Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-08-05 · Civilinė byla Nr. e2S-628-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-05
Bylos Nr.
e2S-628-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04488-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
S. S. J.
Trečiasis asmuo
A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Silvestica Green Forest Lithuania“, T. N., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „GreenGold Timberlands 1“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-628-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04488-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui S. S. J. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – A. G.; uždaroji akcinė bendrovė „Silvestica Green Forest Lithuania“, T. N., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „GreenGold Timberlands 1“, išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui S. S. J. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – A. G.; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Silvestica Green Forest Lithuania“, T. N., V. B., UAB „GreenGold Timberlands 1“, išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Byloje ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą S. S. J. leisti ieškovui R. G. naudotis faktiškai esančiu ir UAB „Kordimatas“ parengtame Žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtu S-5 407 m2 ploto keliu, suteikiant teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Teismas sprendė, jog, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų išspręstas ieškinio reikalavimas, su kuriuo atsakovas nesutinka ir jį ginčija, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi neišsprendus šalių ginčo iš esmės ieškovui būtų sudaryta galimybė į jiems priklausantį žemės sklypą patekti per atsakovui nuosavybės teise priklausiantį žemės sklypą, kuriame, pasak atsakovo, niekada nebuvo ir nėra nustatyta jokių ribojimų ieškovo naudai. Kadangi teismo sprendimas priimamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl nutartimi, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, net negali būti apribota atsakovo nuosavybės teisė.

4. Teismas nurodė, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nenurodė jokių konkrečių tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl to gali pasunkėti būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas R. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą S. S. J. leisti ieškovui R. G. naudotis faktiškai esančiu ir UAB „Kordimatas“ parengtame Žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtu S-5 407 m2 ploto keliu, suteikiant teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškinys teismo turėjo būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Preliminariai įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovas pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

5.2. Negalėdamas patekti į savo sklypą ir jo nušienauti, išvežti šieno, ieškovas rizikuoja netekti Nacionalinės mokėjimo agentūros mokamos paramos, gauti baudą ir pan., t. y. patirti žalą. Tik laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinamas ieškovui galimai palankaus sprendimo būsimas įvykdymas, užkertamas kelias žalai atsirasti ar jai padidėti. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu reikalingos taikyti ginčo situacijai laikinai sureguliuoti, kad būtų užkertamas kelias žalai atsirasti ar jai padidėti.

5.3. Ieškovas teismo prašė tik įpareigoti atsakovą leisti ieškovui naudotis faktiškai esančiu keliu, suteikiant teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis per atsakovui priklausantį žemės sklypą, t. y. netrukdyti jam pravažiuoti. Ieškovas nesiekia apriboti atsakovo teisės naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau siekia galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. S. J. prašo netenkinti R. G. atskirojo skundo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovo atskirasis skundas neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų.

6.2. Atskirojo skundo reikalavimas dėl savo abstraktumo išeina už ieškinio ribų. Ieškovas prašo leisti jam naudotis ne tik UAB „Kordimatas“ parengtame Žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtu S-5 407 m2 ploto keliu, bet ir visu atsakovui priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).). Būtent taip galima suprasti nuosekliai skaitant skundo reikalavimą. Taigi ieškovas prašo daugiau, nei reikalauja ieškiniu, ir taip neleistinai viršija bylos ribas.

6.3. Ieškovas nepagrįstai bando įtikinti, kad per atsakovo žemės sklypą pagal (duomenys neskelbtini) upelį yra faktiškas kelias. Ieškovo savavališkai suformuotos provėžos negali būti vertinamos kaip faktinis kelias.

6.4. Jau yra išnykęs ieškovo nurodytas motyvas laikinai naudotis atsakovo žemės sklypu. 2020-06-26 atsakovo sutuoktinė D. J. pamatė, kad per vyro žemės sklypą neseniai važinėjo traktorius, o netoli esančiame ieškovo žemės sklype žolė nupjauta.

6.5. Byloje esantys duomenys liudija, kad į savo žemės sklypą ieškovas gali patekti ne tik per atsakovo žemės sklypą, bet ir kitu keliu.

6.6. Ieškovas neįrodė, kad turi teisę eiti ar važiuoti per visus kitus penkis žemės sklypus, esančius tarp jo ir atsakovo žemės sklypų. Neturėdamas teisinio pagrindo vykti per T. N., A. G. žemės sklypus, ieškovas neturi objektyvios galimybės vykti ir per atsakovo žemės sklypą.

6.7. Ieškovas neįrodė visų pagrindų laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Ieškinys ne tik nepagrįstas dėl anksčiau nurodytų motyvų, tačiau ir neįrodyta grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde kaip apie galimą grėsmę nurodyta tik būsima žala dėl laiku nenupjautos žolės, tačiau ieškovas savo žemės sklype žolę jau nupjovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

9. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 4 nuotraukas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima atsakovo teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

11. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

13. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog, nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra kilęs dėl kelio servituto nustatymo ieškovui R. G.. Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę motyvuoja tuo, kad yra ūkininkas. Jam priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties – šienaujama pieva. Šį sklypą ieškovas yra deklaravęs Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir ieškovas turi teisę bei pareigą šį sklypą nušienauti. Ieškovas šį sklypą šienauja nuo 2015 metų, su technika privažiuodamas nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) einančiu keliuku palei (duomenys neskelbtini) upelį, t. y. per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Tačiau atsakovas savo sklype pradėjo tverti užtvaras, dėl to ieškovas nebegali su technika privažiuoti šienauti ir/arba negali nupjautos žolės išsivežti. Negalėdamas patekti į savo sklypą ir jo nušienauti ir/ar išvežti šieno, ieškovas rizikuoja netekti Nacionalinės mokėjimo agentūros mokamos paramos, gauti baudą ir pan., t. y. patirti žalą.

15. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovo R. G. žemės sklype žolė yra nupjauta, todėl ieškovo nurodomas motyvas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebeegzistuoja. Ieškovas nepateikė kitų konkrečių prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gali pasunkėti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas, t. y. neįrodė, kad egzistuoja antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymo netenkino.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas dėl servituto nustatymo, t. y. ar reikia, ar nereikia nustatyti servitutą, bei tai, kokio masto jis turi būti, yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, atsakovo argumentas, jog ieškovas gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir kitu keliu, nėra reikšmingas sprendžiant, ar skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

17. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė