- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-270-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15685-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Koncertinės įstaigos valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20885-466/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovei Koncertinei įstaigai valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“ dėl išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Paslaugų ratas“ pradiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ (toliau – ir ansamblis Lietuva) 1 611,41 Eur išlaidų, patirtų šalinant pastato bendrojo naudojimo objektų avarinę būklę, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Paslaugų ratas“ pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, kadangi atsakovė iš dalies atlygino sumokėjo skolą, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 280,54 Eur išlaidų, šalinant pastato bendrojo naudojimo objekto avarinę būklę, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad rangos sutartis su UAB „Lenavis“ pasirašyta 2020 m. rugsėjo 8 d., atsakovė apie rangos sutartį su nurodyta įmone buvo informuota 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimu, todėl nesutiktina su atsakovės argumentu, kad po dviejų mėnesių pastato patalpų savininkai sužinojo apie sudarytą rangos sutartį. Atsakovės nurodytą aplinkybę paneigia byloje esantis susirašinėjimas elektroniniais laiškais: atsakovė, gavusi pranešimą ir išankstinę sąskaitą, 2020 m. rugsėjo 28 d. paprašė pateikti papildomus duomenis, susijusius su avarinės būklės šalinimu. Prašomi dokumentai atsakovei buvo pateikti, išskyrus sutartį su rangovu dėl esamos konfidencialios informacijos. Nurodė, kad rangos sutarties nepateikimas negali būti vertinamas kaip kliūtis atsakovei įvertinti patirtų išlaidų pagrįstumą. Iš rangos sutarties prievolės kyla tik ieškovei. Atsakovei buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyta atliktinų darbų kaina. Papildomai 2021 m. sausio 11 d. laišku atsakovei buvo išsamiai paaiškintos visos su avarinės pastato dalies būklės šalinimu susijusios aplinkybės, pateikti atsiskaitymą už atliktus rangos darbus patvirtinantys įrodymai. Taigi ieškovė bendradarbiavo, gera valia pateikė duomenis ir informaciją, dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti apmokėti pateiktą 2021 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad šalinant priešgaisrinės laiptinės avarinę būklę, ieškovė, būdama atsakinga pastato bendraturtė, žinodama pastato bendraturčių pareigą – tinkamai rūpintis pastato privalomaisiais reikalavimais, ėmėsi iniciatyvos ir atliko veiksmus, kurių pagrindu buvo pašalinta priešgaisrinės laiptinės avarinė būklė. Vertinant, ar ieškovė turi teisinį ir faktinį pagrindą reikalauti atlyginti projekto aptarnavimo išlaidas, būtina pažymėti, kad nei atsakovė, kaip bendraturtė, nei kiti pastato bendraturčiai ir paskirtas (išrinktas) pastato administratorius, veikianti pastate bendrija jokių veiksmų neatliko, kad būtų pašalinta priešgaisrinės laiptinės avarinė būklė. Priešgaisrinės laiptinės avarinės būklės šalinimo darbai reikalavo iš ieškovės atlikti veiksmus, kurie nėra susiję su tiesiogine įmonės veikla: siuntinėti pranešimus pastato bendraturčiams, atsakyti į bendraturčių užklausas, vesti derybas su potencialiais rangovais, apmokėti išankstines sąskaitas, atlikti patirtų išlaidų paskaičiavimus kiekvienam bendraturčiui ir pan. Tokie ieškovės atlikti veiksmai pareikalavo kvalifikuotų darbuotojų (statinių techninio prižiūrėtojo, ūkio