- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-638-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00180-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- asociacijos Šilutės aeroklubo
- Ieškovas
- D. B., L. D., Z. D., R. G., A. M., K. P., D. P., P. S., J. S., D. V., G. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos Šilutės aeroklubo atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. B., L. D., Z. D., R. G., A. M., K. P., D. P., P. S., J. S., D. V. ir G. M. ieškinį atsakovei asociacijai Šilutės aeroklubui dėl narių pašalinimo iš asociacijos pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2023 m. balandžio 19 d. gautas ieškovų D. B., L. D., Z. D., R. G., A. M., K. P., D. P., P. S., J. S. ir G. M., atstovaujamų advokatės V. S., prašymas neleisti advokatui E. P. atstovauti pagal pavedimą atsakovei asociacijai Šilutės aeroklubui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymą tenkino – neleido advokatui E. P. atstovauti pagal pavedimą atsakovei asociacijai Šilutės aeroklubui.
Šalies argumentai
3. 2023 m. gegužės 2 d. atsakovė asociacija Šilutės aeroklubas, atstovaujama advokato E. P., ir 2023 m. gegužės 3 d. atsakovė asociacija Šilutės aeroklubas, atstovaujama vadovo V. M., pateikė atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d nutarties, prašo šią nutartį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės asociacijos Šilutės aeroklubo 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. atskiruosius skundus ir juos su priedais grąžino apeliantei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
4.1. Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskiruosiuose skunduose nurodoma teismo nutartis, kuria advokatui neleista atstovauti atsakovei šioje civilinėje byloje. Teigia, jog minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama, skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog advokatas E. P. negali būti atsakovės atstovu šioje byloje dėl jo turėtų ankstesnių atstovavimo santykių.
4.2. Akcentavo, kad teismo nutartis neleisti advokatui E. P. būti atstovu šioje byloje neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes atsakovė gali vesti bylą pati arba per kitą (kitus) atstovą (atstovus). Mano, kad nutartis neleisti advokatui atstovauti atsakovei teisme negali būti atskirojo skundo objektu, o argumentai dėl tokio pobūdžio nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti išdėstomi apeliaciniame skunde, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teigia, jog teismas neinformavo nei atsakovės asociacijos Šilutės aeroklubo, nei jos atstovo advokato E. P. apie gautą ieškovų atstovės skundą ir jame nurodytų motyvų pagrindu išnagrinėjo šį skundą bei priėmė neskundžiamą nutartį, kuria paneigė atsakovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, Lietuvos advokatūros įstatyme reglamentuotą advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principus ir pažeidė CPK 42 straipsnyje nustatytas bylos šalies atsakovės Šilutės aeroklubo teises civiliniame procese.
5.2. 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo pažeistos atsakovės Šilutės aeroklubo civilinio proceso įtvirtintos fundamentalios bylos šalies teisės, taip pat ir teisė būti išklausytai. Mano, kad pažeidus nurodytus civilinio proceso principus, esant absoliutiems teismo sprendimo / nutarties negaliojimo pagrindams, yra pagrindas 2023 m. gegužės 1 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. atskiruosius priimti vadovaujantis 334 straipsnio l dalies l punkto norma.
5.3. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, yra išvardinti CPK 56 straipsnio l–3 dalyse. Pažymėjo, kad šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad advokatas E. P. negali būti atsakovės atstovu šioje byloje dėl jo turėtų ankstesnių atstovavimo santykių, tačiau kokie santykiai, kaip pažeidžia ir kokią įstatymo normą, netyrė ir teisės normos nenurodė.
5.4. Civilinio proceso kodeksas yra vientisas aktas ir taikomas kartu su kitais specialiaisiais įstatymais, reglamentuojančiais atstovavimo santykius. Pažymi, kad vadovaujantis nurodytomis civilinio proceso normomis, taikant jas sistemiškai, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio numatyti apribojimai advokatui atstovauti klientui, kurie nors nei skundžiamame sprendime, nei 2023 m. balandžio 24 d. nutartyje nenurodyti, tačiau tikėtina, skundžiamoje nutartyje buvo pritaikyti, advokatui E. P. negali būti taikomi. Teigia, kad advokatas nė vienos šio įstatymo straipsnio dalies ar kitų įstatymų normų nepažeidė, nes su ieškovais neturėjo atstovavimo santykių, o ieškovai tokių duomenų į bylą nėra pateikę.
5.5. Atmestinas teismo motyvas, jog argumentai dėl tokio pobūdžio nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti išdėstomi apeliaciniame skunde, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Mano, jog ši teismo nuostata vertintina kaip išankstinė teismo pozicija dėl bylos baigties, nes, teismo nuomone, atsakovė neišvengiamai teiks apeliacinį skundą ir apeliaciniame skunde galės pateikti atskirojo skundo motyvus, o tai reiškia, kad teismas žino bylos baigtį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atisakyta priimti apeliantės atskiruosius skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
10. Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, 26 punktas).
12. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo neleista advokatui E. P. atstovauti pagal pavedimą atsakovei asociacijai Šilutės aeroklubui.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, išvardinti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Tačiau CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria konkrečiam asmeniui neleista teisminiame procese pagal pavedimą atstovauti dalyvaujančiam byloje asmeniui ar asmenims. Darytina išvada, kad skundžiama nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.
14. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis, kuria neleista apeliantės nurodytam advokatui jai atstovauti teisme civilinėje byloje, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes ieškovė gali vesti savo bylą pati, per kitą advokatą ar kitą tinkamą atstovą. Tai reiškia, jog skundžiama nutartis taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus.
15. Akcentuotina, jog atskiruoju skundu apeliantė labai plačiai analizuoja pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties motyvus, kuriais buvo neleista advokatui atstovauti apeliantės interesams nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės atskiruosius skundus. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, gali pasisakyti tik dėl skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikrinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
16. Teismų praktikoje pažymima tai, kad, aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1650-241/2020).
17. Nesutiktina ir atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuostata, kad argumentai dėl tokio pobūdžio nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti išdėstomi apeliaciniame skunde, vertintina kaip išankstinė teismo pozicija dėl bylos baigties. Kaip minėta anksčiau, CPK 334 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tiesiog papildomai išaiškino apeliantei jos turimas teises, jeigu būtų priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, kadangi tokią galimybę jai nustato civilinio proceso įstatymas.
18. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su atskirojo skundo priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.