimo aprašymus, bus kviečiami pokalbiui, ar bus informuojami apie pasirinktus/nepasirinktus pretendentus. Todėl turėti ieškovės lūkesčiai būti pakviestai į pokalbį atsiuntus savo gyvenimo aprašymą ir/ar būti informuotai apie nepasirinktus pretendentus yra nepagrįsti.

10.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad direkcija neturėjo pareigos organizuoti konkurso lankytojų centro administratoriaus pareigoms užimti, o ieškovės argumentus dėl direkcijos neteisėtų veiksmų, jos neinformuojant ir nepakviečiant į darbo pokalbį, pagrįstai atmetė kaip neįrodytus ir niekuo nepagrįstus.

10.4. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti direkcijos veiksmus, vykdant darbo atranką (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, neteisėtais, ir panaikinti vykusios 2022 m. liepos mėn. darbo atrankos rezultatus bei įpareigoti iš naujo vykdyti darbo atranką (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Pagrįstai netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, pagrįstai atmetė ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl galimos ieškovės diskriminacijos vykdant atranką į (duomenys neskelbtini) administratoriaus (-ės) pareigas (DK 26 straipsnis, 41 straipsnis).

13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė - biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 19 d. viešai paskelbė, kad ieško darbuotojo - lankytojų centro administratoriaus. Ieškovė išsiuntė atsakovei savo pageidavimą užimti siūlomą darbo vietą- gyvenimo aprašymą. Ieškovė į darbo pokalbį kviečiama nebuvo, jokio pranešimo apie atrankos rezultatą negavo. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė sužinojo, kad atranka jau įvyko, priimtas kitas asmuo. Konkrečios priežasties, kodėl ieškovė nebuvo priimta į darbą, ieškovei nepateikta. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus vykdant atranką, panaikinti atrankos rezultatus, įpareigoti atranką vykdyti iš naujo, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė argumentuodamas, kad konkursas ginčo darbo vietai buvo neprivalomas, o atrankos tvarka (nuostatai) atsakovės įstaigoje nebuvo nustatyta, todėl atsakovas galėjo ir nekviesti ieškovės į atranką. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atrankos metu buvo pažeisti kokie nors įstatymai.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo pareigybė - (lankytojų centro administratorius) nepatenka į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ prasme. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės įstaigoje iki ginčo atrankos nebuvo patvirtinta vykdomų atrankų tvarka.

16. Tačiau atrankos nuostatų nebuvimas neatleidžia atsakovės kaip darbdavio nuo pareigos laikytis Darbo kodekso 26 ir 41 straipsniuose įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti reikalingos informacijos suteikimo ir panašių principų įstatymas reikalauja laikytis ir iki sudarant darbo sutartį. Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant į darbą turi būti taikomi vienodi atrankos kriterijai ir sąlygos. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Be to, teismas pagal CPK 414 straipsnį, nagrinėdamas darbo santykių bylas, turi būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti net ir tuos įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, kad tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

17. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovės argumentai dėl neteisėtų veiksmų, jos neinformuojant ir nepakvietus į darbo pokalbį, atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, yra neteisėtas, prieštaraujantis Darbo kodekso 26 straipsnio 5 daliai, CPK 414 straipsnio 1 daliai, padarytas nemotyvuotai, paviršutiniškai ir formaliai.

18. Ieškovė savo situacijoje ir negali pateikti įrodymų, kaip buvo įvykdyta darbuotojo atranka atsakovės įstaigoje, ar atranką vykdžiusio darbuotojo veiksmai buvo teisėti, ar neteisėti, nes ieškovei tokie įrodymai yra neprieinami. Tokius įrodymus turėjo pateikti darbdavys teismui pareikalavus. Nereikalaudamas įrodymų iš darbdavio, teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas, tuo netinkamai taikė CPK 179 straipsnį, 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

19. Apibendrindama kolegija konstatuoja, kad teismas, pirmiausia, nesurinko įrodymų, kaip buvo įvykdyta atranka į parko lankytojų administratoriaus pareigas, kiek buvo pretendentų, kokie pareikštiniai dokumentai buvo pateikti, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinktas kandidatas (ė), buvo ar nebuvo padaryti diskriminaciniai veiksmai ieškovės atžvilgiu. Todėl teismo išvada, kad ieškinys neįrodytas ir atmestinas, yra nepagrįsta ir neteisėta.

20. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tai patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

21. Šios nutarties 16-18 pastraipose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Tačiau įvertinus tai, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi, sudaryti galimybes šalims pateikti papildomą įrodomąją medžiagą apeliacinės instancijos teisme, todėl tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybių, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio1 dalis, 330 straipsnis).

22. Bylinėjimosi išlaidos šioje stadijoje neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.