tarnybos vadovo, vadybininkės, vyr. buhalterės, direktoriaus) darbo laiko ir atitraukdavo juos nuo tiesioginių funkcijų atlikimo tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimai būtų vykdomi realiai, tinkamai ir laiku. Pažymėtina ir tai, kad, siekiant įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimus, ieškovė: 1) užtikrino visas būtinas sąlygas bei priemones priešgaisrinės laiptinės stiklo blokelių avarinės būklės sėkmingam šalinimui; 2) sumokėjo avansą darbų pradžiai iš savo apyvartinių lėšų; 3) savo patalpose laikė ir saugojo darbams reikalingas, iš anksto rangovo nupirktas bei paruoštas, medžiagas; 4) savo sąskaita užtikrino reikalingą elektros energijos tiekimą; 5) pašalinus priešgaisrinės laiptinės stiklo blokelių avarinę būklę, užsakė reikalingas priemones bei savo lėšomis įrengė priešgaisrinės laiptinės automatinio apšvietimo sistemą bei savo lėšomis tiekia elektros energiją šios sistemos veikimui (dėl įvykdyto priešgaisrinės laiptinės stiklo blokelių sienos avarinės būklės šalinimo – stiklo blokelių sienos uždengimo iš išorės profiliuota skarda – darbų, priešgaisrine laiptine dėl atsiradusios nuolatinės tamsos nebebūtų galima naudotis pagal jos paskirtį), kas atsakovui buvo išdėstyta 2021 m. sausio 13 d. pranešime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ 280,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (280,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1036 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Paslaugų ratas“ naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog išlaidas už priešgaisrinės laiptinės remontą, avarinės būklės pašalinimą ieškovė proporcingai turimam plotui paskirstė pastato patalpų savininkams. Pastato priešgaisrinės laiptinės fasado stiklinių blokelių atitvaros avarinės būklės šalinimo projekto išlaidų paskirstymo lentelėje nurodyta, kad pastato avarinės būklės šalinimo darbai sudaro 6 468,44 Eur, priešgaisrinės laiptinės avarinės būklės vertinimas 300 Eur, projekto aptarnavimas 1500 Eur. Projekto išlaidos iš viso 8 268,44 Eur plius 1 736,37 Eur PVM, iš viso su PVM – 10 004,81 Eur, o atsakovei apmokėti tenkanti dalis – 1 546,39 Eur. Ieškovė kartu su 2020-09-22 pranešimu išsiuntė atsakovei 2020-09-22 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), 1 546,39 Eur sumai. Ieškovė 2021 m. sausio 13 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą PRS Nr. (duomenys neskelbtini), 1 611,41 Eur sumai. 2021 m. sausio 13 d. pranešime atsakovei ieškovė nurodė, kad ieškovė užtikrino būtinas sąlygas ir priemones susidėvėjusių konstrukcijų avarinės būklės šalinimui, savo lėšomis sumokėjo avansą, būtiną darbams pradėti, savo patalpose laikė ir saugojo iš anksto rangovo nupirktas bei paruoštas darbams atlikti reikalingas medžiagas, savo lėšomis ir specialistų darbu užtikrino reikalingą elektros tiekimą, pašalinus stiklo blokelių avarinę būklę užsakė reikalingas priemones, savo lėšomis įrengė laiptinės automatinio apšvietimo sistemą bei savo lėšomis tiekia jai veikti reikalingą elektros energiją, o dėl atsiradusio šviesos trūkumo be apšvietimo suremontuota priešgaisrine laiptine nebūtų galima naudotis. Pažymėjo, jog UAB „Paslaugų ratas“ darbuotojai skyrė daug valandų savo darbo laiko bei kanceliarinių resursų susirašinėjimui su pastato bendraturčiais, kadangi gavo gausybę korespondencijos įvairiausiais klausimais, su abejonėmis ir pamąstymais, o projekto įgyvendinimas nuo Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimų davimo iki darbų užbaigimo truko 9 mėnesius.
