Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-07 · Byla Nr. ATP-44-360/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-789-903/2014Nutarimas · 2014-10-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-44-360/2015Nutartis · 2015-01-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
ATP-44-360/2015
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00617-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Administracinė byla Nr. ATP-44-360/2015Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00617-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.3; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo R. A., gim. 1963-05-29, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt dydžio bauda (289 Eur) su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. liepos 25 d. apie 22.56 val. (duomenys neskelbtini) Priekulės mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „ Rover 75“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ( jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,48 promilės). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

2014 m. spalio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas R. A. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 1000,00 Lt (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde R. A. atstovas advokatas M. M. nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad R. A. padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 str. l d., tačiau netinkamai įvertino galimybę skirti švelnesnę nei sankcijos minimali bauda be teisės atėmimo vairuoti transporto priemones. Skunde atstovas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jo atstovaujamasis dirba UAB „XXX", reklamos gamintoju, Klaipėdoje, ir kiekvieną dieną į darbą vykstą iš Klaipėdos r., Drevernos gyvenvietės. Priekulės seniūno bei Drevernos bendruomenės „XXX" pirmininko yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas bei sąžiningas bendruomenės narys, kuris aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje bei nuolatos rūpinasi savo sergančia mama. R. A. vykdydamas jam pavestas pareigas privalo vairuoti transporto priemonę, kadangi nuolatos vyksta pas klientus priimti užsakymus reklamos gaminiams po visą Lietuvą, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, praras darbą šioje bendrovėje. Nedirbdamas jis patirs finansinių nuostolių, negalės tinkamai pasirūpinti savimi bei senyvo amžiaus mama I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Be to, dėl jo mamai I. A. diagnozuotos ligos (išplėstinė asteochondrozė, brachiologija, lėtinis bronchitas bei anksčiau lūžęs dešinis stipinkaulis), todėl ji reguliariai yra vežama į gydymo įstaigas diagnozuotų ligų gydymui. Praradęs teisę vairuoti, R. A. neturės objektyvios galimybės mamai suteikti visokeriopą pagalbą, o visa tai neigiamai atsilieps jos sveikatos būklei. Be to teismo prašo atkreipti dėmesį į tai, kad R. A. dėl padaryto pažeidimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nustatytas girtumas neženkliai viršijo leistiną ribą. Paskirta nuobauda jau sukėlė neigiamas pasekmes atstovaujamojo sveikatai, t. y. jis neužmiega, vartoją raminamuosius vaistus, jaučia nerimą ir baimės jausmą, nepasitiki savo jėgomis. Jis labai pergyvena dėl to, kad yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones ir artimiausiu metu gali prarasti darbą, pragyvenimo šaltinį bei galimybę tinkamai pasirūpinti savo mama. Svarstant nuobaudos pagrįstumo pagrindus, apeliantas prašo dar kartą įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ir kt. aplinkybes. Apeliantas mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) R. A. atžvilgiu yra pasiekti. Skundu prašoma pakeisti 2014 m. spalio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą dėl R. A. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 126 str. l d. ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ir/ ar atimant teisę vairuoti transporto priemones iki 2 mėnesių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo R. A. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą, kadangi R. A. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Remiantis teismų praktika administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skunde apelianto atstovas nurodo, kad R. A. dirba UAB „Admen“ reklamos gamintoju ir vykdydamas pavestas pareigas privalo vairuoti transporto priemones, kadangi nuolatos vyksta pas klientus priimti užsakymus reklamos gaminiams po visą Lietuvą, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, praras darbą šioje bendrovėje. Nedirbdamas jis patirs finansinių nuostolių, negalės tinkamai pasirūpinti savimi bei senyvo amžiaus mama I. A., gim. 1937m., kuriai dėl diagnozuotų ligų reikalinga visokeriopa pagalba. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto atstovo nuomone, kad dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo –finansiškai nukentės R. A. bei atsiras nepatogumų prižiūrint segančią mamą, tačiau šios aplinkybės R. A. atsakomybės, dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nesumažina ir negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Pasekmes R. A. turėjo numatyti dar prieš darydamas pažeidimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, R. A. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, pažeidėjas, ir ateityje tikėdamasis švelnių nuobaudų, gali daryti naujus panašaus pobūdžio pažeidimus.

Skirdamas baudos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į R. A. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Atsižvelgiant į paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, mažesnio dydžio baudos paskyrimas būtų nepagrįstas, švelnesnės nei sankcijos minimume numatytos nuobaudos paskyrimą būtų galima laikyti netinkamu nuobaudos individualizavimu, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. A. atstovo advokato M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas