Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė ir atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

5. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė mediatorės Birutės Strimaitytės 2023 m. birželio 12 d. Pažymą dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo.

7. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą minėtą įrodymą sprendžia, kad nors jis ir galėjo būti (netgi ir turėjo būti) pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis susijęs su nagrinėjamu klausimu, atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, todėl priimtinas.

8. Aptariamu atveju, ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, nustatęs, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti privalomąja mediacija ir įrodymų, kad ja buvo pasinaudota, teismui nepateikė, ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Apeliantas, pateiktame atskirajame skunde dėl šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nurodė, kad šiuo atveju mediacija tarp šalių buvo baigta.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Taigi, asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

10. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo redakcija įtvirtina privalomąją neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis).

11. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovui kreipiantis į teismą dėl santuokos su atsakove nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, turėjo būti pasinaudota privalomąja mediacija. Todėl teismui kartu su ieškiniu turėjo būti pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 4 straipsnio1 dalis).

12. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog privalomąja mediacijos tvarka buvo pasinaudota. Visgi, ieškovo pateiktame ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu teikia teismui privalomosios mediacijos pabaigą patvirtinantį įrodymą (ieškinio 71 punktas). Taigi, iš ieškinio turinio teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šalys galimai buvo pasinaudojusios privalomąja mediacija, o prie ieškinio nesant tai patvirtinančio įrodymo, teismas minėtas aplinkybes galėjo ir turėjo patikrinti pasinaudodamas ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 138 straipsnis), ir tik po to spręsti dėl (ne)tinkamo pasinaudojimo išankstine privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas, 2023 m. lapkričio 6 d. rezoliucija nutaręs priimti ieškovo atskirąjį skundą ir siųsti jį nagrinėti apeliacinei instancijai, be kita ko nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pažyma nepateikta su ieškiniu, pateikta tik su skundu, kartu įžvelgdamas norą pasirinkti konkretų teisėją ginčo šeimos byloje. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių šiuo atveju įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimą civiliniu procesu, byloje nėra, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis tai yra pirmas kartas, kai ieškovas kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei teismas įžvelgė proceso šalies atstovo galimą piktnaudžiavimą, šis, esant pagrindui, gali būti sprendžiamas advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 299 straipsnis), tačiau neužkertant kelio proceso šaliai realizuoti įstatymo numatytas savo teises.

13. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo V. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. L. ieškinio atsakovei V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.