7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo ieškovei dalį skolos – 1 330,87 Eur, tačiau atsisakė apmokėti projekto aptarnavimo išlaidas, dėl ko ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės 280,54 Eur (231,85 + PVM) išlaidų, susijusių su pastato avarinės būklės šalinimu.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog pastato priešgaisrinės laiptinės remontas buvo atliktas ir avarinė būklė buvo pašalinta, ką patvirtina ir tai, jog atsakovė 1 330,87 Eur sumokėjo ieškovei už atliktus darbus. Nors ieškovės patirtas projekto aptarnavimo išlaidas atsakovė laiko nesusijusiomis su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais, tačiau pašalinti priešgaisrinės laiptinės stiklo blokelių avarinę būklę ieškovę įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovė yra viena iš pastato bendraturčių, kuri organizavo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų remonto/avarinės būklės šalinimo darbus, tačiau šiuo atveju veikė ne kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė. Akivaizdu, kad projekto įgyvendinimui ieškovei reikėjo žmogiškųjų resursų, reikėjo organizuoti/įgyvendinti eilę darbų, reikėjo atlikti eilę derinimų kaip su kitais pastato bendraturčiais, taip su gretimo pastato savininkais. Todėl tik patiriant ieškovės nurodytas projekto įgyvendinimo išlaidas galėjo būti įvykdytas pats projektas. Dėl to galima daryti pagrįstą išvadą, jog nors projekto aptarnavimo išlaidos nėra tiesioginės, kaip pastato dalies avarinės būklės šalinimo išlaidos, tačiau jos neatsiejamai yra susiję su ieškovės, kuri organizavo avarinės būklės šalinimo darbus (kurie yra susiję su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais), veikla šiuo konkrečiu atveju. Dėl to pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad ji neturi atlyginti projekto aptarnavimo išlaidų, nes dėl jų nėra davusi sutikimo.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog yra pagrindas priteisti procesines palūkanas bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė ansamblis Lietuva prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad atsakovei apmokėti pateiktos 280,54 Eur projekto aptarnavimo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos jokiais objektyviais įrodymais, o ieškovės pateikiami duomenys objektyviai nėra tikslūs ir neatitinka faktinės situacijos, kadangi dokumentai yra parengti pačios ieškovės. Apeliantės vertinimu, tiesiogiai jokių darbų neatlikusi ieškovė (tik organizavusi darbų atlikimą) nurodo patyrusi ketvirtadalį išlaidų, skirtų pačių rangos darbų atlikimui, reikalingoms medžiagoms ir panašiai, kas yra akivaizdžiai nelogiška, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visų šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė.
10.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovė, grįsdama patirtas išlaidas, kartu su dubliku pateiktoje pažymoje nurodo, jog ieškovės darbuotojo vienos darbo valandos kaina sudaro 10,00 Eur, tačiau, remiantis viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) duomenimis, ieškovės darbuotojų vidutinis valandinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020-04 iki 2021-01 sudaro 3,02 Eur. Ši aplinkybė savaime patvirtina, kad ieškovės apskaičiuotos projekto administravimo išlaidos, kurių dalis buvo priteista iš atsakovės, yra akivaizdžiai nepagrįstos, pati ieškovė savarankiškai nustatė realios situacijos neatitinkančių išlaidų dydį. Be to, ieškovė pateiktose pažymose taip pat nurodo ir jos darbuotojų darbo valandų, skirtų projektui įgyvendinti, skaičių, t. y. viso 260 valandas, kai patys statybos darbai apskritai tebuvo vykdomi apie 1 mėn. laiko. Šiuo atveju projektas nebuvo tokios apimties, kad vien jo administravimas (organizavimas) reikalautų tiek resursų, kiek nurodo ieškovė.
10.3. Apeliantė pastebi ir tai, kad 2021-12-01 pažymoje nurodoma, jog ieškovės valytoja vykdė atliekamų darbų vietos tvarkymą (į pastato vidų ir gretimo pastato stogo nukritusių stiklo blokelių šukių surinkimą bei utilizavimą), tačiau rangos sutarties 4.2. punkte numatyta, kad rangovas privalo išsaugoti darbo aplinką objekte tokios būklės, kokioje ji buvo prieš pradedant darbus, kas patvirtina, jog ieškovės nurodytus valytojos darbus turėjo atlikti rangovas. Be to, 2021-12-01 pažymoje nurodoma, jog administravimo laikas buvo skiriamas įvairiems susirašinėjimams, darbų eigos derinimams ir pan., tačiau iš esmės kartu su tokiomis pažymomis, kuriose ieškovė iš esmės galėjo nurodyti visiškai bet kokią informaciją, nėra pateikta jokių tokias laiko sąnaudas pagrindžiančių įrodymų. Akivaizdu, kad sąlyginai nedideliam projektui įgyvendinti ieškovės nurodyti projekto administravimo resursai yra visiškai spekuliatyvūs, neadekvatūs ir iš esmės niekuo nepagrįsti bei neatitinkantys faktinės situacijos, juo labiau kad vieninteliai įrodymai kuriais ieškovė grindžia patirtų projekto administravimo išlaidų dydį – pažymos – buvo surašytos atitinkamai 2021-07-30 ir 2021-12-01, t. y. jau bylos nagrinėjimo metu ir praėjus atitinkamai aštuoniems ir dvylikai mėnesių po atliktų darbų pabaigos. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jos darbuotojai būtų vedę projekto administravimui skirto laiko apskaitą, ar būtų žymėję projektui skirtą laiką. Iš to seka, jog po ilgo laiko rengta pažyma yra išimtinai spekuliatyvi, o pažymose neva projekto administravimui skirtas laikas surašytas išimtinai deklaratyviai, o ne pagal faktinę situaciją.
