- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- e2-2608-451/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01198-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „BnP Finance“ (toliau - ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. J. (toliau - atsakovas) 2240,52 Eur negrąžintos kredito dalies, 1164,94 Eur kredito mokesčio, 7,86 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 77,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. gegužės 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. g89dvnxm (toliau - sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2300,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1289,68 Eur kredito mokestį iki 2019 m. gegužės 9 d. Kadangi atsakovas nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas E. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nurodė, kad sutinka su 2100 Eur kredito suma, tačiau nesutinka su kredito mokesčio suma bei bylinėjimosi išlaidomis. Pažymėjo, kad jis kurį laiką nedirbo, todėl neturėjo galimybės sumokėti kredito dalies. Ieškovė nesinaudojo galimybe kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka, kur daug mažesnis žyminis mokestis valstybei. Ieškovės Kredito suma neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo kriterijų, viršija daugiau kaip pusę visos suteiktos kredito sumos. Nesutinka ir dėl palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, bei 5 procentų palūkanomis. Priteistą kredito sumą prašo išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatytos faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. gegužės 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. g89dvnxm, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 2300,00 Eur kreditą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui (Vartojimo kredito sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos). Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 1289,68 Eur kredito mokestį iki 2019 m. gegužės 9 d. Sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas sutinka su Sutarties bendrosiomis sąlygomis taip pat patvirtinti registraciją bei sumokėti registracijos mokestį, kuris privalo būti sumokėtas tik iš kliento (atsakovo) asmeninės sąskaitos, į kurią klientas pageidauja gauti kreditą. Registracijos mokestis turi būti sumokėtas į vartojimo kredito davėjos (ieškovės) sąskaitą, esančią tame pačiame banke, kuriame yra kliento sąskaita, iš kurios jis moka registracijos mokestį. Registracijos mokesčio mokėjimo nurodymo privalomi rekvizitai: gavėjo pavadinimas, gavėjo sąskaitos numeris, gavėjo kodas, suma, mokėjimo paskirtis – „Tvirtinu tapatybę“. Šalys susitarė, kad klientas, sumokėjęs registracijos mokestį, patvirtina savo tapatybę, registracijos duomenis bei Vartojimo kredito sutarties sąlygas (4.2.1.5 punktas). Atsakovas sutiko su pasiūlymo sąlygomis, pasirašė sutartį Nr. g89dvnxm SMS žinute iš telefono numerio +370 679 48177 sutartis pasirašyta įvedus SMS gautą kodą 9701. 2017 m. gegužės 9 d. ieškovė suteikė atsakovui 2300,00 Eur kreditą, pervesdama šią sumą mokėjimo nurodymu iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą; kredito grąžinimo terminas – 24 mėnesiai; kredito mokestis (palūkanos) – 1289,68 Eur. Atsakovas įsipareigojo 2300,00 kreditą su kredito mokesčiu (palūkanomis) grąžinti dalimis iki 2019 m. gegužės 9 d. Šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė, kad už nesumokėtą laiku mėnesinę įmoką atsakovas turi mokėti ieškovei palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose (metinė palūkanų norma – 47 proc.). Atsakovas savo įsipareigojimo, grąžinti ieškovei kreditą dalimis, mokant nustatyto dydžio įmokas kas mėnesį, tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimus, sumokėti skolą, nereagavo, todėl ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovui siųstu raštišku pranešimu, nutraukė sutartį. Atsakovas liko skolinga ieškovei 2240,52 Eur negrąžinto kredito ir 1164,94 Eur kredito mokesčio, 7,86 Eur palūkanų (el. b . l. ieškinio priedai).
Dėl negrąžinto kredito
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas sutinka su 2100,00 Eur kredito suma, nurodo, kad 200,00 Eur įmoką yra įmokėjęs 2017 m. rugsėjo 13 d., bei pateikė mokėjimo pavedimą. Nagrinėjamu atveju, ieškinys teisme priimtas 2017 m. lapkričio 14 d., tačiau atsakovas rašytinių įrodymų, kad dalį skolos būtų padengęs po ieškinio priėmimo dienos nepateikė, todėl 2240,52 Eur negrąžinto kredito priteistina iš atsakovo.
Dėl palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1164,94 Eur kredito mokestį (palūkanas), kuris turėjo būti mokamas už naudojimąsi kreditu iki sutartyje nustatyto termino.
Pagal kasacinio teismo praktiką yra išskiriamos dvi palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Nagrinėjamu atveju kredito mokestis vertintinas kaip pelno palūkanos. Kredito mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovas kreditą privalėjo grąžinti 2019 m. gegužės 9 d., tačiau įmokų laiku ir tinkamai nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta.
Iš šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys 1289,68 Eur, metinė palūkanų norma – 47 proc. Sutarties 8.6. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja po 10 (dešimties) kalendorinių dienų po to, kai vartojimo kredito gavėjas gavo vartojimo kredito davėjo pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą arba kai toks pranešimas tapo žinomas vartojimo kredito gavėjui kitu būdu. Įsigaliojus pranešimui apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, vartojimo kredito gavėjas privalo vartojimo kredito davėjui sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sutartines palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Šiuo atveju vartojimo kredito sutarties Nr. g89dvnxm specialiose sąlygose šalys susitarė, jog palūkanos bus skaičiuojamos nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki vartojimo sutarties pabaigos t. y. 2019 m. gegužės 9 d.
Atsakovas nesutinka su nurodytu kredito mokesčiu, nurodo, kad jis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, viršija daugiau kaip pusę visos suteiktos sumos.
Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau -VKĮ), 21 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kreditą (VKĮ 21straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šiuo atveju, atsakovo negrąžinta kredito suma sudaro 2240,52 Eur, o prašomas priteisti palūkanos atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. ne didesnė nei 75 procentų bendra vartojimo kredito kainos metinė norma.
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsakovas pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl kredito mokesčio ir palūkanų priteisimo.
Kadangi, atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę jis privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017 m. lapkričio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl priteistos sumos išdėstymo
Atsakovas atsiliepimu prašo priteistą sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, procesinio sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti procesinio sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Tačiau byloje dalyvaujantis asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas atidėti ar išdėstyti procesinio sprendimo vykdymą (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Prie prašymo atsakovas nepateikė jokios informacijos apie savo turtinę padėtį, nenurodė, kaip realiai jo turtinė padėtis ateityje pagerės, todėl laikytina, kad nėra duomenų, leidžiančių teismui padaryti išvadą esant sunkią atsakovo padėtį, kas tuo pačiu reiškia, kad teismui išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas – neproporcingai pažeisti ieškovės teisėti interesai. Be to, atsakovas šį prašymą gali pateikti ir vykdymo procese. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Šiuo atveju iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 77,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras” ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. atstovavimo sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos, dėl kurių ieškovė patyrė 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia 2017 m. spalio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija BPF Nr. 009920 bei jos apmokėjimą patvirtinantis kvitas. Išlaidų už ieškinio surašymą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, priešingai, jos yra ženkliai mažesnės. Todėl, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog už šio ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo žymiai mažesnę sumą nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą. Pažymėtina, kad ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 121,00 Eur suma advokato teisinei pagalbai pamokėti už ieškinio parengimą yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio bei neprieštarauja protingumo principui.
Valstybei iš atsakovo priteisiama 4,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, į. k. 302447985, 2240,52 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 52 ct) negrąžintą kreditą, 1164,94 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 94 ct) kredito mokestį, 7,86 Eur (septynių eurų 86 ct) palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3413,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,15 Eur (keturių eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.