10.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi objektyvius išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtas projekto administravimo išlaidas, kadangi ieškovė savanoriškai pasinaudojo įstatyme įtvirtina teise pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams; šioje situacijoje veikė tik kaip pastato bendrasavininkė (ieškovė nebuvo pastatą administruojanti įmonė su kuria bendrasavininkai būtų iš anksto suderinę įkainius už atliekamus pastato priežiūros organizavimo darbus); pati ieškovė jokių rangos darbų neatliko, dėl neva patirtų organizacinių išlaidų nebuvo sudarytas joks susitarimas, todėl natūralu, kad ieškovė turėjo prisiimti ir jos patirtas projekto administravimo išlaidas, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis atsakovė neprivalo šių išlaidų apmokėti. Priešingu atveju, toks skundžiamame sprendime nurodytas išplėstinis CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos aiškinimas, kai netiesiogiai susijusios, išvestinės išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, kurios yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o to pasėkoje tokias objektyviai nepagrindžiamas išlaidas bendraturtis privalo apmokėti, neabejotinai leidžia bendraturčiams piktnaudžiauti įtvirtintu teisiniu reglamentavimu prisidengiant turima teise atlyginti visas išvestines patiriamas išlaidas šalinant grėsmę bendrojo naudojimo objektams.
10.5. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu kartu nesutinka ir su skundžiamu sprendimu paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis bei tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį - ieškovė inicijavo teisminį procesą dėl išlaidų priteisimo, nors dėl didžiosios prašomos priteisti išlaidų dalies iš esmės ginčo tarp šalių net nebuvo, o šių išlaidų apmokėjimas priklausė išimtinai nuo ieškovės elgesio dar ikiteisminiuose šalių santykiuose, t.y. ieškovė atsakovei piktybiškai neteikė papildomų dokumentų, sudarytos rangos sutarties, kurios pagrindu ir buvo patirtos išlaidos. Atsakovė ieškovei aiškiai išreiškė savo poziciją dėl 1 330,87 Eur išlaidų sumos dar ikiteisminėje stadijoje. Be to, ieškovė akivaizdžiai nebendradarbiavo su atsakove ir neteikė prašytų pateikti dokumentų, kurie padėtų įsitikinti patirtų išlaidų pagrįstumu, faktinius dokumentus pateikė tik su patikslintu ieškiniu.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas
Šalies argumentai
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsakovė ieškovės į bylą pateiktų įrodymų nepaneigė ir nenuginčijo, atsakovė taip pat neginčijo, kad ieškovės atlikti darbai yra tiesiogiai susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o be to rangos sutarties nepateikimas negali būti vertinamas kaip kliūtis atsakovei įvertinti patirtų išlaidų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos, susidariusios už bendraturčiams priklausančio nekilnojamojo turto avarinės būklės šalinimo projekto administravimą, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad šalims kartu su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2020 m. balandžio 6 d. raštu įpareigojo Bendrijos pirmininkę ir UAB „Paslaugų ratas“ direktorių nedelsiant organizuoti pastato išorinių sienų, laiptinės stiklo blokelių išorinės atitvaros techninės būklės įvertinimą, nustatyti pastato išorinių sienų, atitvarų defektus ir organizuoti nustatytų defektų šalinimo darbus. Ieškovės užsakymu UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ specialistai 2020 m. gegužės 22 d. apžiūrėjo pastato priešgaisrinės laiptinės statybines konstrukcijas ir nustatė atitinkamus avarinės būklės objektus.
14. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė buvo kreipusis į keletą rangovų, kurių vieno pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, dėl ko ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. su UAB „Lenavis“ sudarė Rangos sutartį dėl pastato (duomenys neskelbtini), darbų kaina 6 468,44 Eur be PVM. Ieškovė 2020 m. lapkričio 6 d. darbų perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė iš UAB „Lenavis“ atliktų darbų už 6 816,04 Eur be PVM. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu už paslaugas sumokėjo UAB „Lenavis“ 3 350 Eur, o 2020 m. lapkričio 27 d. nurodymu sumokėjo 3 931,41 Eur. Taip pat ieškovė pagal 2020 m. gruodžio 30 d. darbų Perdavimo – priėmimo aktą priėmė iš UAB „Elpava“ įrengtą priešgaisrinės laiptinės (duomenys neskelbtini), automatinio apšvietimo sistemą, už kurią įsipareigojo sumokėti 300 Eur plius PVM. Ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 436,28 Eur UAB „Literna“ už elektros instaliacijos įrenginius ir medžiagas, skirtus laiptinės apšvietimui.
15. Kartu byloje nustatyta, kad išlaidas už priešgaisrinės laiptinės remontą, avarinės būklės pašalinimą ieškovė proporcingai turimam plotui paskirstė pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams. (duomenys neskelbtini), priešgaisrinės laiptinės fasado stiklinių blokelių atitvaros avarinės būklės šalinimo projekto išlaidų paskirstymo lentelėje nurodyta, kad pastato avarinės būklės šalinimo darbai sudaro 6468,44 Eur, priešgaisrinės laiptinės avarinės būklės vertinimas 300 Eur, projekto aptarnavimas 1500 Eur. Projekto išlaidos iš viso 8268,44 Eur plius 1736,37 Eur PVM, iš viso su PVM – 10 004,81 Eur, o atsakovei apmokėti tenkanti dalis – 1546,39 Eur. Ieškovė kartu su 2020-09-22 pranešimu išsiuntė atsakovei 2020-09-22 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), 1546,39 Eur sumai. Ieškovė 2021 m. sausio 13 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą PRS Nr. (duomenys neskelbtini), 1611,41 Eur sumai. 2021 m. sausio 13 d. pranešime atsakovei ieškovė nurodė, kad ieškovė užtikrino būtinas sąlygas ir priemones susidėvėjusių konstrukcijų avarinės būklės šalinimui, savo lėšomis sumokėjo avansą, būtiną darbams pradėti, savo patalpose laikė ir saugojo iš anksto rangovo nupirktas bei paruoštas darbams atlikti reikalingas medžiagas, savo lėšomis ir specialistų darbu užtikrino reikalingą elektros tiekimą, pašalinus stiklo blokelių avarinę būklę užsakė reikalingas priemones, savo lėšomis įrengė laiptinės automatinio apšvietimo sistemą bei savo lėšomis tiekia jai veikti reikalingą elektros energiją, o dėl atsiradusio šviesos trūkumo be apšvietimo suremontuota priešgaisrine laiptine nebūtų galima naudotis. Pažymėjo, jog UAB „Paslaugų ratas“ darbuotojai skyrė daug valandų savo darbo laiko bei kanceliarinių resursų susirašinėjimui su pastato bendraturčiais, kadangi gavo gausybę korespondencijos įvairiausiais klausimais, su abejonėmis ir pamąstymais, o projekto įgyvendinimas nuo Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimų davimo iki darbų užbaigimo truko 9 mėnesius.
16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, ieškovei teismo reikalavimu į bylą pateikus rangos sutartį, sumokėjo ieškovei dalį skolos – 1 330,87 Eur, tačiau atsisakė apmokėti projekto aptarnavimo išlaidas, dėl ko ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės 280,54 Eur (231,85 + PVM) išlaidų, susijusių su pastato avarinės būklės šalinimu. Esminis atsakovės nesutikimo apmokėti likusias išlaidas argumentas buvo tas, kad jos nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu tenkinus ieškovės pareikštą ieškinį dėl 280,54 Eur projekto administravimo išlaidų priteisimo atsakovė pateikė apeliacinį skundą, dėl ko ši civilinė byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama tik dėl šios sumos priteisimo pagrįstumo.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė pabrėžia, jog ieškovė neįrodė patirtų projekto administravimo išlaidų pagrįstumo, o be to, net jei tokios išlaidos ir būtų pagrįstos atsakovė neturi pareigos jų atlyginti, kadangi šios išlaidos nėra būtinosios bei dėl jų nebuvo išankstinio bendraturčių sprendimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kilusį ginčą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog projekto įgyvendinimui ieškovei reikėjo žmogiškųjų resursų, reikėjo organizuoti/įgyvendinti eilę darbų, ji turėjo atlikti eilę derinimų su kitais pastato bendraturčiais bei gretimo pastato savininkais; taip pat, kad būtent ieškovė ėmėsi projekto įgyvendinimo, kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo, rinko rangovų pasiūlymus, derino darbų priėmimą. Visa tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra faktiškai atlikti ieškovės veiksmai, kurių atlikimas pareikalavo atitinkamų laiko sąnaudų bei žmogiškųjų resursų. Nors apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad ieškovės patirtų darbų turinys ir apimtis nėra konkretūs bei neįrodyti, tačiau, atsižvelgiant į CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatas, teismo pripažintų visiems žinomų aplinkybių įrodinėti nereikia. Šiuo atveju logiška, kad ieškovė, atlikdama pirmiau aptartus veiksmus dėl ekspertizės atlikimo, rangovų pasiūlymų gavimo, rangovo parinkimo, bendraturčių informavimo, atliktų darbų priėmimo, papildomų darbų priėmimo bei apmokėjimo sąlygų derinimo, patirtų išlaidų apmokėjimo ir paskirstymo tarp bendraturčių, o taip pat faktinio pirminio rangos darbų apmokėjimo, atliko atitinkamus su jos veiklos funkcijomis nesusijusius veiksmus, kas leidžia daryti išvadą, kad projekto įgyvendinimui reikėjo skirti konkrečių žmonių laiką, tie asmenys turėjo atitinkamai kreiptis dėl darbų atlikimo, ieškoti rangovų, su jais derėtis analizuoti pasiūlymus, sudaryti sutartis ar užsakyti paslaugas ir pan. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, jog visus pirmiau aptartus veiksmus yra atlikę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, o tokių aplinkybių neįrodinėja ir pati atsakovė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovės nurodomi veiksmai nėra įrodyti, juo labiau kad visuotinai suprantama, kad privataus juridinio asmens pastato remonto darbų atlikimas, nesant atitinkamų aktyvių savininko veiksmų, iš esmės (išskyrus išimtines aplinkybes) nėra įmanomas.
19. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde itin detaliai aptariamos aplinkybės, susijusios su ieškovės darbuotojų vidutinio atlyginimo valandiniais įkainiais ar konkrečių darbuotojų atliktomis funkcijomis. Papildomai nekartojant pirmiau išdėstytų aplinkybių pastabėtina, kad nors ieškovė ir nurodė, kad ji projekto įgyvendinimui iš viso skyrė 280 darbo valandų, o viena darbuotojo darbo balandos suma yra 10 Eur, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė bendrą projekto aptarnavimo sumą nurodo 1500 Eur, kas yra gerokai mažesnė suma už nurodomų darbo valandų ir valandinio įkainio sumą. Kita vertus atsakovė, tvirtindama, kad ieškovė tiek darbo valandų, kiek nurodo skyrusi projekto įgyvendinimui, nepagrindė objektyviais duomenimis, nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad viso projekto įgyvendinimui, projektui tęsiantis apie 9 mėnesius, ieškovė negalėjo skirti 280 darbo valandų ar, kad atsakovė nors kartą per 9 mėnesių laikotarpį ar dar iki rangos sutarties sudarymo buvo išreiškusi reikalavimą dėl projekto aptarnavimo fiksavimo bei konkrečios ieškovės prievolės vykdyti projekto aptarnavimo laiko apskaitos vedimo.
20. Vertindamas nustatytų atlikti veiksmų būtinumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog daiktinės teisės normos yra išdėstytos CK ketvirtoje knygoje. CK 4.10 straipsnis apibrėžia daikto išlaidų sąvoką ir skirsto daikto išlaidas į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti. Be to, buto (patalpos) savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju išties sutiktina su apeliante, jog ieškovės prašomos priteisti projekto administravimo išlaidos nėra išlaidos, kuriomis konkrečiai buvo apmokėti tiesioginiai avarinės būklės objektų šalinimo ar tvarkymo darbai. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei neatlikus aptariamų projekto aptarnavimo darbų, konkretūs avarinės būklės objektų šalinimo ar tvarkymo darbai nebūtų atlikti, o tai jau tiesiogiai keltų grėsmę dalies ginčo patalpų išlikimui ir saugumui. Taigi, nors tiesiogiai projekto aptarnavimo išlaidomis nėra atlyginama avarinės būklės objektų tvarkymo darbai, tačiau faktinis pastato avarinės būklės šalinimas nebūtų prasidėję bei vykdomi. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad ji pati ar kitas pastato bendraturtis ėmėsi veiksmų dėl privalomo nurodymo dėl pastato objektų avarinės būklės šalinimo įgyvendinimo, ar bent jau siūlė konkretų asmenį tokių veiksmų atlikimui, dėl ko ieškovės iniciatyva galėtų būti vertinama kaip perteklinė, nebūtina ir nereikalinga. Taip pat atsakovė neįrodė, kad aptariami privalomame nurodyme nustatyti avarinės būklės objektų šalinimo bei tvarkymo darbai galėjo vykti šiuo konkrečiu atveju be ieškovės atliktų organizacinių veiksmų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei vertinimu, kad nors projekto aptarnavimo išlaidos nėra tiesioginės, kaip pastato dalies avarinės būklės šalinimo išlaidos, tačiau jos neatsiejamai yra susijusios su ieškovės, kuri organizavo avarinės būklės šalinimo darbus (kurie yra susiję su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais), veikla šiuo konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, jog ji neprivalo atlyginti ieškovės nurodomų išlaidų, kaip nepagrįstus.
21. Nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktų projekto aptarnavimo veiksmų neatsiejamumu siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą dėl avarinės būklės objektų sutvarkymo, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad dar 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovės atsakovei kartu su pranešimu siųstoje sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui buvo nurodyta, kad 231,85 Eur + PVM yra projekto aptarnavimo išlaidos, o pačiame pranešime nurodyta, kad ieškovė užsakė ekspertus, apklausė rangovus, o siekdama užtikrinti darbų vykdymą jau yra pradėjusi šio darbų projekto finansavimą savo lėšomis. Atsakydama į šį pranešimą atsakovė elektroniniame laiške nurodė, jog tam, kad ansamblis galėtų prisidėti prie pastato remonto prašoma papildomai pateikti planuojamų darbų pasiūlymų kopijas bei sudarytos remonto darbų sutarties kopiją, taip pat patikslinti informaciją, kaip apskaičiuota atsakovės mokėtina dalis. Taigi šie duomenys leidžia spręsti, kad dar iki rangos sutarties sudarymo atsakovė buvo informuota apie projekto administravimo išlaidas, žinojo, kad būtent ieškovė imasi priemonių privalomo nurodymo įvykdymui bei skaičiuoja atitinkamas išlaidas, tačiau konkretaus nesutikimo su ieškovės atliekamais veiksmais ar iniciatyva nepareiškė, taip pat nenurodė, kad nesutinka būtent su projekto administravimo išlaidomis, nors konkrečiai įvardijo, kad prisidės tik ieškovei pateikus planuojamų darbų pasiūlymų ar laimėjusio pasiūlymo kopijas bei sudarytos remonto darbų sutarties kopiją. Tokia faktinė situacija neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad dėl projekto aptarnavimo išlaidų atsakovės sutikimas nebuvo gautas.
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti lėšos dėl projekto aptarnavimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai priteistos iš atsakovės, pripažinus projekto aptarnavimo veiksmus bei dėl to patirtas išlaidas įprastiniais, neatsiejamai susijusiais su ieškovės organizuota avarinės būklės šalinimo darbų, kurie yra susiję su privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, veikla, o taip pat nenustačius tokių išlaidų nepagrįstumo.
23. Kitas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovės veiksmai nebuvo pagrindu teisminiam ginčui, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o be to ji neneigė ir neginčijo atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus pareigos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
24. Išties, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-36-313/2018, Nr. 3K-3-274-1075/2019 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas visa apimtimi pažeidžia teisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei dar 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešime nurodė, jog imasi veiksmų dėl pastato avarinių defektų šalinimo darbų organizavimo, o į darbų kainą patenka fasado stiklinių blokelių atitvaros avarinės būklės šalinimo darbai, priešgaisrinės laiptinės būklės įvertinimas bei projekto aptarnavimas. Atsakovei nurodžius pateikti konkrečius pasiūlymus, remonto sutarties kopiją bei apmokėjimo paskirstymo apskaičiavimo tvarką, ieškovė atsakovei nusiuntė laimėjusio rangovo komercinį pasiūlymą, išlaidų paskirstymo apskaičiavimo lentelę, kurioje fasado stiklinių blokelių atitvaros avarinės būklės šalinimo darbų kaina yra tokia pati, kokia yra nurodyta pasirinkto rangovo komerciniame pasiūlyme, o taip pat pažymėta, jog rangos sutartis nėra pateikiama dėl numatytų konfidencialumo išlygų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, kad ieškovė iš esmės nepagrįstai nepateikė rangos sutarties atsakovei, o šią sutartį į bylą pateikė tik pirmosios instancijos teismui nurodžius, po ko atsakovė atliko 1330,87 Eur mokėjimą ir civilinė byla toliau buvo nagrinėjam tik dėl ieškovės prašomų priteisti projekto aptarnavimo išlaidų.
26. Kita vertus, pirmiau šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės, susijusios su ieškovės informavimu atsakovę dar 2020 m. rugsėjo mėnesį apie projekto aptarnavimo išlaidas, atsakovės jokio konkretaus nesutikimo dėl tokių išlaidų bei ieškovės veiksmų nepateikimas, taip pat ieškovės 2021 m. sausio 11 d. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių, kurios sudaro projekto aptarnavimą, išvardijimas (prie projekto įgyvendinimo dirbo bendrovėje dirbantys statinių techninis prižiūrėtojas, ūkio tarnybos vadovas, administratorė, vyr. buhalterė, direktorius; ieškovė užtikrino visas darbų atlikimui būtinas sąlygas ir priemones, mokėjo avansą iš savo lėšų, savo patalpose laikė ir saugojo reikalingas medžiagas, savo sąskaita užtikrino elektros tiekimą, savo lėšomis įrengė automatinio apšvietimo sistemą, rašė 80 laiškų pastato savininkams ir kt.), o kartu ir prie elektroninio laiško pridedami dokumentai dėl mokėjimo už objekto būklės įvertinimą atlikimo leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovė teikė atsakovei informaciją bei nurodė konkrečius veiksmus, sudarančius projekto aptarnavimo išlaidas, nors dalies informacijos, matydama, kad atsakovė siekia kuo objektyvesnių įrodymų, nepateikė ir nenurodė.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę principiniai nesutarimai, kada šalys, viena kitai atsisako pateikti reikšmingus dokumentus, o juos pateikus ir ginčo sumai faktiškai nesiekiant nė 300 Eur, pasirenka ginčą spręsti teisminiu keliu dėl to patiriant pakankamai dideles, net kelis kartus ginčo sumą viršijančias bylinėjimosi išlaidas. Tokia susiklosčiusi situacija išties neleidžia ieškovės ar atsakovės pripažinti visiškai laimėjus civilinę bylą, taip pat neleidžia nė vienos iš šalių pripažinti nesant atsakingai už susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Dėl to skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra keičiama dėl nepakankamai įvertintų aplinkybių, susijusių su šalių elgesiu, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad ieškovė šią civilinę bylą laimėjo 50 procentų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
28. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 36 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1000 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1306,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai sumažinamos iki 18 Eur už sumokėtą žyminį mokestį bei iki 500 Eur už teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 653,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius iš atsakovės ieškovei priteistų teisinės pagalbos išlaidų sumą (500 Eur), iš ieškovės atsakovei priteistina 153,40 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme suma.
29. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė duomenis patyrusi 36 Eur žyminį mokestį bei 616,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis apeliacinės instancijos teisme patyrusi 968 Eur. Šių pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, šalims suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
30. Dėl atsakovės pateikto atlikto 36 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo pastabėtina, kad žyminiu mokesčiu iš esmės yra apmokestinami tik materialinio pobūdžio reikalavimai, todėl už atsakovės pateiktą apeliacinį skundą buvo mokėtinas 17 Eur žyminis mokestis. Dėl to 17 Eur žyminis mokesčio dalis yra paskirstoma tarp šalių proporcingai apeliacinės instancijos teisme tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, o 19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022-01-20 SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), dalis grąžinama atsakovei.
31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovės apeliacinis skundas, įvertinus ginčo sumą bei šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, yra tenkinamas apie 50 proc., atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteisiama 8,5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 308,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovės ieškovei priteisiama 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius iš ieškovės atsakovei mokėtiną 308,40 Eur sumą už teisines paslaugas, iš atsakovės ieškovei priteisiama 175,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 280,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (280,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 153,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Grąžinti apeliantei Koncertinei įstaigai valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 19 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2022-01-20 SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 8,5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 175,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.